Išėjimas iš Rusijos ir Baltarusijos tapo sudėtingu ir net rizikingu procesu.

Verta prisiminti, kad dar balandžio 7 d. Baltarusijos Respublikos prezidentas pasirašė dokumentą, kuriuo vienašališkai sustabdė teismo sprendimų ir vykdomųjų dokumentų, kurie buvo priimti valstybėse, Baltarusijos atžvilgiu vykdančiose nedraugišką veiklą, vykdymą.

Tuo pačiu dekretu bankams nurodyta nepriimti vykdomųjų dokumentų pagrindu gaunamų reikalavimų ir pinigų, pagal tokius reikalavimus, nepervedinėti. Iš esmės tai reiškia, kad Baltarusijos prezidentas leido šalies įmonėms nevykdyti finansinių įsipareigojimų įmonėms iš Lietuvos ir kitų šalių, kurias vadina nedraugiškomis.

„Baltarusijai nedraugiškų“ šalių sąrašas galioja jau kelis mėnesius, į kurį įtrauktos visos Europos Sąjungos valstybės, JAV, Kanada, Australija, Jungtinė Karalystė ir daugelis kitų.

Nuo liepos 5-osios įsigaliojo ir kitas svarbus sąrašas, kuriame nurodytos Baltarusijoje registruotos bendrovės ir jų akcininkai, kurie negali perleisti akcijų. Jame kol kas yra tik kelios lietuviško kapitalo įmonės, tačiau šis sąrašas gali būti papildytas bet kuriuo metu.

Su žurnalistais bendravę Lietuvos verslininkai, kurių įmonės veikė Baltarusijoje, tvirtina sulaukiantys KGB spaudimo už itin mažą kainą savo įmones parduoti – taip sukuriama regimybė, kad verslas parduotas teisėtai, nors siūloma kaina yra smarkiai mažesnė už tikrąją vertę. Tačiau pusvelčiui parduoti verslą motyvuoja tai, kad jo nepardavus dėl išgalvotų priežasčių įmonei skiriamos tokios baudos, kurios viršija viso verslo kainą.

Be šių kliūčių vienas iš svarbių veiksnių, ribojančių Baltarusijoje registruotų bendrovių akcijų likvidumą, yra Lietuvos taikomos sankcijos Baltarusijai ir analogiškai Baltarusijos taikomos sankcijos Lietuvai, apsunkinančios tarptautinį verslo bendradarbiavimą keliais skirtingais būdais.

Net ir į liepos 5 d. paskelbtą bei nuo tos dienos pildomą sąrašą neįtrauktoms bendrovėms tarptautiniai atsiskaitymai yra komplikuoti. Šiuo metu nėra vykdomi pinigų pervedimai iš Lietuvos į Baltarusiją bei iš Baltarusijos į Lietuvą. Dėl to akcininkas, norintis parduoti savo įmonės Baltarusijoje akcijas kitam Baltarusijos subjektui, neturės galimybės gauti piniginio pavedimo į Lietuvą.

Be to, akcininkai, kurie bendrovės akcijų pardavimui pasitelks teisininkus Baltarusijoje, negalės apmokėti už suteiktas teisines paslaugas. Atsiskaityti su teisininkais teks iš pačios bendrovės, kurios akcijos perleidžiamos, sąskaitos. Išlieka ir galimybė, kad teisininkui sumokės kitas subjektas Baltarusijoje.

Tiesa, tam tikrais atžvilgiais akcijų perleidimo procedūra yra nesudėtinga. Pavyzdžiui, akcijų perleidimo sandoriai, kaip taisyklė, neturi būti tvirtinami notaro. Notaro patvirtinimo reikės tik tada, kai tai numatyta bendrovės įstatuose arba dėl to susitaria visos sandoryje dalyvaujančios šalys.

Taip pat pirkėjui ir pardavėjui nėra privaloma fiziškai vykti į Baltarusiją. Pavyzdžiui, pirkėjas ir pardavėjas gali pasirašyti sutartį Lietuvoje – Baltarusijoje bus vykdomas tik naujo akcininko registravimas.

Svarbu tikrinti, kokia yra Baltarusijos įmonės teisinė forma. Specifinių problemų kyla tuo atveju, kai Baltarusijos įmonės teisinė forma yra, pavyzdžiui, „unitarinė įmonė“. Šiuo atveju gali prireikti teisinės formos keitimo prieš sandorį, nes priešingu atveju šalims beliks perleisti įmonę kaip turto vienetą, o tokiu atveju būtų taikomas PVM, atsirastų kitos sandorio sudarymo komplikacijos.