2023 vasario 7 d. antradienis, 23:49
Reklama  |  facebook

Betonas tarnauja ilgiau, reikalauja mažiau priežiūros ir remonto Fotogalerija

2019-04-09 07:00
Lietuvos statybos pramonė ir susijusių sričių mokslininkai kaupia patirtį, žinias ir rengiasi naujai Lietuvos kelių erai – betoniniams keliams. Kol valstybė stoviniuoja nuošalėje, Statybos industrijos asociacija kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakultetu į metinę konferenciją sukvietė verslininkus ir mokslininkus: tradicinė metinė konferencija buvo skirta transporto statinių betonui.
nuotrauka
Kol valstybė stoviniuoja nuošalėje, Statybos industrijos asociacija kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakultetu į metinę konferenciją sukvietė verslininkus ir mokslininkus: tradicinė metinė konferencija buvo skirta transporto statinių betonui. Alekso Jauniaus (VGTU) nuotr.


Minimos įmonės
LSIA (Lietuvos statybos industrijos asociacija),
Vilnius Tech Statybos fakultetas,
WIRTGEN Lietuva, UAB
Akmenės cementas, AB
HC Betonas, UAB
HeidelbergCement Klaipėda, UAB
MILSA įmonių grupė, UAB
Rizgonys, UAB
PP Baltic / In Fatis, UAB
Gelgaudiškio gelžbetonis, UAB
Palmusta, UAB
Astra, AB

„Statybos industrijos asociacija (SIA), nuosekliai vykdydama švietėjišką misiją, supažindinant statybų sektoriaus bendruomenes su pažangą skatinančiomis naujovėmis, šiemet surengė konferenciją, skirtą, transporto infrastruktūros objektų betoninių dangų pranašumams aptarti, – pasakojo SIA prezidentas Vytautas Čaplikas. – Ir Lietuvos mokslininkai, ir praktikai turi sukaupę nemažai šios srities žinių, kuriomis ir dalinomės konferencijoje. Taip pat išgirdome, kas šioje srityje daroma Belgijoje, Vokietijoje, Lenkijoje.“ 

Pirmoji metinė SIA konferencija, rengta su partneriais, buvo bendro pobūdžio ir skirta plačiajai auditorijai. Paskesnės konferencijos jau buvo orientuotos į atskirus segmentus.
 
Betonas transporto statiniams jau ne sykį buvo tema, aptarinėjama tiek privačiuose pakalbiuose, tiek viešojoje erdvėje: sutariama, kad Lietuvai reikia ne vien asfaltuotų, bet ir betoninės dangos kelių, kokių turi ne viena kaimyninė šalis. Todėl, pasak V. Čapliko, į konferenciją buvo pakviesta specialistų iš užsienio, kad jie pasidalintų patirtimi, atsakytų į mums rūpimus klausimus. Kviestiniai konferencijos lektoriai buvo Zbigniew Pilch ir Tomasz Nowacki iš Lenkijos cemento asociacijos („Betoninės dangos – tvarus ir ekonomiškas sprendimas keliams“); Wladyslaw Ryzynski iš PWSZ („Lenkijos patirtis projektuojant ir įrengiant betoninius kelius bei šaligatvius“); Jeroen Smet, „Adfil“ produktų vadovas iš Belgijos („Sintetiniu pluoštu armuotas gelžbetonis – principai, privalumai ir taikymas“); Martin Dazert, „WIRTGEN“ GmbH, kuris kartu su „WIRTGEN Lietuva“ vadovu Mindaugu Martišiumi aptarė naujas betoninių kelių tiesimo technologijas. 

Cementbetonio dangos – Lietuvos ateitis

„Betono konstrukcijos ir kelių dangos yra ne tik ilgaamžės ir aukštos kokybės – labai vertinamos ir kitos betono savybės, analizuojama ir žaliavos, iš kurios betonas gaminamas, sudėtis, ir pats gamybos procesas, ir gaminių eksploatacija, ir jų perdirbimo galimybė, – kalbėdamas apie cementbetonio panaudojimą kelių statyboje, konferencijoje pasakojo prof. dr. Virgaudas Puodžiukas, VGTU Kelių katedros vedėjas. – Darnių technologijų keliai tiesiami efektyviai, atsižvelgiant į poveikį aplinkai, panaudojant gamtinius resursus ir užtikrinant ilgaamžiškumą; jie pagerina bendruomenės transporto infrastruktūrą. Apgalvotai parengus projektus bei nutiesus reikiamus kelius, tokie projektai, atsakingai prižiūrimi ir rekonstruojami, suteikia visuomenei saugias ir patogias sąlygas keliauti ir vežti.“ 

Nuotraukoje –
prof. dr. Virgaudas Puodžiukas

Lietuvoje betoninių dangų įvaizdį sugadino 1985 m. įrengta Vilniaus-Utenos kelio danga. Tačiau, kaip pastebi dr. V. Puodžiukas, šiuo atveju buvo taikytos senos betono kelių tiesimo technologijos. Atmetus šiuolaikiniu požiūriu netinkamai įrengtų skersinių siūlių keliamą vibraciją ir triukšmą, aišku, kad betonas išliko pakankamai tvirtas ir atsparus provėžoms, o asfaltbetonio dangą, esant tokioms naudojimo sąlygoms, būtų tekę ne sykį remontuoti ir rekonstruoti. Remdamasis Minesotos (JAV) prof. Lev Kazanovich, dr. V. Puodžiukas išskyrė 10 priežasčių rengti cementbetonio dangas. Tarp jų – tinka bet kokio intensyvumo ir sudėties transporto srautui; žemos priežiūros ir gyvavimo ciklo sąnaudos; patikimos konstrukcijos; nesusidaro provėžos; geriau sukimba su padangomis ir kt.

Cementbetonio dangos, dr. V. Puodžiuko nuomone, Lietuvai suteiktų daug verčių: „Pirmiausia, vien Lietuvoje jau išžvalgytų žaliavų resursų pakaktų 200 metų, tačiau didžiausias trukdis yra tai, kad Lietuva negeba parengti ilgalaikių ūkio plėtros programų ir konsoliduoti susijusių ministerijų bendram tikslui.“ 

Tinkamai suprojektuotas, pagamintas ir įrengtas voluojamas betonas yra efektyvus sprendinysVoluojamo betono ir jo taikymo Lietuvoje patirtimi dalinosi VGTU Kelių tyrimo instituto mokslininkai: prof. dr. Audrius Vaitkus, dr. Ovidijus Šernas ir dr. Rita Kleizienė.

Nuotraukoje –
prof. dr. Audrius Vaitkus

Skiriamos dvi betono dangų klojimo technologijų rūšys. Voluojamo betono dangos yra viensluoksnės arba dvisluoksnės; slenkančiais klojiniais klojamos betono dangos taip pat viensluoksnės arba dvisluoksnės bei armuotos arba nearmuotos (ištisinio armavimo arba su įdėklais). Daugiausia dėmesio konferencijoje buvo skirta voluojamo betono dangoms. Toks betonas yra neslankus, transportuojamas savivarčiais, įrengiamas asfalto klotuvais ir tankinamas volais. Voluojamo betono dangos, atkreipė dėmesį mokslininkų darbą pristatantis dr. A. Vaitkus, sudaro sąlygas statyti greitai, ekonomiškai, o dangos yra ilgaamžės ir atsparios cheminėms medžiagoms, be to, tokių dangų eksploatavimo sąnaudos nėra didelės. Tačiau, įrengiant voluojamo betono dangas, taikomi aukštesni reikalavimai betono mišinių gamybai, reikia itin tiksliai organizuoti darbus. Siekiant voluojamo betono ilgaamžiškumo, kaip pastebi dr. A. Vaitkus, būtina paisyti mišinio projektavimo principų, kurie lemia konferencijoje aptartą technologiškumą, mechaninį stiprumą, ekonomiškumą ir patvarumą. 

„Tiek įprasto, tiek voluojamo betono mišinio sudėtinės medžiagos yra tokios pačios, tačiau skiriasi mišinio proporcijos“, – kalbėjo dr. A. Vaitkus, aptardamas voluojamo betono mišinio gamybos ir dangos įrengimo procesus, įvardindamas kylančias problemas ir jų atsiradimo priežastis.

VGTU Kelių tyrimo instituto mokslininkai aptarė ir Lietuvos patirtį, pristatydami laboratorijoje ir objektuose atliktus bandymus.

„Tinkamai suprojektuotas, pagamintas ir įrengtas voluojamas betonas yra efektyvus, ekonomiškas sprendinys sunkaus transporto eismo zonų, oro uostų peronų, konteinerių terminalų dangoms įrengti, – reziumavo dr. A. Vaitkus. – Siekiant lygesnio voluojamo betono paviršiaus, didesnio tokios dangos atsparumo šalčio ir cheminių medžiagų poveikiui, rekomenduojama naudoti specialias papildomas įmaišas.“

Nuotraukoje
pirmoje eilėje iš kairės – 
SIA prezidentas
Vytautas Čaplikas ir 
prof. Gintautas Skripkiūnas 

Pripažindamas, kad nepavyksta išvengti klaidų projektuojant, gaminant ir įrengiant voluojamo betono mišinius, mokslininkas sako, kad voluojamo betono gamybos metu turi būti skiriamas ypatingas dėmesys, kad būtų užtikrintas medžiagų tolygumo, dozavimo tikslumo bei pagaminto mišinio drėgnio atitikimas tiems parametrams, kurie numatyti projekte. Maksimali trukmė nuo voluojamo betono mišinio pagaminimo iki paklojimo ir sutankinimo – 60 min., todėl turi būti parengtas labai tikslus darbų organizavimo grafikas. Prieš pagrindinio objekto įrengimą, akcentavo dr. A. Vaitkus, iš anksto būtina atlikti bandomąjį klojimą – tokiu būdu galima pastebėti projektavimo ar gamybos klaidas, įvertinti turimų techninių resursų ir įrengimo technologijos tinkamumą ir efektyvumą. 

Ilgainiui betoninė danga kainuoja pigiau, nei analogiški bituminiai mišiniai

Nors betoninė kelių danga yra brangesnė, tačiau ilgainiui, sako statybos inžinierius Audronius Šereika, tokia danga kainuoja 13–28 % pigiau, nei analogiški bituminiai mišiniai. Aptardamas cementbetonio panaudojimą keliuose ir specialiose zonose, jis pasidalino JAV atliktų tyrimų duomenimis. 

„Atliktos studijos keliose apygardose parodė, jog ilgalaikės betono dangų eksploatacijos ir priežiūros išlaidos mažėja iki 19 %, lyginant su asfaltuotomis dangomis, o ilgainiui priežiūros išlaidos sumažėjo iki 75 %“, – tvirtino A. Šereika. Inžinierius pastebėjo, kad betono mišinių gamybos ir klojimo technologijos pažanga, didesnis našumas leido sumažinti betono dangų kainas, o tobulėjančios asfalto mišinių gamybos ir klojimo technologijos kainas didina. Betonas tarnauja ilgiau, reikia mažiau priežiūros ir remonto: nėra duobių, provėžų, mažiau eismo ribojimų dėl remonto; vidutiniškai tokia danga be remonto tarnauja apie 27,5 metų, o asfalto dangas reikia remontuoti po beveik 15,5 metų. Ir tai ne riba betoninėms dangoms: ieškoma sprendimų, kad ji, minimaliai prižiūrima, tarnautų 60 metų. Tyrimai, atlikti JAV, rodo, kad betono dangos vartotojams kainuoja mažiau, tokios dangos yra tylios, saugios, o pats betonas yra ekologiškas ir draugiškas aplinkai. Dėl savo savybių betoninės dangos rekomenduojamos krovinių, konteinerių terminaluose, jūrų ir oro uostuose, tuneliuose, automobilių stovėjimo aikštelėse, įrengiant viešojo transporto eismo juostas bei sustojimo aikšteles, žiedines sankryžas, transporto priemonių apsauginių atitvarų sistemas, triukšmo užtvaras. Dėl architektūrinių galimybių rekomenduojamos betono plokščių ir trinkelių dangos, šaligatvių borteliai, latakai, gali būti tiesiami ir lauko keliai.

Jūros aplinkos veikiamas betonas uosto statiniams

Prof. Gintautas Skripkiūnas iš VGTU (Statybinių medžiagų ir gaisrinės saugos katedra, Statybinių medžiagų institutas) konferencijoje pristatė kartu su doktorante Ramune Lebedeva atliktą tyrimą, kaip jūros aplinka veikia betoną, naudojamą uosto statiniams. 

Nuotraukoje –
prof. Gintautas Skripkiūnas 

Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos jūros valstybėse, eksploatuojama ir statoma hidrotechnikos statinių gelžbetoninių konstrukcijų, kurias veikia druskingas jūros vanduo, temperatūros bei drėgmės pokyčiai, užšaldymo ir atšildymo ciklai ir kiti aplinkos poveikiai.

„Šiuo atveju svarbu ištirti ir nustatyti hidrotechninio betono eksploatacijos sąlygas ir jas taikyti naujai projektuojamiems hidrotechnikos statiniams, sukurti hidrotechninio betono, eksploatuojamo Baltijos jūros aplinkoje, ilgaamžiškumo vertinimo metodiką ir nustatyti eksploatacijos sąlygas atitinkančius reikalavimus“, – konferencijoje kalbėjo prof. G. Skripkiūnas, vardindamas Baltijos jūros aplinkos dedamąsias, veikiančias betoną, naudojamą Baltijos jūros akvatorijoje ir pakrantėje. Betoninių konstrukcijų, eksploatuotų Baltijos jūros aplinkoje, stebėjimai parodė, kad betono stiprumas nemažėja, bet atsiranda betono paviršiaus defektų (dažniausiai tai yra atskilinėjimai), kurie susiformuoja sudrėkusio betono paviršiuje dėl aplinkos temperatūrų svyravimų. Tokiam betonui labai svarbūs jo poringumo parametrai, nuo kurių priklauso druskingo vandens įgėrio greitis ir jo užšalimo metu sukeliamos deformacijos. Jūros aplinkoje eksploatuojamo betono ilgaamžiškumą reikia vertinti pagal atskilusių dalelių masę nuo bandomojo paviršiaus, kuris įmirkomas jūros vandens cheminės sudėties tirpale ir cikliškai užšaldomas bei atšildomas tam tikrą ciklų skaičių. 

Betono atsparumą jūros aplinkos poveikiui galima didinti. Tam geriausiai tinka aktyvūs mineraliniai priedai, pridedami į cementą arba betoną, tokie kaip granuliuotas aukštakrosnių šlakas ir silicio dioksido mikrodulkės. Tai metalurgijos pramonės atliekos, kurių Lietuvoje neturime, todėl sudėtinių cementų su šiais priedais gamyba Lietuvoje yra problemiška. Tokie priedai sumažina atvirąjį betono poringumą ir paviršiaus masės nuostolius, patiriamus cikliško užšaldymo ir atšildymo metu, bei didina betono konstrukcijų ilgaamžiškumą Baltijos jūros aplinkoje.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Kuo verslui yra svarbi transporto statinių betono tematika?

Alekso Jauniaus (VGTU) nuotr.

Konferencijos organizatoriai:                                              Rėmėjai:

 
Statybunaujienos.lt
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka





Objektai. Technologijos. Verslas

nuotrauka
2023-02-07 10:29
Žirmūnuose planuojamas statyti Lengvosios atletikos maniežas jau baigiamas projektuoti, iki statybos liko paskutinis žingsnis – gauti statybą leidžiantį dokumentą.
nuotrauka
2023-02-07 09:54
„Eika“ grupės valdoma įmonė „Samogitia miestelis“ pasirašė generalinės rangos sutartį su „Gilesta“. Pagal generalinės rangos sutartį įmonė įsipareigoja atlikti visus Šiaulių karinio miestelio rangos darbus nuo sutarties pasirašymo momento iki 2024 m. kovo mėnesio. Sutarties suma neskelbiama.
nuotrauka
2023-02-07 07:28
Įmonė „Ekobazė“ verčiasi atliekų tvarkymu, tačiau prieš porą metų rinkai pateikė naują prekinį ženklą EKOFINA, kuris pretenduoja aktyviai dalyvauti žiedinėje ekonomikoje: įmonė iš atliekų gamina inovatyvius, pažangius ir aktualius gaminius, kurie taip pat naudojami ir statyboje.
nuotrauka
2023-02-06 08:29
Įmonės „Grinda“ pradėta Vilniaus gyvūnų globos namų komplekso L. Giros gatvėje rekonstrukcija padidins beglobiams skiriamų vietų skaičių, leis atnaujinti ir išplėsti neatidėliotinų veterinarijos paslaugų spektrą, pagerins prieglaudos gyventojų buities sąlygas. Rekonstrukciją numatyta užbaigti iki me...
nuotrauka
2023-02-03 11:00
Dėl didėjančio automobilių skaičiaus ir su tuo susijusios būtinybės naujai statomuose objektuose užtikrinti reikiamą stovėjimo vietų skaičių, projektuojamos vis gilesnės automobilių stovėjimo aikštelės. Dažnai dėl tankaus miesto užstatymo, įskaitant ir senamiesčius, užstatymo teritorijose su nuolydž...
nuotrauka
2023-02-02 08:10
Atgimsta dar vienas Kauno miesto istorinis pastatas – architekto Karolio Reisono projektuota Evangelikų reformatų bažnyčia (E. Ožeškienės g. 41). Jau parengti architektų grupės UAB „Senamiesčio projektai“ tvarkybos darbų projektiniai pasiūlymai, pagal kuriuos bus restauruota Evangelikų reformatų baž...
nuotrauka
2023-02-02 07:21
Statinio statybos techninis prižiūrėtojas turi turėti ne tik reikiamų kompetencijų, išsilavinimą, bet ir praktinės patirties, įsitikinęs inžinierius Ridas Verpečinskas, MB „Gorikliai“ statybų techninės priežiūros vadovas.
nuotrauka
2023-02-02 06:11
Vilniaus oro uoste pradėtos naujo išvykimo terminalo statybos: startavo visai Lietuvos aviacijai strategiškai svarbus projektas. Apie tai paskelbta sausio 31 dieną oficialios ceremonijos metu. Teigiama, kad didelio masto projektas truks dvejus metus, visi darbai vyks veikiančiame oro uoste, o pirmie...
nuotrauka
2023-02-01 14:14
Transporto priemonėms judėti nuo Molėtų iki Pabradės miesto ir atgal taps dar saugiau, patogiau bei greičiau. Tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ atliks šio kelio virš 5 km ilgio ruožo kapitalinį remontą. Darbus, kurie prasidės pasibaigus technologinei pertraukai, planuo...
nuotrauka
2023-02-01 07:38
Baseinų, šaldymo patalpų stogai yra veikiami drėgmės, garų, cheminių medžiagų, specifinės temperatūros. Tokia agresyvi aplinka verčia atidžiai rinktis stogo sistemas. Taigi ko reikia vengti ir kuo keisti tradicinius gaminius?
nuotrauka
2023-02-01 05:51
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas lankėsi Kaune statomame specializuotame Laukinių gyvūnų globos centre (LGGC). Planuojama, kad centras, steigiamas prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU), pradės veikti šių metų pabaigoje. Iki kovo pabaigos bus pastatyti ir įrengti pagrindiniai pastata...
nuotrauka
2023-01-31 15:06
Augant vilniečių galimybėms patekti į pirmuoju prioritetu pasirinktus darželius (pernai pateko apie 80 proc. vaikų), jaunų šeimų pamėgtame sostinės rajone per 20 mėnesių nuo kapsulės įkasimo pastatytas modernus 14 grupių 240 vietų lopšelis-darželis. Šiuo metu jį lanko 133 vaikai, netrukus pradės lan...
nuotrauka
2023-01-31 10:15
Sostinės senamiestyje, šalia S. Moniuškos skvero, restauruota šv. Kotrynos bažnyčia. Atnaujintas vėlyvojo baroko laikų pastatas, pagal restauravimo programas sutvarkyti kryžiai ir fasadinės skulptūros, o bažnyčia apšviesta specialiais, meno vertybes tausojančiais LED šviestuvais.
nuotrauka
2023-01-31 06:43
Ignalinos atominėje elektrinėje (IAE) įvykdytas projektas, kurio metu nuo branduolinio kuro dalių (nuobirų) išvalytas kuro išlaikymo baseinų dugnas.
nuotrauka
2023-01-30 13:24
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Darnu Group“ šiemet į NT projektus Lietuvoje investuos 114 mln. eurų – apie 13 mln. eurų daugiau nei 2022 metais. Didžioji dalis investicijų – 89 mln. eurų – bus nukreiptos į negyvenamosios paskirties projektus – prekybinius sandėlius (stock-office) bei viešosio...
nuotrauka
2023-01-30 09:26
Statydami naujus pastatus, tiek daugiabučius, tiek ir individualius gyvenamuosius namus, siekiame, kad jie būtų energiškai efektyvūs, kokybiški ir ilgaamžiai. Siekiame, kad išlaidos būsto šildymui būtų kuo mažesnės, o gyvenamoji aplinka sveika ir patogi.
nuotrauka
2023-01-30 04:49
Pernai Druskininkuose pradėti ir šiuo metu tęsiami vilos „Oazė“, esančios V. Krėvės g. 6, tvarkybos darbai. Darbus vykdo UAB „Paveldo sprendimai LT“. Sausį ši įmonė pradėjo ir Vilos pastatų kompleksui priklausančios medinės vilos tvarkybos darbus pagal architektės Marijos Nemunienės parengtą projekt...
nuotrauka
2023-01-27 15:24
Lazdynų daugiafunkcio komplekso statyba oficialiai baigėsi – Vilniaus miesto savivaldybė gavo Statybos inspekcijos patvirtintą statybos užbaigimo aktą, o tai reiškia, kad rangos darbai Lazdynų baseine baigti.
nuotrauka
2023-01-26 04:44
Industrinio nekilnojamojo turto (NT) vystymo ir valdymo bendrovė „Sirin Development“ įdiegė kokybės valdymo sistemos (9001) ir aplinkosaugos valdymo sistemos (14001) ISO standartus bei gavo tai patvirtinančius sertifikatus. Tokiu būdu bendrovė siekia gerinti įmonės vadybos ir paslaugų teikimo proces...
nuotrauka
2023-01-25 06:29
Praėjusių metų „Eikos statybos“ apyvarta, palyginus su 2021 m., išaugo daugiau kaip dvigubai. Verslui tai didžiulė grėsmė neįvykdyti įsipareigojimų. Tačiau laiku priimti įmonės valdymo sprendimai, stipri komanda ir principas „Statome kaip sau“ leido visus įsipareigojimus įvykdyti laiku ir išvengti n...

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslas