Konferencijoje apie artimiausias Lietuvos pramonės perspektyvas kalbėjęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis akcentavo teigiamus 2018 m. gamybos apimčių pokyčius Lietuvoje, lyginant su 2007 m., bei šiuos pokyčius lydintį Lietuvos BVP augimą. Pastebėta, kad nuo 2015 m. žymiai daugiau statybos darbų atliekama užsienyje. Buvo atkreiptas dėmesys į pramonės įmonių produktyvumo didinimą. Pramonės įmonės su mažiau darbuotojų pagamina daugiau produkcijos nei prieš krizę. Šiuo metu planuojamas didžiausias darbo vietų skaičius informacinių technologijų, taip pat finansų ir verslo paslaugų srityse. Daugiausia tiesioginių investicijų Lietuvoje pasiekia finansinę ir draudimo veiklas, tačiau apdirbamoji pramonė taip pat turi didelių augimo perspektyvų. Detaliau buvo apžvelgtos pramonės ir statybos vystymosi tendencijos, akcentuojant dideles pramonės ir statybos automatizavimo bei informacinio modeliavimo perspektyvas.

Skatina diegti naujus betono tvarumo bandymo metodus

Nagrinėjant betono ir gelžbetonio tvarumą Baltijos regiono sąlygomis, pirmiausiai reikia atsižvelgti į specifines ir gana atšiaurias šio regiono klimato sąlygas, darančias poveikį statinių ir gaminių ilgaamžiškumui, pažymėjo VGTU Statybos fakulteto prof. Gintautas Skripkiūnas. Todėl matome betoninių konstrukcijų defektų, ypač keliuose ir šaligatviuose bei jūros aplinkoje eksploatuojamose konstrukcijose. Atkreiptinas dėmesys į betono tvarumo reglamentavimo ir bandymo klausimus. Šiuo metu kai kurie bandymo metodai jau pasenę, o naujos Europinės bandymo metodikos dar nepatvirtintos, vyksta aktyvios diskusijos tarp skirtingų šalių ekspertų. Plačiai aptarti dabartiniu metu naudojami ir ateityje numatyti nauji betono atsparumo šalčiui bandymo metodai. Apžvelgtos Baltijos regione pasitaikančios betono gaminių ir konstrukcijų paviršiaus pažeidimo priežastys dėl šarminės korozijos bei Baltijos jūros aplinkos poveikio. Atkreiptas dėmesys, kad yra poreikis diegti naujus ir pažangius betono tvarumo bandymo metodus bei aktyviai dalyvauti Europos standartizacijos komiteto CEN ir statybos srities laboratorijų ir ekspertų asociacijos RILEM technikos komitetų darbe.

Konferencijos svečias, „RILEM“ atstovas dr. Terje Ronning iš Norvegijos kalbėjo apie betono atsparumo šalčiui vertinimo praktiką Europos sąjungos šalyse. Pranešėjas aptarė Europos standartuose numatytų betono atsparumo šalčiui bandymo metodų esmę ir pagrindines detales. Atkreiptas dėmesys į rezultatų išsibarstymą bei ledo formavimosi ypatumus bandymo metu ir apžvelgti betono suirimo kriterijai. Taip pat akcentuota, kad bandinių karbonizacijos poveikis yra labai svarbus ir gali pakeisti bandymo rezultatus. Buvo akcentuota, kad trūksta tinkamos koreliacijos tarp bandymų laboratorijoje ir lauko sąlygomis gautų rezultatų. Aptarta, kad eksploatacinių savybių bandymas turi tikti visų betono produktų, eksploatuojamų skirtingose sąlygose, tvarumo vertinimui.

Kristalai užtaiso plyšius – betonas lieka nelaidus vandeniui

Daug dėmesio sukėlė KTU mokslininko Algirdo Augonio pranešimas „Savaime atsinaujinantis betonas ir jo naudojimo perspektyvos“, kuriame kalbėta apie defektus „užgydantį“ ir savo savybių eksploatacijos metu neprarandantį betoną. Tam naudojami bakterijų ir kristaliniai priedai betono plyšių užtaisymui. Didesnis dėmesys buvo skiriamas kristaliniams priedams ir akcentuota, kad atsiradus plyšiams kristalai gali užtaisyti plyšius ir betonas išliks nelaidus vandeniui. Pranešėjas aptarė, kodėl konstrukcijos yra pažeidžiamos vasaros ir žiemos periodu, ypač didelis dėmesys buvo skiriamas konstrukcijoms jūrinėje aplinkoje.

Pranešimą „Architektūtinis betonas. Modernus hidrofobinis impregnavimas, padidinantis atsparumą šalčiui ir chloridų poveikiui“ padarė Paul Stavem iš Norvegijos.

Kaip sumažinti iki 70 % betono susitraukimo deformacijos

Varšuvos technologijos universiteto atstovas Tomasz Nowacki pristatė naujus betono atsparumo šalčiui vertinimo metodus, naudojant mišinyje susidariusių oro porų charakteristikas, ir pademonstravo minėtoms charakteristikoms nustatyti naudojamos laboratorinės įrangos darbą betono bandymo metu. Betono tvarumo vertinimui gali būti naudojami skirtingi metodai, pranešėjas pateikė dviejų metodų palygimą vertinant tą patį betoną. Akcentuota, kad panaudojus siūlomą vertinimo metodą atsparūs šalčiui buvo ne visi betonai, turintys reikiamą oro kiekį betono mišinyje, todėl šis metodas padeda tiksliau prognozuoti betono atsparumą šalčiu ir gali būti naudojamas atsparių šalčiui betonų projektavimui.

Konferencijoje buvo kalbama ir apie traukumą mažinančias ir besiplečiančias chemines įmaišas ir jų panaudojimą nepleišėjančiose gelžbetoninėse konstrukcijose. „MAPEI“ atstovas Kaspars Kravalis akcentavo, kad iš pradžių betono traukumui mažinti buvo naudojamos tik besiplečiančios įmaišos, bet tobulėjant technologijoms prieš 15 m. pradėti naudoti besiplečiančių ir traukumą mažinančių įmaišų deriniai. Panaudojus tokį derinį, galima sumažinti iki 70 % visos betono susitraukimo deformacijos. Pastaraisiais metais tokios įmaišos plačiai naudojamos Skandinavijoje, bet betonuojant kai kurias konstrukcijas yra panaudotos ir Lietuvoje.

Pateikė „lietuviškos korozijos“ pavyzdžių

Pranešėjas Kristof Weyns iš Šveicarijos pristatė naują ir patikimą oro porų betone sudarymo būdą, naudojant specialiai sukurtas chemines įmaišas. Naujas oro porų betone sudarymo principas yra cheminis – oro poros susidaro cheminės reakcijos metu. Tokiu atveju oro kiekiui betono mišinyje nesvarbi maišymo trukmė, mažai įtakos turi užpildai, kiti priedai, jis tinkamas visų tipų sudėtiniams cementams. Buvo akcentuota, kad tokios įmaišos panaudojimas betone parodė teigiamus atsparumo šalčiui rezultatus.

VGTU mokslininkas Aidas Jokūbaitis pristatė betono korozijos reiškinius, atsirandančius įtemptai armuotose gelžbetoninėse konstrukcijose. Didesnis dėmesys buvo skiriamas šarminės ir sulfatinės betono korozijos atsiradimo priežastims ir mechanizmams. Buvo pateikti įtemptai armuotų konstrukcijų pažeidimo pavyzdžiai, atsiradę po eksploatacijos Lietuvos klimato sąlygomis.

Konferencijos metu Lietuvos betono ir gelžbetonio gamintojai sužinojo daug naujienų, dalyvavo įdomiose diskusijose ir pasidalino savo patirtimi, gaminant tvarų Baltijos klimato sąlygomis betoną.

Šių metų konferencija yra jau antroji metinė SIA konferencija. Praėjusių metų konferencija buvo skirta betono ir gelžbetonio dabarčiai ir ateičiai. 

Konferencijos rengėjai                         

 

 

 

Konferencijos rėmėjai ir partneriai