2019 balandžio 24 d. trečiadienis, 17:18
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Kuo verslui yra svarbi transporto statinių betono tematika?

2019-04-09 09:30
Konferencijos „BETONAS IR GELŽBETONIS 2019. TRANSPORTO STATINIŲ BETONAS“ rėmėjai apie betoninių kelių dangų bei betoninių transporto statinių svarbą Lietuvai.
nuotrauka
Konferencija „BETONAS IR GELŽBETONIS 2019. TRANSPORTO STATINIŲ BETONAS“. Alekso Jauniaus (VGTU) nuotr.


Artūras ZAREMBA, AB „Akmenės cementas“ generalinis direktorius

 

 

„Mes esame statybinių medžiagų gamintojai, tad betono gamintojai yra vieni iš pagrindinių mūsų klientų: esame suinteresuoti, kad jie rastų naujų rinkų. Tai naudinga ne tik mums ir mūsų klientams, bet ir Lietuvos verslui bei Lietuvai plačiąja prasme“, – sako A. Zaremba, akcentuodamas, kad apie tas pačias vertes kalba ir jų kolegos Europoje: betoninių kelių naudą junta ir gamintojai, ir naudotojai. Jo nuomone, artėja laikas, kai Lietuvoje taip pat bus pradėtos kloti betoninės kelių dangos, nes kitos išeities, intensyvėjant transporto srautams, nėra.

„Akmenės cementas“ gamina įvairų cementą, taip pat ir tokį, kokio reikia betoninei kelių dangai, tad yra 100 proc. pasirengęs naujovėms. Betono gamintojams, A. Zarembos pastebėjimu, tai taip pat neturėtų būti didelė naujovė. Papildomi iššūkiai gali kilti klojimo procese, bet verslas, jo įsitikinimu, yra lankstus: jeigu bus poreikis, užsakymas, tai sprendimai bus greitai surasti. 

„Tai jau trečioji Statybos industrijos asociacijos inicijuota ir surengta metinė konferencija. Mano galva, ši konferencija, pritraukusi įdomių pranešėjų, buvo sėkmingiausia ir turiniu, ir forma, – sakė A. Zaremba. – Mums buvo įdomi ir naudinga profesionalų informacija apie susijusių sričių naujoves, apie keliams skirtų betono rūšis, kelių tiesimo būdus, projektavimo subtilybes. Naudinga, kai konferencijoje informacija dalijasi ir mokslininkai, ir praktikai, kai tema nagrinėjama iš įvairių pusių: suformuluojama problema, įvardijami iššūkiai, aptariami sprendimo būdai.“

Kaimyninių šalių pavyzdžiai, tokio turinio konferencijos, mokslininkų bendradarbiavimas su Susisiekimo ministerija teikia vilčių, kad valstybinės institucijos imsis sprendimų. A. Zaremba mano, kad kelininkai neretai keiksnojami nepagrįstai, nes didžiulė kelių apkrova akivaizdžiai visiems rodo, kad dabartinių sprendimų nebeužtenka. Todėl „Lietuva yra ant naujų sprendimų slenksčio, o verslas yra pasirengęs pokyčiams ir gali labai greitai prisitaikyti ir rasti techninius sprendimus“. 

Povilas BRADULSKIS, bendrovių „HC Betonas“ ir „Heidelbergcement Klaipėda“ generalinis direktorius 

 

 

 

„Mūsų įmonės yra didžiausios cemento importuotojos ir vienos iš didžiausių betono gamintojų Lietuvoje, todėl mums itin aktualios visos su betoninių kelių danga susijusios temos. Pokyčius kelių dangos klausimais esame pasirengę inicijuoti, padėtume juos realizuoti“, – sako P. Bradulskis. Vienas iš būdų skatinti naują Lietuvai tendenciją – kloti betoninius kelius – yra susijusio verslo, mokslo ir valstybės institucijų diskusijos. Tarptautinė „Heidelbergcement“ grupė, kuriai priklauso „HC Betonas“ ir „Heidelbergcement Klaipėda“, turi sukaupusi patirties dirbdama su infrastruktūriniais projektais ir yra pasirengusi ta patirtimi ir žiniomis pasidalinti su Lietuvos specialistais.

Svarstydamas apie priežastis, kodėl šalyje vis dar nėra betoninių kelių, P. Bradulskis pastebi, kad jie nėra brangesni negu asfaltbetonio: reikia tik viską suskaičiuoti, įvertinti visą konstrukcinę dalį – nuo pagrindų iki viršutinio sluoksnio, eksploatavimo laiką, remonto sąnaudas. Kita vertus, reikia ne tik susitarimo, sprendimo, bet ir būtinos kelininkams įrangos, specializuotų betono klotuvų, kitos technikos.

„Tokios technikos rinkoje nėra, bet tai ne kliūtis: kai atsiras sprendimas dėl betoninės dangos, atsiras ir technika, įranga. Kol nėra paklausos, nėra ir pasiūlos“, – tvirtina P. Bradulskis, pabrėždamas, kad vilčių atsirasti tokiems keliams daugėja, nes keičiasi technologijos, kuriami įvairūs betonai, taip pat ir skirti specialiai keliams – tiek remontuoti, tiek tiesti naujus. Ta kryptimi dirba ir susijusį verslą jungianti SIA, ir Lietuvos universitetai, spręsdami tokias problemas, kaip betono šarminė korozija ir pan.; šalyje jau yra patyrusių projektuotojų, turima ir gamybinių pajėgumų. 

Taigi, Lietuva turi daugelį dedamųjų situacijai keisti, reikia tik valstybės sprendimo, nes keliai yra valstybiniai. Prie efektyviai veikiančio verslo ir mokslo tandemo prisijungus valstybinėms institucijoms, šalyje galėtų prasidėti betoninių kelių era.

„Nors Lietuva neturi betoninių kelių tiesimo praktikos, bet atskirų įmonių veikla ir praktika rodo, kad mes esame pasirengę, – sako P. Bradulskis. – Mūsų įmonių grupė tiekia betoną Šiaulių oro uosto pakilimo tako projektui – darbas vyksta sklandžiai. Taigi, kai į verslo ir mokslo diskusiją įsijungs valstybė, išgirs argumentus, įvertins sąnaudas, sprendimas, manau, bus priimtas.“

Mindaugas MARTIŠIUS, bendrovės „WIRTGEN LIETUVA“ direktorius 

 

 

„Mūsų įmonei svarbios visos temos, susijusios su transporto infrastruktūra ir kelio dangomis. Betoninės kelių dangos nėra plačiai naudojamos mūsų šalyje, tačiau tai puiki alternatyva asfaltbetonio dangoms, ypač tuose keliuose, kurių didelės apkrovos, ten, kur vyksta sunkiojo transporto eismas ir kelio danga yra deformuojama“, – sako M. Martišius.

Lietuvoje daugelį gąsdina prasta Utenos kelio patirtis, bet tai buvo praėjusio amžiaus technologijos ir klaidos. Betoninės dangos, anot M. Martišiaus, turi ateitį ne tik mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje. Išžvalgyti pasauliniai klinties, iš kurios gaminamas cementas, ištekliai yra apie septynis kartus didesni už naftos, iš kurios gaminamas bitumas.

„Manau, kad kaip tik taupymas ilgalaikėje perspektyvoje ir turėtų būti lemiamas veiksnys, įrengiant betonines kelio dangas. Ir nebūtinai keliuose. Sunkiojo transporto aikštelės, terminalai, oro uostai ir kiti objektai, kuriuose tokios dangos gali būti įrengiamos. Kita vertus, reikalinga politinė valia ir ilgalaikė, 25–40 metų, Lietuvos transporto infrastruktūros atnaujinimo ir plėtimo strategija“, – sako M. Martišius.

Lietuvoje yra pakankamai aukštos kokybės betono maišymo įrenginių, turime savo cemento gamyklą, mokslininkai kuria naujus betono receptus ir dangų tipus, kaimynai lenkai, baltarusiai ir netgi latviai tokias dangas kloja. Ir verslas, ir mokslas yra pasirengę daugeliui iššūkių.

Mantas MAKULAVIČIUS, „Milsa“ įmonių grupės vadovas 
 
 

 

 

„Milsa“ įmonių grupė yra granito ir dolomito skaldos gamintoja, veikianti tiek vietos, tiek užsienio rinkose. „Mūsų tiekiami užpildai tinka ir asfalto, ir betono dangoms, tad mums buvo įdomu, kiek naujos technologijos gali būti aktualios Lietuvos rinkoje“, – sako M. Makulavičius ir pastebi, kad įvairiuose objektuose gali būti derinamos asfalto ir betono dangos. 

„Milsa“ aktyviai dirba Lenkijos rinkoje, kur betoninėms kelių dangoms skiriamas didelis dėmesys. Kelio nuo Lietuvos sienos iki Varšuvos dalis taip pat bus iš betono. M. Makulavičiaus nuomone, Lietuvos kelių tinklas yra per mažas, kad didžioji dalis dangų būtų įrengiama iš betono, tačiau ši danga, kaip buvo kalbama ir konferencijoje, gerai tinka ir kitos paskirties objektuose (pavyzdžiui, stovėjimo aikštelėse, kur esama didelių ar taškinių apkrovų). Tad betoninės dangos yra perspektyvios. Tik klausimas – kaip jas tinkamai integruoti į bendrą sistemą.

„Mūsų gaminama produkcija yra sertifikuota dirbti tiek su asfaltu, tiek su betonu, tad mes esame pasirengę betoninėms dangoms. Kad jos būtų plačiau naudojamos, manau, reikia tik politinio sprendimo, o verslas prisitaikys prie rinkos poreikių, – neabejoja M. Makulavičius. – Konferencijoje buvo įdomu praplėsti srities žinias, nes betoninės dangos yra perspektyvios.“

Įmonės vadovas, pritardamas kolegų nuomonei, pastebi, kad rezultatus lemia diskusijos, kurias ir pradėjo Lietuvos statybos industrijos asociacija su partneriais.

Andrius KARPAUSKAS, bendrovės „PP Baltic“ vadovas 
 
 
 
 
 
 
„Transporto statinių betonas nuolat veikiamas užšalimo – atitirpimo ciklų, lietaus, druskų ir kitų cheminių medžiagų, kurios gadina tradicinį armavimo būdą. Todėl mūsų įmonei, teikiančiai inovatyvius ir alternatyvius betono armavimo sprendinius, kurie apsaugo nuo druskų, šarmų, temperatūrų svyravimų ir kitų aplinkos reiškinių, buvo svarbu ir dalyvauti konferencijoje, ir pristatyti savo bandymus, galimybes armuoti betoną polipropileno fibra, sumažinti aplinkos poveikį betonui ir konstrukcijoms“, – pasakojo A. Karpauskas, pabrėždamas konferencijos svarbą bendrovei.

Įmonės vadovas tikisi, kad ilgainiui Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, betonas transporto statiniams bus pradėtas plačiai naudoti, nes tai yra tvirta ir ilgaamžė medžiaga. Įmonės, tarp kurių yra ir „PP Baltic“, rinkai siūlo sprendinius, kurie betoną daro dar labiau patrauklų. Tokia pasiūla teikia vilčių, kad ilgainiui betonas Lietuvoje taps naudojamas kur kas plačiau negu iki šiol.

„PP Baltic“ yra oficiali Belgijos polipropileno fibros ir plaušo gamintojos ADFIL atstovė Baltijos šalių rinkoms, todėl konferencijoje apie sintetiniu pluoštu armuotą gelžbetonį patirtimi dalijosi ADFIL produktų vadovas iš Belgijos. Po konferencijos kalbintas A. Karpauskas akcentavo, kad renginys aiškiai parodė, jog Lietuva eina inovacijų keliu, o jų įmonė turi ką pasiūlyti.

Įvardindamas priežastis, kodėl betonas vis dar nėra plačiai naudojamas susisiekimo infrastruktūroje, A. Karpauskas sako, kad nemažos reikšmės turi asfaltbetonio dangų tradicija, kurią lemia susiformavęs požiūris, naudojamos technologijos – tam pakeisti reikia laiko ir pastangų. Kita vertus, negalima atmesti ir asfaltbetonio gamintojų bei rangovų įtakos. Tačiau konferencija siunčia rinkai žinią, kad situacija keičiasi ir tam yra svarbių prielaidų.

Vytautas MASLAUSKAS, bendrovės „Rizgonys“ generalinis direktorius

 „Konferencija patvirtino tai, apie ką kalbame jau seniai: Lietuvoje atėjo laikas betonui, – sakė V. Maslauskas. – Tai paskatintų betono gamintojų bei tiekėjų pasiūlą ir paklausą.“

Betonas gaminamas ir dangos klojamos naudojant vietines medžiagas, kurių vieni iš tiekėjų ir yra „Rizgonys“. Nors vietinės medžiagos naudojamos ir klojant asfalto dangas, betoninėms dangoms jų reikia kur kas daugiau, ypač gero ir kokybiško smėlio. Kalbėdamas apie įmonės interesus, V. Maslauskas atkreipė dėmesį, kad betonas yra švarus, ilgaamžis produktas, kuris yra kur kas pranašesnis už asfalto dangas. Tad betoninės dangos, kurioms gaminti naudojamos vietos medžiagos, ne tik skatintų ekonomiką, bet ir leistų turėti ilgaamžius, saugius kelius, tad tai kurtų pridėtinę vertę valstybei, jos piliečiams.

„Mes, Statybos industrijos asociacijos nariai, turime į diskusiją kviesti kuo daugiau susijusių įmonių, suinteresuotų verslų, rengti dar ne vieną konferenciją ir kalbėtis, ko reikia, kad tas darbas prasidėtų, kad būtų pradėtos planuoti investicijos. Visi sutinka, kad betonas yra švaru, tvarkinga, patikima, bet reikia nesustoti – reikia diskutuoti ir pradėti daryti“, – sako V. Maslauskas.

Edmundas RINKEVIČIUS, bendrovės „Gelgaudiškio gelžbetonis“ savininkas ir vadovas

Nors Lietuvos kelių tinklas yra labai išplėtotas, tačiau, kaip pastebi E. Rinkevičius, netenkina rinkos poreikių, nes dalis kelių – regioninės, vietinės reikšmės, – neturi dangų arba yra prastos kokybės. Lietuva negali likti nuošalėje, kai didesnė civilizuoto pasaulio dalis renkasi betoninę kelių dangą.

„SIA padarė gerą pradžią, o toną turėtų duoti Vyriausybė, Susisiekimo ministerija, – sako E. Rinkevičius. – Vis pasigirsta pranešimų, kad mūsų įprasti keliai nėra tokios kokybės, kurios tikėtasi, kad reikia remonto. Konferencijoje buvo aiškiai pasakyta, kad betoniniai keliai pagal savo technologines, eksploatacines savybes yra keliskart pigesni negu asfaltuoti keliai. Reikia pasinaudoti kaimynų, kurie turi tokių kelių, patirtimi, sukurti norminę bazę, suformuoti poreikį, ir verslas prisitaikys vietoj asfaltbetonio kloti betoninius kelius.“

„Gelgaudiškio gelžbetonis“ yra įsikūręs Šakių rajone, kur dominuoja vietinės reikšmės, neturintys dangų keliai. E. Rinkevičius sako suvokiantis, kad pinigų „yra tiek, kiek yra“, bet už juos turi būti daromi teisingi sprendimai.

„Susisiekimo ministerija ir Lietuvos kelių direkcija turi formuoti politiką kuo greičiau pereiti prie betoninių kelių. Pinigai – ribotas resursas, o jei kelias gali tarnauti ne 7–15 metų, o 30–35 metus, yra tikrai gera alternatyva resursus panaudoti naudingai – plėsti kelių dangą su betoniniais keliais. Yra universitetai, institutai, kuriuose dirba mokslininkai, turime vietos žaliavų, turime pasirengusį dirbti verslą – ekonominis balansas būtų mūsų pusėje. Tad keista, kad po šitiek nepriklausomybės metų mes dar tik kalbame apie betoninius kelius, kai visas pasaulis apie 70 metų ar dar seniau tai jau daro“, – sako E. Rinkevičius.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Betonas tarnauja ilgiau, reikalauja mažiau priežiūros ir remonto


 

 

 

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Objektai. Technologijos. Bendrovėse

nuotrauka
2019-04-19 13:42
Jau ketvirtus metus iš eilės VšĮ „Skaitmeninė statyba“ kartu su Lietuvos statybininkų asociacija organizuoja konkursą „Lietuvos BIM projektai”. Konkursas yra skirtas išrinkti geriausią Lietuvos įmonių praktiką, naudojant statinio informacinio modeliavimo (BIM) technologijas ir metodologiją.
nuotrauka
2019-04-17 10:07
Sostinės Konstitucijos prospekte iškilęs komplekso „3BURĖS“ trečiasis pastatas įvertintas aukščiausiu – „Platinum“ – tarptautinės pastatų vertinimo sistemos LEED sertifikatu. Darnios miestų plėtros bendrovės „YIT Lietuva“ statyto komplekso 23 aukštų A klasės verslo centras surinko iki šiol daugiausi...
nuotrauka
2019-04-17 08:55
Šiauliuose oficialiai atidaryta koncerno „Diab“ gamykla. Pristatant naują objektą, akcentuotas gamybos modernumas, puikios darbo sąlygos darbuotojams, šiuolaikiniai vadybos metodai.
nuotrauka
2019-04-16 09:51
Ieškoma būdų, kaip paspartinti centrinės valdžios institucijų – ministerijų – valdomų energiškai neefektyvių pastatų atnaujinimą.
nuotrauka
2019-04-15 10:30
Žemaitijoje įsikūrusi „Telšių gelžbetonio“ gamykla laikosi ant dviejų pamatinių vertybių – patirties (įmonė veikia 66-erius metus) ir atsakomybės – tai yra Šimkų šeimos verslas.
nuotrauka
2019-04-11 14:32
Vilniuje, Fabijoniškių rajone, duris mažiesiems vilniečiams atveria darželio „Vandenis“ priestatas, kuriame laukiama 100 ikimokyklinio amžiaus vaikų. Dviejų aukštų modulinis darželis jau antras toks Vilniuje per pastaruosius metus. Planuojama, kad dar 5 lopšelių-darželių moduliniai priestatai sostin...
nuotrauka
2019-04-10 13:58
Kitąmet sostinės Iešmininkų gatvėje bus pastatyta pirmoji požeminė pėsčiųjų perėja po geležinkeliu – šiandien miesto Taryba pritarė tokio tunelio projektui. Planuojama, kad statybos darbai prasidės dar šiais metais. Tai bus pirmasis pėsčiųjų tunelis po geležinkeliu sostinėje.
nuotrauka
2019-04-09 07:00
Lietuvos statybos pramonė ir susijusių sričių mokslininkai kaupia patirtį, žinias ir rengiasi naujai Lietuvos kelių erai – betoniniams keliams. Kol valstybė stoviniuoja nuošalėje, Statybos industrijos asociacija kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakultetu į metinę konferenci...
nuotrauka
2019-04-05 07:25
Apibūdinant naujai rinkoje pasirodančių statybinių medžiagų pranašumus, paprastai vertinamos darbo sąnaudos, efektyvumas ir sukuriama vertė. „Smart bricks“ arba „Sumaniosios plytos“ statybos darbų trukmę, lyginant su įprasta, trumpina 2–3 kartus; su jomis, statydami mažaaukščius objektus, dirbti gal...
nuotrauka
2019-04-02 12:01
Bendrovė „Santaros parkavimo paslaugos“ užsitikrino AB SEB banko finansavimą parkavimo aikštelių plėtros projektui Santariškių medicinos miestelyje. Bankas suteiks iki 65 proc. projekto įgyvendinimui reikalingų lėšų. Iš viso vystytojai investuos 15,8 mln. eurų.
nuotrauka
2019-04-01 07:29
Viena didžiausių Šiaulių regiono pramonės įmonių – vėdinimo sistemos įrangos gamintoja „Salda“ – tęsia 2017 metais pradėtą verslo modelio transformaciją ir atsisako mažmeninės prekybos veiklos. Nuo šiol Lietuvos klientai „Saldos“ gaminius galės įsigyti pas prekybos partnerius.
nuotrauka
2019-03-27 11:03
Po metų dvejų kauniečius džiugins ne tik naujai išklota Laisvės alėja, atnaujinti Kauno centro ir senamiesčio pastatai. 2020-21 metais visuomenei duris atversiančiame Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto A korpuso pastate, esančiame Žaliakalnyje, taip pat pradėti r...
nuotrauka
2019-03-27 07:35
Pluoštu armuotas betonas įsitvirtino rinkoje dėl daugelio pranašumų. Vienas svarbiausių – pluoštas betoną daro kur kas atsparesnį skilinėjimui. „Sika“ rinkai siūlo ypatingų pluoštinių produktų ir jų derinių.
nuotrauka
2019-03-20 13:59
2019 m. kovo mėn. 18 d. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba pritarė uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtos investicinės bendrovės EIKA REAL ESTATE FUND steigimo dokumentams.
nuotrauka
2019-03-19 11:30
Grupė Kauno technologijos universiteto (KTU) chemikų drauge su Berlyno „Helmholtz-Zentrum“ mokslinių tyrimų instituto fizikais pasiūlė naują požiūrį į perovskitinius saulės elementus. Mokslininkų pasiūlyta nauja sluoksnių formavimo technologija šiuose saulės elementuose gali ne tik sumažinti jų gamy...
nuotrauka
2019-03-18 13:57
Santariškių medicinos miestelis pasipildė daugiau nei tūkstančiu naujų automobilių stovėjimo vietų – bendrovė „Santaros parkavimo paslaugos“ atidarė penkių aukštų stovėjimo aikštelę, kuri šiuo metu yra didžiausia daugiaaukštė stovėjimo aikštelė Lietuvoje prie gydymo įstaigų. Aikštelę pastatė bendrov...
nuotrauka
2019-03-14 13:35
Šiandien Architektų sąjungos rūmuose paaiškėjo trys geriausios tilto per Nerį architektūrinės idėjos. Viešai atplėšus konkurso vokus ir susumavus Komisijos balsus paaiškėjo, jog pirmąją vietą laimėjo „Užvingio salos tiltas“, kurio idėją pasiūlė UAB „Tec infrastructure“ komanda, antrąją vietą – „Teka...
nuotrauka
2019-03-08 11:41
Vis daugiau šiandieninių produktų mūsų namuose yra sujungti tarpusavyje arba susieti su internetu. Kadangi tokios technologijų kompanijos milžinės kaip „Apple“ siūlo rinkai savo platformas išmaniesiems namams, ateityje namai taps dar labiau automatizuoti, energiškai efektyvesni, patogesni, komfortiš...
nuotrauka
2019-03-07 09:47
Rygos miesto statybos valdyba priėmė eksploatacijai prekybos ir pramogų centro „Akropole“ pastatą, įsikūrusį beveik 16 ha sklype Latvijos sotinės Kengaragso rajone tarp Maskavas ir Salaspils gatvių, šalia Pietinio tilto.
nuotrauka
2019-03-07 09:44
AB „Kauno tiltai“ praėjusią savaitę pasirašė sutartį dėl Rygoje esančio viaduko rekonstrukcijos. Vienerius metus truksiančių darbų bendra vertė siekia 8,9 mln. eurų, o didžiausias laukiantis iššūkis – eismo organizavimas rekonstrukcijos metu.

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Bendrovėse

nuotrauka

„Resta 2019“: kokias naujienas rasite JUNG stende?

Tarptautinėje statybų parodoje „RESTA 2019“ balandžio 24–27 d. parodų ir kongresų centre „Litexpo“ rasite visas jungiklių ir išmanių namų centro „JUNG Vilnius“ naujienas.