Kreditavimo augimas lėtėja, bet išlieka rekordinis euro zonoje

Remiantis bankų duomenimis, būsto paskolų portfelio metinis augimas balandį sumažėjo iki 14,3 proc., o paskolų ne finansų įmonėms – iki 17,2 proc. Per mėnesį būsto paskolų portfelis didėjo 0,6 proc., o tai yra lėčiausias tempas nuo 2024 m. kovo. Ypač ryškiai sulėtėjo vartojimo ir kitų paskolų segmentas – metinis augimas sumažėjo iki 14,5 proc., o pats portfelis per mėnesį netgi traukėsi. Tai iš dalies siejama su tuo, kad gyventojai atsiimtas II pensijų pakopos lėšas nukreipė skolų grąžinimui ir sumažino naujo skolinimosi poreikį.

Nepaisant lėtėjimo, Lietuva išlieka tarp lyderių euro zonoje: paskolų ne finansų įmonėms augimas yra didžiausias, o būsto paskolų – trečias pagal spartą.

Palūkanų normų kilimas daro vis didesnį spaudimą

EURIBOR palūkanų normų augimas, susijęs su Europos Centrinio Banko politikos lūkesčiais, pamažu didina tiek naujų, tiek esamų paskolų kainą. Naujų būsto paskolų palūkanos balandį buvo 0,3 proc. punkto didesnės nei prieš geopolitinį konfliktą Artimuosiuose Rytuose, o įmonėms – 0,2 proc. punkto didesnės.

Esamų būsto paskolų palūkanos taip pat augo – vidutiniškai iki 3,98 proc. Ateities sandoriai rodo, kad EURIBOR gali dar šiek tiek kilti, o tai reikštų tolesnį mėnesinių įmokų didėjimą. Pavyzdžiui, 130 tūkst. eurų paskola 25 metų laikotarpiui gali brangti apie 28 eurus per mėnesį.

Fiksuotos palūkanos tampa vis populiaresnės

2025 m. įsigaliojus reikalavimui bankams siūlyti tiek kintamąsias, tiek fiksuotas palūkanas, fiksuotų paskolų dalis padidėjo ir balandį sudarė 11 proc. naujų būsto paskolų srauto. Nors ši dalis svyruoja, ji išlieka padidėjusi, o tiek fiksuotų, tiek kintamų paskolų palūkanų lygiai per pastaruosius mėnesius pakilo 0,2–0,3 proc. punkto.

Refinansavimas ir persitarimai pasiekė naujas aukštumas

Nuo 2025 m. vasario įsigaliojusių pokyčių refinansavimo ir persitarimų aktyvumas reikšmingai išaugo. 2026 m. balandį gyventojai persitarė dėl 132 mln. eurų, o refinansavo – 17 mln. eurų paskolų. Vidutiniškai marža sumažinama 0,33 proc. punkto persitariant ir 0,45 proc. punkto refinansuojant, o tai per visą paskolos laikotarpį leidžia sutaupyti tūkstančius eurų.

Vidutinė svertinė marža per pastaruosius dvejus metus sumažėjo nuo 1,78 iki 1,60 proc., rodydama didėjantį konkurencinį spaudimą bankų sektoriuje.

Indėlių augimą paskatino II pensijų pakopos lėšų atsiėmimas

Gyventojų indėlių likutis balandį šoktelėjo daugiau nei 2,2 mlrd. eurų, daugiausia dėl II pensijų pakopos lėšų atsiėmimo (iš viso apie 2,9 mlrd. eurų). Šios lėšos daugiausia pateko į vienadienius indėlius, o terminuotųjų indėlių struktūra beveik nepakito. Įmonių indėliai augo nuosaikiau – apie 0,2 mlrd. eurų.

Kartu su EURIBOR augimu nežymiai didėjo ir terminuotųjų indėlių palūkanos, tačiau jų augimas vis dar atsilieka nuo paskolų palūkanų pokyčių.