2019 rugsėjo 16 d. pirmadienis, 5:29
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Kuo verslui yra svarbi transporto statinių betono tematika?

2019-04-09 09:30
Konferencijos „BETONAS IR GELŽBETONIS 2019. TRANSPORTO STATINIŲ BETONAS“ rėmėjai apie betoninių kelių dangų bei betoninių transporto statinių svarbą Lietuvai.
nuotrauka
Konferencija „BETONAS IR GELŽBETONIS 2019. TRANSPORTO STATINIŲ BETONAS“. Alekso Jauniaus (VGTU) nuotr.


Artūras ZAREMBA, AB „Akmenės cementas“ generalinis direktorius

 

 

„Mes esame statybinių medžiagų gamintojai, tad betono gamintojai yra vieni iš pagrindinių mūsų klientų: esame suinteresuoti, kad jie rastų naujų rinkų. Tai naudinga ne tik mums ir mūsų klientams, bet ir Lietuvos verslui bei Lietuvai plačiąja prasme“, – sako A. Zaremba, akcentuodamas, kad apie tas pačias vertes kalba ir jų kolegos Europoje: betoninių kelių naudą junta ir gamintojai, ir naudotojai. Jo nuomone, artėja laikas, kai Lietuvoje taip pat bus pradėtos kloti betoninės kelių dangos, nes kitos išeities, intensyvėjant transporto srautams, nėra.

„Akmenės cementas“ gamina įvairų cementą, taip pat ir tokį, kokio reikia betoninei kelių dangai, tad yra 100 proc. pasirengęs naujovėms. Betono gamintojams, A. Zarembos pastebėjimu, tai taip pat neturėtų būti didelė naujovė. Papildomi iššūkiai gali kilti klojimo procese, bet verslas, jo įsitikinimu, yra lankstus: jeigu bus poreikis, užsakymas, tai sprendimai bus greitai surasti. 

„Tai jau trečioji Statybos industrijos asociacijos inicijuota ir surengta metinė konferencija. Mano galva, ši konferencija, pritraukusi įdomių pranešėjų, buvo sėkmingiausia ir turiniu, ir forma, – sakė A. Zaremba. – Mums buvo įdomi ir naudinga profesionalų informacija apie susijusių sričių naujoves, apie keliams skirtų betono rūšis, kelių tiesimo būdus, projektavimo subtilybes. Naudinga, kai konferencijoje informacija dalijasi ir mokslininkai, ir praktikai, kai tema nagrinėjama iš įvairių pusių: suformuluojama problema, įvardijami iššūkiai, aptariami sprendimo būdai.“

Kaimyninių šalių pavyzdžiai, tokio turinio konferencijos, mokslininkų bendradarbiavimas su Susisiekimo ministerija teikia vilčių, kad valstybinės institucijos imsis sprendimų. A. Zaremba mano, kad kelininkai neretai keiksnojami nepagrįstai, nes didžiulė kelių apkrova akivaizdžiai visiems rodo, kad dabartinių sprendimų nebeužtenka. Todėl „Lietuva yra ant naujų sprendimų slenksčio, o verslas yra pasirengęs pokyčiams ir gali labai greitai prisitaikyti ir rasti techninius sprendimus“. 

Povilas BRADULSKIS, bendrovių „HC Betonas“ ir „Heidelbergcement Klaipėda“ generalinis direktorius 

 

 

 

„Mūsų įmonės yra didžiausios cemento importuotojos ir vienos iš didžiausių betono gamintojų Lietuvoje, todėl mums itin aktualios visos su betoninių kelių danga susijusios temos. Pokyčius kelių dangos klausimais esame pasirengę inicijuoti, padėtume juos realizuoti“, – sako P. Bradulskis. Vienas iš būdų skatinti naują Lietuvai tendenciją – kloti betoninius kelius – yra susijusio verslo, mokslo ir valstybės institucijų diskusijos. Tarptautinė „Heidelbergcement“ grupė, kuriai priklauso „HC Betonas“ ir „Heidelbergcement Klaipėda“, turi sukaupusi patirties dirbdama su infrastruktūriniais projektais ir yra pasirengusi ta patirtimi ir žiniomis pasidalinti su Lietuvos specialistais.

Svarstydamas apie priežastis, kodėl šalyje vis dar nėra betoninių kelių, P. Bradulskis pastebi, kad jie nėra brangesni negu asfaltbetonio: reikia tik viską suskaičiuoti, įvertinti visą konstrukcinę dalį – nuo pagrindų iki viršutinio sluoksnio, eksploatavimo laiką, remonto sąnaudas. Kita vertus, reikia ne tik susitarimo, sprendimo, bet ir būtinos kelininkams įrangos, specializuotų betono klotuvų, kitos technikos.

„Tokios technikos rinkoje nėra, bet tai ne kliūtis: kai atsiras sprendimas dėl betoninės dangos, atsiras ir technika, įranga. Kol nėra paklausos, nėra ir pasiūlos“, – tvirtina P. Bradulskis, pabrėždamas, kad vilčių atsirasti tokiems keliams daugėja, nes keičiasi technologijos, kuriami įvairūs betonai, taip pat ir skirti specialiai keliams – tiek remontuoti, tiek tiesti naujus. Ta kryptimi dirba ir susijusį verslą jungianti SIA, ir Lietuvos universitetai, spręsdami tokias problemas, kaip betono šarminė korozija ir pan.; šalyje jau yra patyrusių projektuotojų, turima ir gamybinių pajėgumų. 

Taigi, Lietuva turi daugelį dedamųjų situacijai keisti, reikia tik valstybės sprendimo, nes keliai yra valstybiniai. Prie efektyviai veikiančio verslo ir mokslo tandemo prisijungus valstybinėms institucijoms, šalyje galėtų prasidėti betoninių kelių era.

„Nors Lietuva neturi betoninių kelių tiesimo praktikos, bet atskirų įmonių veikla ir praktika rodo, kad mes esame pasirengę, – sako P. Bradulskis. – Mūsų įmonių grupė tiekia betoną Šiaulių oro uosto pakilimo tako projektui – darbas vyksta sklandžiai. Taigi, kai į verslo ir mokslo diskusiją įsijungs valstybė, išgirs argumentus, įvertins sąnaudas, sprendimas, manau, bus priimtas.“

Mindaugas MARTIŠIUS, bendrovės „WIRTGEN LIETUVA“ direktorius 

 

 

„Mūsų įmonei svarbios visos temos, susijusios su transporto infrastruktūra ir kelio dangomis. Betoninės kelių dangos nėra plačiai naudojamos mūsų šalyje, tačiau tai puiki alternatyva asfaltbetonio dangoms, ypač tuose keliuose, kurių didelės apkrovos, ten, kur vyksta sunkiojo transporto eismas ir kelio danga yra deformuojama“, – sako M. Martišius.

Lietuvoje daugelį gąsdina prasta Utenos kelio patirtis, bet tai buvo praėjusio amžiaus technologijos ir klaidos. Betoninės dangos, anot M. Martišiaus, turi ateitį ne tik mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje. Išžvalgyti pasauliniai klinties, iš kurios gaminamas cementas, ištekliai yra apie septynis kartus didesni už naftos, iš kurios gaminamas bitumas.

„Manau, kad kaip tik taupymas ilgalaikėje perspektyvoje ir turėtų būti lemiamas veiksnys, įrengiant betonines kelio dangas. Ir nebūtinai keliuose. Sunkiojo transporto aikštelės, terminalai, oro uostai ir kiti objektai, kuriuose tokios dangos gali būti įrengiamos. Kita vertus, reikalinga politinė valia ir ilgalaikė, 25–40 metų, Lietuvos transporto infrastruktūros atnaujinimo ir plėtimo strategija“, – sako M. Martišius.

Lietuvoje yra pakankamai aukštos kokybės betono maišymo įrenginių, turime savo cemento gamyklą, mokslininkai kuria naujus betono receptus ir dangų tipus, kaimynai lenkai, baltarusiai ir netgi latviai tokias dangas kloja. Ir verslas, ir mokslas yra pasirengę daugeliui iššūkių.

Mantas MAKULAVIČIUS, „Milsa“ įmonių grupės vadovas 
 
 

 

 

„Milsa“ įmonių grupė yra granito ir dolomito skaldos gamintoja, veikianti tiek vietos, tiek užsienio rinkose. „Mūsų tiekiami užpildai tinka ir asfalto, ir betono dangoms, tad mums buvo įdomu, kiek naujos technologijos gali būti aktualios Lietuvos rinkoje“, – sako M. Makulavičius ir pastebi, kad įvairiuose objektuose gali būti derinamos asfalto ir betono dangos. 

„Milsa“ aktyviai dirba Lenkijos rinkoje, kur betoninėms kelių dangoms skiriamas didelis dėmesys. Kelio nuo Lietuvos sienos iki Varšuvos dalis taip pat bus iš betono. M. Makulavičiaus nuomone, Lietuvos kelių tinklas yra per mažas, kad didžioji dalis dangų būtų įrengiama iš betono, tačiau ši danga, kaip buvo kalbama ir konferencijoje, gerai tinka ir kitos paskirties objektuose (pavyzdžiui, stovėjimo aikštelėse, kur esama didelių ar taškinių apkrovų). Tad betoninės dangos yra perspektyvios. Tik klausimas – kaip jas tinkamai integruoti į bendrą sistemą.

„Mūsų gaminama produkcija yra sertifikuota dirbti tiek su asfaltu, tiek su betonu, tad mes esame pasirengę betoninėms dangoms. Kad jos būtų plačiau naudojamos, manau, reikia tik politinio sprendimo, o verslas prisitaikys prie rinkos poreikių, – neabejoja M. Makulavičius. – Konferencijoje buvo įdomu praplėsti srities žinias, nes betoninės dangos yra perspektyvios.“

Įmonės vadovas, pritardamas kolegų nuomonei, pastebi, kad rezultatus lemia diskusijos, kurias ir pradėjo Lietuvos statybos industrijos asociacija su partneriais.

Andrius KARPAUSKAS, bendrovės „PP Baltic“ vadovas 
 
 
 
 
 
 
„Transporto statinių betonas nuolat veikiamas užšalimo – atitirpimo ciklų, lietaus, druskų ir kitų cheminių medžiagų, kurios gadina tradicinį armavimo būdą. Todėl mūsų įmonei, teikiančiai inovatyvius ir alternatyvius betono armavimo sprendinius, kurie apsaugo nuo druskų, šarmų, temperatūrų svyravimų ir kitų aplinkos reiškinių, buvo svarbu ir dalyvauti konferencijoje, ir pristatyti savo bandymus, galimybes armuoti betoną polipropileno fibra, sumažinti aplinkos poveikį betonui ir konstrukcijoms“, – pasakojo A. Karpauskas, pabrėždamas konferencijos svarbą bendrovei.

Įmonės vadovas tikisi, kad ilgainiui Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, betonas transporto statiniams bus pradėtas plačiai naudoti, nes tai yra tvirta ir ilgaamžė medžiaga. Įmonės, tarp kurių yra ir „PP Baltic“, rinkai siūlo sprendinius, kurie betoną daro dar labiau patrauklų. Tokia pasiūla teikia vilčių, kad ilgainiui betonas Lietuvoje taps naudojamas kur kas plačiau negu iki šiol.

„PP Baltic“ yra oficiali Belgijos polipropileno fibros ir plaušo gamintojos ADFIL atstovė Baltijos šalių rinkoms, todėl konferencijoje apie sintetiniu pluoštu armuotą gelžbetonį patirtimi dalijosi ADFIL produktų vadovas iš Belgijos. Po konferencijos kalbintas A. Karpauskas akcentavo, kad renginys aiškiai parodė, jog Lietuva eina inovacijų keliu, o jų įmonė turi ką pasiūlyti.

Įvardindamas priežastis, kodėl betonas vis dar nėra plačiai naudojamas susisiekimo infrastruktūroje, A. Karpauskas sako, kad nemažos reikšmės turi asfaltbetonio dangų tradicija, kurią lemia susiformavęs požiūris, naudojamos technologijos – tam pakeisti reikia laiko ir pastangų. Kita vertus, negalima atmesti ir asfaltbetonio gamintojų bei rangovų įtakos. Tačiau konferencija siunčia rinkai žinią, kad situacija keičiasi ir tam yra svarbių prielaidų.

Vytautas MASLAUSKAS, bendrovės „Rizgonys“ generalinis direktorius

 „Konferencija patvirtino tai, apie ką kalbame jau seniai: Lietuvoje atėjo laikas betonui, – sakė V. Maslauskas. – Tai paskatintų betono gamintojų bei tiekėjų pasiūlą ir paklausą.“

Betonas gaminamas ir dangos klojamos naudojant vietines medžiagas, kurių vieni iš tiekėjų ir yra „Rizgonys“. Nors vietinės medžiagos naudojamos ir klojant asfalto dangas, betoninėms dangoms jų reikia kur kas daugiau, ypač gero ir kokybiško smėlio. Kalbėdamas apie įmonės interesus, V. Maslauskas atkreipė dėmesį, kad betonas yra švarus, ilgaamžis produktas, kuris yra kur kas pranašesnis už asfalto dangas. Tad betoninės dangos, kurioms gaminti naudojamos vietos medžiagos, ne tik skatintų ekonomiką, bet ir leistų turėti ilgaamžius, saugius kelius, tad tai kurtų pridėtinę vertę valstybei, jos piliečiams.

„Mes, Statybos industrijos asociacijos nariai, turime į diskusiją kviesti kuo daugiau susijusių įmonių, suinteresuotų verslų, rengti dar ne vieną konferenciją ir kalbėtis, ko reikia, kad tas darbas prasidėtų, kad būtų pradėtos planuoti investicijos. Visi sutinka, kad betonas yra švaru, tvarkinga, patikima, bet reikia nesustoti – reikia diskutuoti ir pradėti daryti“, – sako V. Maslauskas.

Edmundas RINKEVIČIUS, bendrovės „Gelgaudiškio gelžbetonis“ savininkas ir vadovas

Nors Lietuvos kelių tinklas yra labai išplėtotas, tačiau, kaip pastebi E. Rinkevičius, netenkina rinkos poreikių, nes dalis kelių – regioninės, vietinės reikšmės, – neturi dangų arba yra prastos kokybės. Lietuva negali likti nuošalėje, kai didesnė civilizuoto pasaulio dalis renkasi betoninę kelių dangą.

„SIA padarė gerą pradžią, o toną turėtų duoti Vyriausybė, Susisiekimo ministerija, – sako E. Rinkevičius. – Vis pasigirsta pranešimų, kad mūsų įprasti keliai nėra tokios kokybės, kurios tikėtasi, kad reikia remonto. Konferencijoje buvo aiškiai pasakyta, kad betoniniai keliai pagal savo technologines, eksploatacines savybes yra keliskart pigesni negu asfaltuoti keliai. Reikia pasinaudoti kaimynų, kurie turi tokių kelių, patirtimi, sukurti norminę bazę, suformuoti poreikį, ir verslas prisitaikys vietoj asfaltbetonio kloti betoninius kelius.“

„Gelgaudiškio gelžbetonis“ yra įsikūręs Šakių rajone, kur dominuoja vietinės reikšmės, neturintys dangų keliai. E. Rinkevičius sako suvokiantis, kad pinigų „yra tiek, kiek yra“, bet už juos turi būti daromi teisingi sprendimai.

„Susisiekimo ministerija ir Lietuvos kelių direkcija turi formuoti politiką kuo greičiau pereiti prie betoninių kelių. Pinigai – ribotas resursas, o jei kelias gali tarnauti ne 7–15 metų, o 30–35 metus, yra tikrai gera alternatyva resursus panaudoti naudingai – plėsti kelių dangą su betoniniais keliais. Yra universitetai, institutai, kuriuose dirba mokslininkai, turime vietos žaliavų, turime pasirengusį dirbti verslą – ekonominis balansas būtų mūsų pusėje. Tad keista, kad po šitiek nepriklausomybės metų mes dar tik kalbame apie betoninius kelius, kai visas pasaulis apie 70 metų ar dar seniau tai jau daro“, – sako E. Rinkevičius.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Betonas tarnauja ilgiau, reikalauja mažiau priežiūros ir remonto


 

 

 

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Objektai. Technologijos. Bendrovėse

nuotrauka
2019-09-12 15:12,      papildyta 2019-09-14 10:20, tikslinamas transportavimo laikas
Dėl sudėtingo oro sąlygų ir papildomų darbų transportavimas atidėtas šeštadienio vakarui. Alytaus bendrovė „Traidenis“ pradės Kauno kogeneracinei jėgainei skirto įrenginio – skruberio, dydžiu prilygstančio 12 aukštų namui, transportavimą. Vietomis bus ribojamas eismas.
nuotrauka
2019-09-12 09:46
Įmonė „Raseinių statyba“, įgyvendindama vieną iš sudėtingiausių technologiniu požiūriu objektų – „Intersurgical“ užsakymu statydama automatizuotą specialios paskirties sandėlį Pabradėje – būtinos statybinės technikos turėjo ieškoti užsienyje. Tai buvo tik vienas iš iššūkių, kuriuos teko įveikti gene...
nuotrauka
2019-09-10 11:00
Lietuvos paštas į savo tinklo atnaujinimą Kaune iki šių metų pabaigos investuos 610 tūkst. Eur – tiek numatyta skirti „miegamuosiuose“ mikrorajonuose šiuolaikiškiems pašto skyriams įrengti.
nuotrauka
2019-09-05 08:00
Savo žmones „Caverion Lietuva“ vadovas Egidijus Šydeikis vadina žvaigždžių komanda. Visomis prasmėmis: tiek inžinerinių žinių ir inovatyvumo, tiek požiūrio į gyvenimą, lankstumo ir įsiklausymo. Darbštūs, talentingi bei nuolat tobulėjantys darbuotojai – tai ir yra įmonės sėkmės pagrindas.
nuotrauka
2019-09-03 12:03
Šiuolaikinis pasaulis jau garsiai konstatuoja faktą – dirbtinis intelektas (DI) sparčiai transformuoja verslą ir ekonominius procesus. Vykstantys pokyčiai neišvengiamai keičia ir darbų prigimtį, ir pačią darbo vietos koncepciją. Dar didesnių transformacijų galime tikėtis jau visai netolimoje ateityj...
nuotrauka
2019-09-02 15:24
Pašilaičiuose, Medeinos gatvėje, 14 numeriu pažymėtame sklype nauja mokykla iškilo greičiau nei per metus – praėjusių metų rugpjūčio 28 d. pradėtus darbus bendrovė „Merko statyba“ baigė šiemet pirmosiomis liepos dienomis, rugpjūčio 27 d. pastatas oficialiai perduotas savininkui.
nuotrauka
2019-09-02 09:44
Vilniaus oro uoste planuojama lėktuvų riedėjimo takų plėtra, leisianti orlaiviams atlikti mažiau sudėtingų manevrų bei sutrumpinti nutūpusių ir pakilimui riedančių lėktuvų riedėjimo laiką. Panaudojant Europos Sąjungos fondų investicijas, numatoma praplatinti ir pailginti vieną esamą riedėjimo taką b...
nuotrauka
2019-09-02 08:00
Jau 40 metų „UNILIN“ kuria sprendimus pastatų sandarinimui ir šioje įmonių grupėje „tvarumas“ yra ne skambus žodis, o apgalvota strategija. „Tvarus mąstymas yra būtina sąlyga kiekviename mūsų įmonės lygmenyje. Kad ilgainiui sukeltum pokytį, turi dirbti ekologiškai ir sukurti žiedinę ekonomiką. Visuo...
nuotrauka
2019-08-30 11:13
Prie Balsių progimnazijos sparčiai kyla nauja pradinė mokykla, kurią lankys apie 600 moksleivių. Šiandien sostinės meras Remigijus Šimašius apsilankė statybų aikštelėje ir drauge su rangovais, UAB „Jungtiniai projektai“ atstovais aptarė darbų eigą.
nuotrauka
2019-08-30 11:03
Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (Kelių direkcija) pasirašė sutartį su UAB „Tilsta“ dėl viaduko, dar kitaip vadinamo „Nausodės viaduku“, virš kelio Panevėžys–Šiauliai, rekonstravimo. Pagal sutartį bus keičiamos viaduko perdangos (sijos), atnaujintos statinio dangos ...
nuotrauka
2019-08-29 13:05
Iki metų pabaigos Vilniuje duris atvers penki moduliniai darželiai. Keturiems iš jų – „Gabijėlei“, „Atžalėlei“, „Gintarėliui“ ir „Medynėliui“ – modulius pagamino ir tiekė bendrovė „Ryterna Modul“.
nuotrauka
2019-08-29 08:32
Aplinkos ministerija toliau sėkmingai tęsia Klimato kaitos programą, jau patvirtinta kompensacinių išmokų fiziniams asmenims tvarka, vis daugiau įmonių ir asmenų dalyvauja mažindami aplinkos taršą. Padažnėjus klimato atšilimo reiškiniams (liūtys, sausra, karštis), pasikeitė ir visuomenės požiūris. T...
nuotrauka
2019-08-28 14:12
Žaliausias Lietuvoje būsto projektas „Aeronamai“ tapo pirmuoju ir kol kas vieninteliu Baltijos šalyse būsto projektu, įvertintu dviem aukščiausios energinės klasės sertifikatais. Negana to, visą reikiamą elektros energiją – ir skirtą šildymui, vėsinimui ar vėdinimui, ir kasdienėms gyventojų reikmėms...
nuotrauka
2019-08-27 15:58
Nuo rugpjūčio pradžios bendrovėje „Dzūkijos statyba“ – pokyčiai. Įmonės generalinio direktoriaus pareigas eina naujas vadovas – Edvardas Mačiulaitis.
nuotrauka
2019-08-27 14:06
Vilniaus Balsių rajone jau metus veikiančiam 6,5 mln. eurų vertės prekybos ir paslaugų centrui „Žali“ suteiktas BREEAM (angl. Building Research Establishment Environmental Assessment Method) galutinis sertifikatas. Centrą pastatė bendrovė „Eikos statyba“.
nuotrauka
2019-08-27 10:18
Jau 2022-aisiais Kauno oro uostas keleivius planuoja pasitikti atsinaujinęs – didesnis, erdvesnis ir patogesnis. Pokyčius diktuoja sparčiai augantys oro transportu keliaujančių srautai. Keleivių terminalo plėtros projekto architektas Gintautas Natkevičius pažymi, kad šiame oro uosto plėtros etape nu...
nuotrauka
2019-08-27 09:39
Nors Europa Sąjunga draudžia šalinti senas padangas sąvartynuose, tačiau nemažai jų ten dar patenka. Visgi pasaulyje atsiranda naujų sprendimų, kaip efektyviai panaudoti senas padangas.
nuotrauka
2019-08-26 09:38
Nauji „Cat“ mini ekskavatoriai nuo didžiųjų ekskavatorių skiriasi dydžiu ir svoriu, tačiau išmanumu mažai kuo nusileidžia didžiosioms kasimo mašinoms. Tai universali ir nepamainoma smulkioji statybinė technika, kuri dabar dar efektyvesnė, taupesnė ir patogesnė nei bet kada.
nuotrauka
2019-08-23 08:20
Siekiant didesnio pastatų energinio efektyvumo ir sveikesnės, patogesnės gyvenamosios aplinkos, neišvengiamai tenka spręsti šilumos nuostolių mažinimo klausimus tiek statant naujus būstus, tiek ir renovuojant senus. Kad pasiektume norimą rezultatą ir gyventume šiltuose jaukiuose namuose, reikėtų atk...
nuotrauka
2019-08-21 15:38
Trečiadienį, rugpjūčio 21 d., oficialiai paskelbta naujosios Klaipėdos futbolo mokyklos statybos pradžia. Į pamatus buvo įkasta simbolinė laiko kapsulė su pranešimu apie mokyklos siekius ir laukiamus pokyčius.

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Bendrovėse

nuotrauka

„UTHERM premium“ – pagerinto šilumos laidumo PIR plokštės

„UTHERM premium“ plokštės pasižymi puikiomis šiluminėmis savybėmis, yra perpus plonesnės negu mineralinės vatos ar EPS sluoksnis. Tokiu būdu taupoma erdvė. Šios plokštės lengvos ir lengvai m...
nuotrauka

Naujos CAT® technikos paklausa Baltijos šalyse didėja

Š. m. gegužės mėn. vyko statybinės technikos šventė „Caterpillar Roadshow“, kurios metu visiems besidomintiems statybinės technikos naujovėmis buvo pademonstruotos pažangiausios „Cat“ prekės...