Kas ir toliau išlieka nepakitę

Pirmiausia svarbu suprasti, kas nesikeičia. Sprendimą dėl kasmetinių (eilinių) dividendų skyrimo ir toliau priims visuotinis akcininkų susirinkimas (toliau – VAS) – čia naujovių nėra. Taip pat išlieka galioti bendroji taisyklė dėl teisės į dividendus: juos turi teisę gauti tie asmenys, kurie sprendimo dėl dividendų skyrimo priėmimo dienos pabaigoje (akcinėje bendrovėje – teisių apskaitos dienos pabaigoje) buvo bendrovės akcininkai ar kitokiu teisėtu pagrindu turėjo teisę į dividendus (ABĮ 60 str. 7 d.).

Nepakinta ir paskirstytinojo rezultato samprata: jį sudaro sukauptas ataskaitinių ir ankstesnių metų (nepaskirstytasis) pelnas arba nuostoliai, lėšos iš rezervų bei akcininkų įnašai nuostoliams dengti. Galioja ir draudimas mokėti dividendus tais atvejais, kai bendrovė nėra laiku sumokėjusi įstatymų nustatytų mokesčių – ši sąlyga išlieka absoliuti ir taikoma visiems bendrovės mokėjimams.

Ataskaitinių metų pelningumas – nebėra privaloma sąlyga

Viena reikšmingiausių naujovių – panaikinamas ribojimas, pagal kurį dividendai negalėjo būti skiriami, jeigu ataskaitiniai finansiniai metai buvo formaliai nuostolingi. Nuo 2026 m. liepos 1 d. dividendai gali būti skiriami ir už formaliai nuostolingus ataskaitinius metus, jeigu bendras sukauptas paskirstytinas rezultatas išlieka teigiamas. Kitaip tariant, bendrovė galės paskirstyti ankstesnių metų sukauptą pelną net tuomet, kai paskutiniais metais patyrė nuostolių.

Pagal naują ABĮ 59 str. 6 d. redakciją dividendų skirti bus negalima tik dviem atvejais:

1. kai bendrovė turi neįvykdytų prievolių, kurių terminai suėję iki sprendimo priėmimo, ir
2. kai bendrovės nuosavas kapitalas yra mažesnis arba išmokėjus dividendus taptų mažesnis už įstatinio kapitalo ir atitinkamų rezervų sumą.

Tai iš esmės suderina Lietuvos reguliavimą su Europos Sąjungos Bendrovių teisės direktyvos principais.

Privilegijuotųjų akcijų savininkų pirmumo teisė – jau ne imperatyvi

Kita svarbi naujovė liečia privilegijuotųjų ir paprastųjų akcijų savininkų santykį dividendų atžvilgiu. Iki šiol ABĮ imperatyviai nustatė, kad paprastųjų akcijų savininkų teisė į dividendą gali būti įgyvendinama tik po to, kai įgyvendinamos atitinkamos privilegijuotųjų akcijų savininkų turtinės teisės. Nuo liepos 1 d. bendrovės įstatuose bus galima numatyti, kad privilegijuotųjų akcijų savininkai dividendus gauna tokia pačia tvarka kaip ir paprastųjų akcijų savininkai, t. y. galės būti atsisakoma privilegijuotųjų akcijų pirmumo. Toks lankstumas atveria naujas galimybes formuojant bendrovės akcijų struktūrą, ypač pritraukiant investicijas.

Tarpinius dividendus galės skirti valdyba arba vadovas

Vienas labiausiai praktikoje lauktų pokyčių – galimybė deleguoti tarpinių dividendų skyrimo teisę iš VAS bendrovės valdybai arba vadovui. Pagal dabartinį reguliavimą tarpiniai dividendai galėjo būti skiriami tik VAS sprendimu, o tai – atsižvelgiant į ilgus susirinkimo sušaukimo terminus – dažnai stabdydavo operatyvų akcininko turtinių teisių įgyvendinimą.

Nuo 2026 m. liepos 1 d., jeigu tokia galimybė numatyta bendrovės įstatuose, sprendimą skirti tarpinius dividendus galės priimti bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma – bendrovės vadovas). Svarbi sąlyga: įstatuose privalės būti numatyta ir maksimali suma, iki kurios valdyba ar vadovas tokį sprendimą galės priimti. Taigi šis lankstumas nėra beribis – VAS išlaiko kontrolę per iš anksto nustatytus apribojimus.

Supaprastinta procedūra: nereikia tvirtinti ir audituoti tarpinių ataskaitų

Iki šiol sprendimui skirti tarpinius dividendus privalėjo būti ne tik parengtas, bet ir VAS patvirtintas tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys. Jeigu bendrovei privalomas metinis auditas – tarpinės ataskaitos taip pat turėjo būti audituotos. Nuo liepos šie reikalavimai panaikinami: pakaks parengti tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį ir sprendimo skirti tarpinius dividendus projektą. Tarpinių ataskaitų tvirtinimo pareiga bei privalomojo audito reikalavimas nebetaikomi – pareiga jas parengti vis dar išlieka.

Kalbant apie tarpinių dividendų skyrimo sąlygas, nuo liepos 1 d. – kaip ir eilinių dividendų atveju – ataskaitinių metų pelningumo reikalavimas nebetaikomas.

Procedūriniai terminai

Sprendimas dėl tarpinių dividendų skyrimo turi būti priimtas per 3 mėnesius nuo laikotarpio, už kurį jie skiriami, pabaigos, tačiau ne anksčiau nei patvirtinamas metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir paskirstomas praėjusių metų pelnas (nuostoliai), ir ne vėliau kaip iki finansinių metų pabaigos. Šis terminas riboja galimybę skirti tarpinius dividendus vėlyvu laikotarpiu ir užtikrina, kad sprendimas būtų grindžiamas aktualiais finansiniais duomenimis.

Nuo 2026 m. liepos 1 d. įsigaliojantys ABĮ pakeitimai iš esmės decentralizuoja ir supaprastina dividendų skyrimo procesą. Bendrovės, siekiančios pasinaudoti naujomis galimybėmis – visų pirma deleguoti tarpinių dividendų skyrimo teisę valdybai ar vadovui – turės atnaujinti savo įstatus, aiškiai įtvirtindamos šią galimybę bei nustatydamos maksimalią leistiną sumą. Bendrovės, kurios to nepadarys, ir toliau veiks pagal seną tvarką: tarpiniai dividendai bus skiriami tik VAS sprendimu.

Svarbu nepamiršti ir to, kad ABĮ 14 str. 6 d. įtvirtinta pareiga akcininkui grąžinti pažeidžiant įstatymą išmokėtus dividendus išlieka. Todėl, nors procedūra tampa paprastesnė, ji neatima iš sprendimų priėmėjų – nesvarbu, tai būtų VAS, valdyba ar vadovas – pareigos įsitikinti, kad visos teisinės sąlygos yra tenkinamos.