2019 birželio 24 d. pirmadienis, 20:44
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Kuo verslui yra svarbi transporto statinių betono tematika?

2019-04-09 09:30
Konferencijos „BETONAS IR GELŽBETONIS 2019. TRANSPORTO STATINIŲ BETONAS“ rėmėjai apie betoninių kelių dangų bei betoninių transporto statinių svarbą Lietuvai.
nuotrauka
Konferencija „BETONAS IR GELŽBETONIS 2019. TRANSPORTO STATINIŲ BETONAS“. Alekso Jauniaus (VGTU) nuotr.


Artūras ZAREMBA, AB „Akmenės cementas“ generalinis direktorius

 

 

„Mes esame statybinių medžiagų gamintojai, tad betono gamintojai yra vieni iš pagrindinių mūsų klientų: esame suinteresuoti, kad jie rastų naujų rinkų. Tai naudinga ne tik mums ir mūsų klientams, bet ir Lietuvos verslui bei Lietuvai plačiąja prasme“, – sako A. Zaremba, akcentuodamas, kad apie tas pačias vertes kalba ir jų kolegos Europoje: betoninių kelių naudą junta ir gamintojai, ir naudotojai. Jo nuomone, artėja laikas, kai Lietuvoje taip pat bus pradėtos kloti betoninės kelių dangos, nes kitos išeities, intensyvėjant transporto srautams, nėra.

„Akmenės cementas“ gamina įvairų cementą, taip pat ir tokį, kokio reikia betoninei kelių dangai, tad yra 100 proc. pasirengęs naujovėms. Betono gamintojams, A. Zarembos pastebėjimu, tai taip pat neturėtų būti didelė naujovė. Papildomi iššūkiai gali kilti klojimo procese, bet verslas, jo įsitikinimu, yra lankstus: jeigu bus poreikis, užsakymas, tai sprendimai bus greitai surasti. 

„Tai jau trečioji Statybos industrijos asociacijos inicijuota ir surengta metinė konferencija. Mano galva, ši konferencija, pritraukusi įdomių pranešėjų, buvo sėkmingiausia ir turiniu, ir forma, – sakė A. Zaremba. – Mums buvo įdomi ir naudinga profesionalų informacija apie susijusių sričių naujoves, apie keliams skirtų betono rūšis, kelių tiesimo būdus, projektavimo subtilybes. Naudinga, kai konferencijoje informacija dalijasi ir mokslininkai, ir praktikai, kai tema nagrinėjama iš įvairių pusių: suformuluojama problema, įvardijami iššūkiai, aptariami sprendimo būdai.“

Kaimyninių šalių pavyzdžiai, tokio turinio konferencijos, mokslininkų bendradarbiavimas su Susisiekimo ministerija teikia vilčių, kad valstybinės institucijos imsis sprendimų. A. Zaremba mano, kad kelininkai neretai keiksnojami nepagrįstai, nes didžiulė kelių apkrova akivaizdžiai visiems rodo, kad dabartinių sprendimų nebeužtenka. Todėl „Lietuva yra ant naujų sprendimų slenksčio, o verslas yra pasirengęs pokyčiams ir gali labai greitai prisitaikyti ir rasti techninius sprendimus“. 

Povilas BRADULSKIS, bendrovių „HC Betonas“ ir „Heidelbergcement Klaipėda“ generalinis direktorius 

 

 

 

„Mūsų įmonės yra didžiausios cemento importuotojos ir vienos iš didžiausių betono gamintojų Lietuvoje, todėl mums itin aktualios visos su betoninių kelių danga susijusios temos. Pokyčius kelių dangos klausimais esame pasirengę inicijuoti, padėtume juos realizuoti“, – sako P. Bradulskis. Vienas iš būdų skatinti naują Lietuvai tendenciją – kloti betoninius kelius – yra susijusio verslo, mokslo ir valstybės institucijų diskusijos. Tarptautinė „Heidelbergcement“ grupė, kuriai priklauso „HC Betonas“ ir „Heidelbergcement Klaipėda“, turi sukaupusi patirties dirbdama su infrastruktūriniais projektais ir yra pasirengusi ta patirtimi ir žiniomis pasidalinti su Lietuvos specialistais.

Svarstydamas apie priežastis, kodėl šalyje vis dar nėra betoninių kelių, P. Bradulskis pastebi, kad jie nėra brangesni negu asfaltbetonio: reikia tik viską suskaičiuoti, įvertinti visą konstrukcinę dalį – nuo pagrindų iki viršutinio sluoksnio, eksploatavimo laiką, remonto sąnaudas. Kita vertus, reikia ne tik susitarimo, sprendimo, bet ir būtinos kelininkams įrangos, specializuotų betono klotuvų, kitos technikos.

„Tokios technikos rinkoje nėra, bet tai ne kliūtis: kai atsiras sprendimas dėl betoninės dangos, atsiras ir technika, įranga. Kol nėra paklausos, nėra ir pasiūlos“, – tvirtina P. Bradulskis, pabrėždamas, kad vilčių atsirasti tokiems keliams daugėja, nes keičiasi technologijos, kuriami įvairūs betonai, taip pat ir skirti specialiai keliams – tiek remontuoti, tiek tiesti naujus. Ta kryptimi dirba ir susijusį verslą jungianti SIA, ir Lietuvos universitetai, spręsdami tokias problemas, kaip betono šarminė korozija ir pan.; šalyje jau yra patyrusių projektuotojų, turima ir gamybinių pajėgumų. 

Taigi, Lietuva turi daugelį dedamųjų situacijai keisti, reikia tik valstybės sprendimo, nes keliai yra valstybiniai. Prie efektyviai veikiančio verslo ir mokslo tandemo prisijungus valstybinėms institucijoms, šalyje galėtų prasidėti betoninių kelių era.

„Nors Lietuva neturi betoninių kelių tiesimo praktikos, bet atskirų įmonių veikla ir praktika rodo, kad mes esame pasirengę, – sako P. Bradulskis. – Mūsų įmonių grupė tiekia betoną Šiaulių oro uosto pakilimo tako projektui – darbas vyksta sklandžiai. Taigi, kai į verslo ir mokslo diskusiją įsijungs valstybė, išgirs argumentus, įvertins sąnaudas, sprendimas, manau, bus priimtas.“

Mindaugas MARTIŠIUS, bendrovės „WIRTGEN LIETUVA“ direktorius 

 

 

„Mūsų įmonei svarbios visos temos, susijusios su transporto infrastruktūra ir kelio dangomis. Betoninės kelių dangos nėra plačiai naudojamos mūsų šalyje, tačiau tai puiki alternatyva asfaltbetonio dangoms, ypač tuose keliuose, kurių didelės apkrovos, ten, kur vyksta sunkiojo transporto eismas ir kelio danga yra deformuojama“, – sako M. Martišius.

Lietuvoje daugelį gąsdina prasta Utenos kelio patirtis, bet tai buvo praėjusio amžiaus technologijos ir klaidos. Betoninės dangos, anot M. Martišiaus, turi ateitį ne tik mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje. Išžvalgyti pasauliniai klinties, iš kurios gaminamas cementas, ištekliai yra apie septynis kartus didesni už naftos, iš kurios gaminamas bitumas.

„Manau, kad kaip tik taupymas ilgalaikėje perspektyvoje ir turėtų būti lemiamas veiksnys, įrengiant betonines kelio dangas. Ir nebūtinai keliuose. Sunkiojo transporto aikštelės, terminalai, oro uostai ir kiti objektai, kuriuose tokios dangos gali būti įrengiamos. Kita vertus, reikalinga politinė valia ir ilgalaikė, 25–40 metų, Lietuvos transporto infrastruktūros atnaujinimo ir plėtimo strategija“, – sako M. Martišius.

Lietuvoje yra pakankamai aukštos kokybės betono maišymo įrenginių, turime savo cemento gamyklą, mokslininkai kuria naujus betono receptus ir dangų tipus, kaimynai lenkai, baltarusiai ir netgi latviai tokias dangas kloja. Ir verslas, ir mokslas yra pasirengę daugeliui iššūkių.

Mantas MAKULAVIČIUS, „Milsa“ įmonių grupės vadovas 
 
 

 

 

„Milsa“ įmonių grupė yra granito ir dolomito skaldos gamintoja, veikianti tiek vietos, tiek užsienio rinkose. „Mūsų tiekiami užpildai tinka ir asfalto, ir betono dangoms, tad mums buvo įdomu, kiek naujos technologijos gali būti aktualios Lietuvos rinkoje“, – sako M. Makulavičius ir pastebi, kad įvairiuose objektuose gali būti derinamos asfalto ir betono dangos. 

„Milsa“ aktyviai dirba Lenkijos rinkoje, kur betoninėms kelių dangoms skiriamas didelis dėmesys. Kelio nuo Lietuvos sienos iki Varšuvos dalis taip pat bus iš betono. M. Makulavičiaus nuomone, Lietuvos kelių tinklas yra per mažas, kad didžioji dalis dangų būtų įrengiama iš betono, tačiau ši danga, kaip buvo kalbama ir konferencijoje, gerai tinka ir kitos paskirties objektuose (pavyzdžiui, stovėjimo aikštelėse, kur esama didelių ar taškinių apkrovų). Tad betoninės dangos yra perspektyvios. Tik klausimas – kaip jas tinkamai integruoti į bendrą sistemą.

„Mūsų gaminama produkcija yra sertifikuota dirbti tiek su asfaltu, tiek su betonu, tad mes esame pasirengę betoninėms dangoms. Kad jos būtų plačiau naudojamos, manau, reikia tik politinio sprendimo, o verslas prisitaikys prie rinkos poreikių, – neabejoja M. Makulavičius. – Konferencijoje buvo įdomu praplėsti srities žinias, nes betoninės dangos yra perspektyvios.“

Įmonės vadovas, pritardamas kolegų nuomonei, pastebi, kad rezultatus lemia diskusijos, kurias ir pradėjo Lietuvos statybos industrijos asociacija su partneriais.

Andrius KARPAUSKAS, bendrovės „PP Baltic“ vadovas 
 
 
 
 
 
 
„Transporto statinių betonas nuolat veikiamas užšalimo – atitirpimo ciklų, lietaus, druskų ir kitų cheminių medžiagų, kurios gadina tradicinį armavimo būdą. Todėl mūsų įmonei, teikiančiai inovatyvius ir alternatyvius betono armavimo sprendinius, kurie apsaugo nuo druskų, šarmų, temperatūrų svyravimų ir kitų aplinkos reiškinių, buvo svarbu ir dalyvauti konferencijoje, ir pristatyti savo bandymus, galimybes armuoti betoną polipropileno fibra, sumažinti aplinkos poveikį betonui ir konstrukcijoms“, – pasakojo A. Karpauskas, pabrėždamas konferencijos svarbą bendrovei.

Įmonės vadovas tikisi, kad ilgainiui Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, betonas transporto statiniams bus pradėtas plačiai naudoti, nes tai yra tvirta ir ilgaamžė medžiaga. Įmonės, tarp kurių yra ir „PP Baltic“, rinkai siūlo sprendinius, kurie betoną daro dar labiau patrauklų. Tokia pasiūla teikia vilčių, kad ilgainiui betonas Lietuvoje taps naudojamas kur kas plačiau negu iki šiol.

„PP Baltic“ yra oficiali Belgijos polipropileno fibros ir plaušo gamintojos ADFIL atstovė Baltijos šalių rinkoms, todėl konferencijoje apie sintetiniu pluoštu armuotą gelžbetonį patirtimi dalijosi ADFIL produktų vadovas iš Belgijos. Po konferencijos kalbintas A. Karpauskas akcentavo, kad renginys aiškiai parodė, jog Lietuva eina inovacijų keliu, o jų įmonė turi ką pasiūlyti.

Įvardindamas priežastis, kodėl betonas vis dar nėra plačiai naudojamas susisiekimo infrastruktūroje, A. Karpauskas sako, kad nemažos reikšmės turi asfaltbetonio dangų tradicija, kurią lemia susiformavęs požiūris, naudojamos technologijos – tam pakeisti reikia laiko ir pastangų. Kita vertus, negalima atmesti ir asfaltbetonio gamintojų bei rangovų įtakos. Tačiau konferencija siunčia rinkai žinią, kad situacija keičiasi ir tam yra svarbių prielaidų.

Vytautas MASLAUSKAS, bendrovės „Rizgonys“ generalinis direktorius

 „Konferencija patvirtino tai, apie ką kalbame jau seniai: Lietuvoje atėjo laikas betonui, – sakė V. Maslauskas. – Tai paskatintų betono gamintojų bei tiekėjų pasiūlą ir paklausą.“

Betonas gaminamas ir dangos klojamos naudojant vietines medžiagas, kurių vieni iš tiekėjų ir yra „Rizgonys“. Nors vietinės medžiagos naudojamos ir klojant asfalto dangas, betoninėms dangoms jų reikia kur kas daugiau, ypač gero ir kokybiško smėlio. Kalbėdamas apie įmonės interesus, V. Maslauskas atkreipė dėmesį, kad betonas yra švarus, ilgaamžis produktas, kuris yra kur kas pranašesnis už asfalto dangas. Tad betoninės dangos, kurioms gaminti naudojamos vietos medžiagos, ne tik skatintų ekonomiką, bet ir leistų turėti ilgaamžius, saugius kelius, tad tai kurtų pridėtinę vertę valstybei, jos piliečiams.

„Mes, Statybos industrijos asociacijos nariai, turime į diskusiją kviesti kuo daugiau susijusių įmonių, suinteresuotų verslų, rengti dar ne vieną konferenciją ir kalbėtis, ko reikia, kad tas darbas prasidėtų, kad būtų pradėtos planuoti investicijos. Visi sutinka, kad betonas yra švaru, tvarkinga, patikima, bet reikia nesustoti – reikia diskutuoti ir pradėti daryti“, – sako V. Maslauskas.

Edmundas RINKEVIČIUS, bendrovės „Gelgaudiškio gelžbetonis“ savininkas ir vadovas

Nors Lietuvos kelių tinklas yra labai išplėtotas, tačiau, kaip pastebi E. Rinkevičius, netenkina rinkos poreikių, nes dalis kelių – regioninės, vietinės reikšmės, – neturi dangų arba yra prastos kokybės. Lietuva negali likti nuošalėje, kai didesnė civilizuoto pasaulio dalis renkasi betoninę kelių dangą.

„SIA padarė gerą pradžią, o toną turėtų duoti Vyriausybė, Susisiekimo ministerija, – sako E. Rinkevičius. – Vis pasigirsta pranešimų, kad mūsų įprasti keliai nėra tokios kokybės, kurios tikėtasi, kad reikia remonto. Konferencijoje buvo aiškiai pasakyta, kad betoniniai keliai pagal savo technologines, eksploatacines savybes yra keliskart pigesni negu asfaltuoti keliai. Reikia pasinaudoti kaimynų, kurie turi tokių kelių, patirtimi, sukurti norminę bazę, suformuoti poreikį, ir verslas prisitaikys vietoj asfaltbetonio kloti betoninius kelius.“

„Gelgaudiškio gelžbetonis“ yra įsikūręs Šakių rajone, kur dominuoja vietinės reikšmės, neturintys dangų keliai. E. Rinkevičius sako suvokiantis, kad pinigų „yra tiek, kiek yra“, bet už juos turi būti daromi teisingi sprendimai.

„Susisiekimo ministerija ir Lietuvos kelių direkcija turi formuoti politiką kuo greičiau pereiti prie betoninių kelių. Pinigai – ribotas resursas, o jei kelias gali tarnauti ne 7–15 metų, o 30–35 metus, yra tikrai gera alternatyva resursus panaudoti naudingai – plėsti kelių dangą su betoniniais keliais. Yra universitetai, institutai, kuriuose dirba mokslininkai, turime vietos žaliavų, turime pasirengusį dirbti verslą – ekonominis balansas būtų mūsų pusėje. Tad keista, kad po šitiek nepriklausomybės metų mes dar tik kalbame apie betoninius kelius, kai visas pasaulis apie 70 metų ar dar seniau tai jau daro“, – sako E. Rinkevičius.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Betonas tarnauja ilgiau, reikalauja mažiau priežiūros ir remonto


 

 

 

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Objektai. Technologijos. Bendrovėse

nuotrauka
2019-06-21 10:16
Birželio pradžioje paaiškėjo naujo labai svarbių asmenų (VIP) terminalo su konferencijų centru Vilniaus oro uoste statytojas – rangos sutartį valstybės įmonė Lietuvos oro uostai pasirašė su geriausią pasiūlymą pateikusia kompanija „Eikos statyba“. Šiaurinėje oro uosto teritorijoje per artimiausius 9...
nuotrauka
2019-06-20 14:34
„Prieš pusmetį duris atvėręs Fabijoniškių baseinas yra pirmasis miesto pastatytas baseinas, atkūrus Nepriklausomybę, o jau kitąmet bus pastatytas ir antras didesnis Lazdynų daugiafunkcis sveikatinimo centras, kuris turės vienus moderniausių Baltijos šalyse 50 ir 25 m ilgio plaukimo baseinus. Tai pad...
nuotrauka
2019-06-20 12:19
INREAL grupė pradeda naujo A+ energinės klasės verslo centro plėtrą Vilniuje Šnipiškėse. 8 aukštų su antstatu, 3280 kv. m bendro ploto pastatas suprojektuotas 13,31 aro sklype. Projekto investicijos – 7,2 mln. eurų . Planuojama statybų pabaiga – 2020 m. III ketvirtis.
nuotrauka
2019-06-20 10:39
Neseniai 80-metį minėjusi legendinė Kauno sporto halė per savo gyvavimą matė daug skambių pergalių, tačiau vienas didesnių jos laimėjimų vyksta kaip tik šiomis dienomis. Nuo praėjusio šimtmečio vidurio jokio rimtesnio remonto nesulauksi istorinė erdvė pagaliau pradėta atnaujinti iš pagrindų. Projekt...
nuotrauka
2019-06-19 10:18
Palangos Kurhauzo medinė dalis jau netrukus pradės kilti iš pelenų – pasirašyta medinės dalies restauracijos darbų sutartis. Darbus administruoja valstybės įmonė „Lietuvos paminklai“, rangovas – UAB „Pamario restauratorius“. Planuojama, kad pastato išorė bus atstatyta dar šiais metais, iki žiemos.
nuotrauka
2019-06-18 15:54
Vilniuje, Drujos gatvėje, pradedamas griauti nebenaudojamas vienas didžiausių Vilniuje pramoninių pastatų kompleksas (39 pastatai), priklausantis Vilniaus pataisos namams, ir jį juosianti tvora. Sostinėje bus atverta maždaug 2 ha teritorija, kurioje iki 2006 m. veikė nuteistuosius įdarbinančios įmon...
nuotrauka
2019-06-07 07:51
Šlaitiniai stogai yra populiariausi mažaaukštėje gyvenamojoje statyboje. Dažniausiai tai yra apšiltinti stogai, nes leidžia išnaudoti erdvę po stogu gyvenamosioms patalpoms įrengti.
nuotrauka
2019-06-06 14:21
UAB „Hanner“ tapo daugiausiai Rygos rinkoje naujų butų pardavusia bendrove. Praėjusiais metais įmonė pardavė 185 butus ir gavo 19,8 mln. eurų pajamų, skaičiuoja tarptautinė nekilnojamojo turto paslaugų įmonė „Colliers International“.
nuotrauka
2019-06-05 09:52
Baigtas beveik 1,5 km ilgio kapitalinis Olandų gatvės remontas. Per porą mėnesių sutvarkyta beveik 400 metrų ilgio Olandų gatvės atkarpa tarp Filaretų ir Polocko gatvių – pakeisti kelio bortai, suremontuoti šaligatviai, įrengtas naujas LED apšvietimas, pakeisti lietaus vandens surinkimo šuliniai ir ...
nuotrauka
2019-06-05 07:32
Ne paslaptis, kad Lietuvoje yra aktualus tiek senų, tiek naujų pastatų bei namų šiltinimas. Gyvename geografinėje klimato zonoje, kur vyrauja daug drėgmės ir iškrenta daug kritulių, o šaltasis sezonas reikalauja efektyvaus šildymo ir šilumos išlaikymo namo viduje. Deja, tačiau ne visi pastatai atiti...
nuotrauka
2019-06-04 11:52
Šalia Nemuno salos besikuriančiame naujajame Kauno centre vis labiau ryškėja čia kylančio naujo verslo kvartalo kontūrai. Karaliaus Mindaugo prospekte sėkmingai užbaiginėjami modernaus verslo centro SQVERAS statybos darbai. Daugiau nei 6 tūkst. kv. m ploto A+ energinio naudingumo A klasės biurų komp...
nuotrauka
2019-06-04 10:18
Lietuvos miestuose stebima vis labiau ryškėjanti tendencija – pastatų stogai bei fasadai panaudojami kilniam tikslui – ekologiškumui skatinti, arba taip vadinamai švariai energijai gaminti. Tą signalizuoja vis ryžtingiau įrenginėjamos saulės elektrinės. Įmonės, nusprendusios jas įrengti, ne tik pris...
nuotrauka
2019-06-04 10:05
Investicijų į nekilnojamąjį turtą (NT) valdymo bendrovė „Capital Mill“ didina savo valdomų objektų konkurencingumą ir investuoja į „Grand Office“ verslo centro Vilniuje atnaujinimą. Jau netrukus bendrovė pradės pastato fasado atnaujinimo darbus, skirtus suplanuotai verslo centro modernizacijai. Tai ...
nuotrauka
2019-06-03 11:27
Vokietijos kapitalo bendrovė „Hegelmann Logistics“ tęsia logistikos centro plėtrą. Prie Kauno, ties magistrale į Klaipėdą, duris atveria naujas 5300 kv. m sandėlis. Šis atidarymas žymi ir antrojo logistikos centro statybų etapo įgyvendinimą. Bendrovė investavo 2,7 mln. eurų. Bendros planuojamos inve...
nuotrauka
2019-05-31 15:07
Įsirenginėjant būstą visų pirma norima, kad jis kuo ilgiau tarnautų – neatsirastų gyvenimo kokybę bloginančių defektų ir namo remonto reikėtų laukti kuo ilgiau. Specialistai sutaria, kad norint nutolinti remonto datą, reikia atsižvelgti į tam tikras taisykles jau statant namą.
nuotrauka
2019-05-31 11:32
Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, vicemeras Vytautas Mitalas susitiko su kultūros ministru Mindaugu Kvietkausku ir projektą kuruojančią viceministre Gintaute Žemaityte. Susitikimas vyko Pelesos gatvėje esančiame Vilniaus „T-Parke“, kur rudenį bus paskelbtas tarptautinio Koncertų salės archit...
nuotrauka
2019-05-30 14:15
Tradiciniame Vokietijos - Lietuvos verslo apdovanojimų renginyje, kurį organizuoja Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai, buvo pagerbta Vokietijos kapitalo įmonė, įsikūrusi Vilniuje, Salininkuose, – „Layher Baltic“. Jai įteiktas „Metų AHK narys“ apdovanojimas.
nuotrauka
2019-05-30 10:40
„Mitnija“ statomas beveik 62 000 kv. m prekybos ir pramogų centras „Vilnius Outlet“ iškils sostinės Pilaitės prospekte, šalia vakarinio aplinkkelio. Projekto užsakovas – nekilnojamojo turto plėtros ir investicijų bendrovė „Ogmios“ grupė; projekto statybos vertė – daugiau nei 51 mln. eurų. „Vilnius O...
nuotrauka
2019-05-29 14:57
Vilnius stato naują modernų psichikos sveikatos centrą Vasaros gatvėje – sostinės Taryba šiandien, gegužės 29 d., pritarė sprendimui iki 2022 metų pastatyti didžiulį (4150 kv. m) 3 aukštų ligoninės korpusą, ir tam reikės 4,5 mln. Eur. Naujajame Psichikos sveikatos centro korpuse įsikurs ūmios psichi...
nuotrauka
2019-05-28 15:27
„Mitnija“ pradeda statyti verslo parką „Business Garden“ Vilniuje. „Mitnija“ ir projekto užsakovas – tarptautinė NT bendrovė „Vastint Lithuania“ – susitarė dėl pirmojo projekto etapo. Jo apimtis – 55 tūkst. kv. m, iš kurių 42 tūkst. kv. m bus skirta dviem biurų pastatams su 40 tūkst. kv. m nuomojamo...

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Bendrovėse

nuotrauka

Buto vėdinimas su „Eco-Fresh“. Didelės mažo įrenginio galimybės

Lietuvą ištiko paradoksas. Modernizuoti daugiabučiai namai tapo kur kas šiltesni, sąskaitos už šildymą sumažėjo, tačiau butuose tapo drėgna, ėmė veistis pelėsis. Modernizavimas, turėjęs sute...
nuotrauka

Didelių pastatų vėsinimas 80 proc. mažesnėmis sąnaudomis

Tyrimai rodo, kad žmonės iki 90 proc. laiko praleidžia uždarose patalpose, tad nenuostabu, kad šviežio, vėsaus oro poreikis ir efektyvus technologijų bei gamtos resursų panaudojimas tampa vi...