Dirbtinis intelektas identifikavo daugiau nei 10 tūkst. architektūrinių elementų – langų, durų, balkonų, kaminų, stoglangių, piliastrų ir kitų vertingųjų savybių. Sukurtas detalus skaitmeninis miesto audinio modelis, kuris tampa ne tik esamos būklės fiksavimo įrankiu, bet ir ilgalaike paveldo apsaugos bei atkūrimo baze.

Skaitmeninė kopija – nuo prevencijos iki restauravimo

Sukaupti duomenys suformavo išsamią skaitmeninę Senamiesčio vertybių kopiją. Šis modelis leidžia itin tiksliai stebėti net menkiausius pokyčius – nuo stogo dangos ar formos pasikeitimų iki laikinų konstrukcijų atsiradimo. Sistema suteikia galimybę nustatyti atliktų darbų vietą, pobūdį ir laiką, todėl paveldo specialistai gali operatyviai identifikuoti savavališkus ar neteisėtus pakeitimus, taip pat įvertinti galimus vertingųjų savybių pažeidimus net tose pastatų vietose, kurios nėra matomos iš gatvės lygio.

Kaip pabrėžia Vilniaus savivaldybės Kultūros paveldo apsaugos skyriaus vedėja Donata Kabelkė, toks objektyviais matavimais pagrįstas monitoringas veikia ir kaip prevencinė priemonė. Aiškus, periodiškai atnaujinamas duomenų archyvas mažina piktnaudžiavimo riziką ir stiprina atsakomybę už kultūros paveldo išsaugojimą.

Vilniaus m. sav. (Sauliaus Žiūros, Tado Žižiūno) nuotr.

Be to, skaitmeninė medžiaga gali būti naudojama restauravimo projektuose, pažeidimų analizėje ar net atkuriant sugadintas bei prarastas fasadų dalis. Turint detalią 3D informaciją, atkūrimo procesai gali būti grindžiami tiksliais geometriniais ir tūriniais duomenimis, o ne vien archyvinėmis nuotraukomis.

DI analitika: 2D, 3D ir 360 laipsnių stebėsena

Dirbtinio intelekto algoritmai leidžia ne tik fiksuoti naujai atsiradusius ar sunykusius elementus, bet ir analizuoti santykinius tūrio bei ploto pokyčius. Specialistams informacija pateikiama įvairiais formatais – 2D brėžiniais, 3D modeliais, 360 laipsnių vizualizacijomis bei struktūruotomis analitinėmis ataskaitomis. Toks duomenų pateikimas sudaro sąlygas kompleksiškai vertinti urbanistinius ir architektūrinius pokyčius.

2024 ir 2025 metais sudaryti aukščių žemėlapiai suteiks galimybę tiksliai nustatyti pastatų aukštingumo pokyčius, taip pat identifikuoti stogų formos ar medžiagiškumo transformacijas. Projekto partneris, Vilniaus universitetas mokslininkas ir MB „Digital Heritage“ vadovas Tadas Žižiūnas akcentuoja, kad tokia metodika leidžia pereiti nuo fragmentiško tikrinimo prie sisteminio, duomenimis grįsto paveldo valdymo modelio.

UNESCO objekto apsauga ir ilgalaikė strategija

Surinkti duomenys yra itin reikšmingi UNESCO pasaulio paveldo objekto – Vilniaus istorinis centras – esamos būklės fiksavimui ir kasdienei priežiūrai. Skaitmeninė stebėsena padeda užtikrinti, kad teritorijos išskirtinė visuotinė vertė būtų išsaugota ne tik deklaratyviai, bet ir remiantis tiksliais, periodiškai atnaujinamais matavimais.

Atsižvelgiant į sėkmingus pilotinio projekto rezultatus, 2026 metais planuojama tęsti 3D duomenų archyvo kaupimą ir vykdyti periodinį pokyčių monitoringą. Taip siekiama stiprinti prevencinę kultūros paveldo apsaugą ir užtikrinti nuoseklų Senamiesčio būklės stebėjimą ilgalaikėje perspektyvoje.

Projektą įgyvendino Vilniaus miesto savivaldybė administracijos Kultūros paveldo apsaugos skyrius. Paslaugas teikė viešąjį pirkimą laimėjusi įmonė MB „Digital Heritage“, o sistema sukurta bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas mokslininkais ir specialistais, parengusiais inovatyvų metodinį bei technologinį sprendimą.