„Business Garden“ projekte – aplinkotvarkos elementų ir augalų dermė
2021-11-10 07:19
Vilniuje baigiamas statyti „Do architects“ projektuotas biuro pastatų kompleksas „Business Garden Vilnius“, kurio aplinkos sutvarkymo klausimus spręsti ir įgyvendinti padėjo UAB „Betono mozaika“ bei želdynų dizainerė Rasa Laurinavičienė.
Galutinis rezultatas – išskirtinė augalų ir betono gaminių dermė, kuri laikui bėgant turėtų dar labiau atsiskleisti: natūralaus akmens produktų faktūrą, kuria padengti tiek dideli betono gaminiai – plokštės „Plaza“ 6x2 bei projektinis gaminys „GT3-8 Silver“ – papildo įvairūs dekoratyviniai elementai.
Gamina išskirtinės natūralaus akmens tekstūros gaminius
„Projekte panaudota „Premium“ natūralaus akmens faktūros produktų, o parkingo ir žaliųjų zonų ribas atskyrėme šaligatvio apvadais. Jau pirminiame etape buvo planuota nenaudoti įprastinių gaminių. Reiklūs užsakovai ir projektuotojai pasirinko išskirtinius natūralaus akmens gaminius, kuriuos rinkai tiekia tik mūsų bendrovė“, – komentavo UAB „Betono mozaika“ generalinis direktorius Romas Venckus.
„Projekte panaudota „Premium“ natūralaus akmens faktūros produktų, o parkingo ir žaliųjų zonų ribas atskyrėme šaligatvio apvadais. Reiklūs užsakovai ir projektuotojai pasirinko išskirtinius natūralaus akmens gaminius, kuriuos rinkai tiekia tik mūsų bendrovė“, – komentavo UAB „Betono mozaika“ generalinis direktorius Romas VENCKUS.
Įmonė gamina išskirtinės natūralaus akmens tekstūros gaminius, kurie pasižymi ilgaamžiškumu, puošnumu ir paprasta priežiūra. Gaminių tekstūrą siūloma rinktis iš daugiau nei 40 skaldelių rūšių, antra tiek atspalvių galima sukurti naudojant baltą cementą. Tokią įvairovę įmonė pasiekė dar 2019 m., kai aplink rekonstruojamus kultūros rūmus „Sigulda devons“ teko įrengti grindinį. Tada reikėjo įgyvendinti architekto užmojį atkartoti Gaujos upės atodangose matomų uolienų sluoksnių spalvas ir atspalvius.
Sukūrė natūraliai atrodančius miesto želdinius
Formuojant želdynų masyvus, laikytasi nuostatos kurti natūraliai atrodančius miesto želdinius. Toks sprendimas pasirinktas galvojant apie santykinai nesudėtingą priežiūrą, kai erdvė maksimaliai užsodinta augalais. Be to, projekte nuspręsta imituoti laukinės gamtos saleles – tokia praktika šiuo metu plinta pasaulyje – tad teko derinti pomiškio bei pievų augmeniją primenančias augalų grupes.
„Formuojant komplekso apželdinimą, buvo suteikta daug erdvės ir laisvės. Itin džiugina užsakovo pasiryžimas investuoti į didesnius, brandžius medžius – projektas tapo išskirtinis. Dauguma parinktų augalų nėra gausiai žydintys. Kurdami želdynus, siekėme maksimalų dėmesį skirti augalų lapų formomis, faktūroms bei ir atspalviams, tad šiose erdvėse lankytojai galės džiaugtis įvairiausiais žalios spalvos niuansais. Atsižvelgdami į Lietuvos pievos augmeniją, siekdami ją atkartoti mieste, pasirinkome smulkiai žydinčius augalus. Želdiniuose vyrauja ramios pastelinės žiedų spalvos“, – komentuoja sprendimus želdynų dizainerė Rasa Laurinavičienė.
Pabrėžiama, kad visi želdynai po kelerių metų įgaus didesnį tūrį. Augdami jie padės kurti žaliąsias oazes, derės su betono gaminiais ir aplinka, švelnins ir šiltins betono įspūdį. Pasodinti medžiai netrukus teiks pavėsį, formuos komplekso vidinės erdvės mikroklimatą bei brandžių medžių giraitės atmosferą.
Tai nėra pirmasis sėkmingas augalų ir betono gaminių derinimo projektas. Kitas, vertas paminėjimo objektas – MO muziejaus skveras, prie kurio įgyvendinimo taip pat prisidėjo visi trys partneriai.
Lietuvoje kasmet sunaudojama milijonai tonų smėlio, žvyro ir skaldos, be kurių neįmanoma įgyvendinti kelių, geležinkelių, gyvenamųjų pastatų ir gynybos infrastruktūros projektų. Tačiau vietinių žaliavų prieinamumas priklauso ne tik nuo jų poreikio, bet ir nuo sprendimų, kokiomis sąlygomis bus leidži...
Daugiau kaip 5 mln. kubinių metrų nevalytų gamybinių nuotekų, aštuonerius metus trukusi tarša ir dešimtys milijonų eurų siekiantis žalos atlyginimas – viena didžiausių Lietuvos aplinkosaugos bylų pasiekė svarbų etapą. Šiaulių apygardos teismas pripažino kaltomis bendrovę „Grigeo Klaipėda“ ir su ja s...
Naudingųjų iškasenų gavyba ir jų apmokestinimas Lietuvoje keičiasi. Seimas pritarė pataisoms, pagal kurias dalis mokesčio už valstybinius gamtos išteklius bus didesnėse apimtyse skiriama savivaldybėms, o apmokestinamų išteklių sąrašas pasipildys priesmėliu ir priemoliu. Tikimasi, kad nauja tvarka pa...
Nuo gamtinių parkų iki mažų gyvenamųjų rajonų skverų – Vilniuje šiemet atnaujinta 10 viešųjų erdvių, o dar penkių projektų darbus planuojama užbaigti iki metų pabaigos. Tarp didžiausių pokyčių – sutvarkyti Jeruzalės ir Jomanto parkai, naujos sporto bei poilsio zonos, o artimiausiais mėnesiais sostin...
Prieš Vėlines kapinėse išaugantys atliekų kiekiai tampa ne tik tvarkymo, bet ir tinkamo rūšiavimo iššūkiu. Aplinkos apsaugos departamentas primena, kaip atsakingai rinktis kapų puošybos atributus ir kur išmesti panaudotas žvakes, gėles bei kitas atliekas.
Kapinės gali kelti grėsmę gruntinio vandens kokybei, o pavojus ne visada pastebimas plika akimi. Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) tyrimas atskleidė, kad po Širvintų kapinėmis pratekėjęs gruntinis vanduo turėjo gerokai didesnę nitratų koncentraciją, o tirtame vandenyje aptikta ir patogeninių bakter...
Prieš Vėlines perkamos žvakės, gėlės ir kitos kapų puošimo prekės gali gerokai paploninti piniginę, ypač jei lankomos kelios artimųjų kapavietės. Tačiau išlaidas galima sumažinti ne tik ieškant nuolaidų, bet ir renkantis daugkartinio naudojimo gaminius. Yra ir mažiau įprastų patarimų, kaip išnaudoti...
Dirbtinis intelektas, palydoviniai duomenys ir skaitmeniniai dvyniai padeda prognozuoti potvynius, stebėti miškų nykimą ir planuoti tvaresnius miestus. Tačiau šioms technologijoms reikia daug elektros, vandens ir žaliavų, todėl jų plėtra kelia ir naujų aplinkosaugos iššūkių. Kaip pabrėžia VILNIUS TE...
Net ir vešliai žydinčios chrizantemos po stipresnių šalnų gali prarasti grožį. Floristė pataria, kaip išsirinkti gėles Vėlinėms, kurios ilgiau išliktų dekoratyvios, ir kokių klaidų vengti jas prižiūrint.
Kyjive sukurtas sodas, kuriame kraštovaizdžio architektūra tampa pagalbos nuo karo nukentėjusiems žmonėms priemone, pelnė vieną svarbiausių Europos Komisijos apdovanojimų. Prie projekto, skirto Ukrainos karių, veteranų ir jų šeimų fiziniam bei emociniam atsigavimui, architektūriniais sprendiniais pr...
Atliekų tvarkymo sektoriuje gali mažėti administracinė našta ir perteklinės išlaidos, tačiau dalies pokyčių dar teks palaukti. Aplinkos ministerija planuoja keisti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo reikalavimus, modernizuoti GPAIS ir tikslinti techninio komposto naudojimo reglamentav...
Prieš Vėlines kapavietėms skiriama ne tik daugiau laiko, bet ir pinigų. Spalį kapams skirtos skaldos bei kitų priežiūros prekių pardavimai išauga 3–4 kartus, tačiau specialistai atkreipia dėmesį: net ir gražiausios medžiagos nepadės, jei bus netinkamai paruoštas pagrindas. Keičiasi ir kapaviečių est...
Spalio 9-ąją Lietuvos pajūrį talžiusios audros paliko ryškius pėdsakus: paplūdimiai susiaurėjo beveik visose stebėtose atkarpose, o Palangoje vietomis paplūdimys buvo visiškai nuplautas. Specialistų duomenimis, didžiausi krantų pokyčiai užfiksuoti Palangoje, Nidoje ir Juodkrantėje.
Už statybinių atliekų išvežimą sumokėję gyventojai ne visada gali būti tikri, kad jos pasieks teisėtus tvarkytojus. Vilniaus rajone miškininkai, sutvarkę vieną nelegalią atliekų išvertimo vietą, netrukus aptiko kitą. Valstybinių miškų urėdija (VMU) įspėja: tokie atvejai šalia didžiųjų miestų tampa k...
Klaipėdoje apleista maždaug 6 hektarų teritorija netrukus taps nauja laisvalaikio traukos vieta – čia įrengiamas parkas su vaikų žaidimų ir sporto zonomis, dviračių trasa su kalneliais bei poilsio erdvėmis. Į projektą investuojama 2,8 mln. eurų, o parko želdynus papildys daugiau kaip 700 naujų medži...
Gręžinio vanduo versle gali tapti ne tik kasdieniu ištekliumi, bet ir teisine prievole – leidimo gali prireikti net tada, kai vandens sunaudojama palyginti nedaug. Lietuvos geologijos tarnyba primena, kad reikalavimai priklauso ne vien nuo išgaunamo vandens kiekio, bet ir nuo jo naudojimo paskirties...
Daugiau nei trečdalis pakuočių konteinerių turinio buvo netinkamos atliekos, tačiau po dviejų mėnesių jų dalis nesiekė nė 2 proc. Klaipėdos rajone atliktas tyrimas parodė, kad gyventojų švietimas, pakartotiniai patikrinimai ir baudos gali iš esmės pakeisti rūšiavimo įpročius.
Klaipėdos pramoninė tarša tampa ne tik aplinkosaugos, bet ir visuomenės sveikatos klausimu: mokslininkų tyrimas rodo, kad vienas iš dešimties su tarša susiduriančių gyventojų patiria aukštą nerimo lygį. Specialistai įspėja, kad ilgalaikis stresas gali turėti pasekmių ir fizinei sveikatai.
Užterštas gruntas buvo perkeltas į tam neskirtą vietą, o dėl šių veiksmų aplinkai ir valstybei padaryta žala įvertinta daugiau kaip 55 mln. eurų. Klaipėdos apygardos teismas atmetė keturių nuteistųjų gynėjų apeliacinius skundus ir paliko galioti Tauragės apylinkės teismo nuosprendį.
Šildymo sezonas įsibėgėja, o kartu į miestų orą patenka tai, ko plika akimi nematome – smulkiosios kietosios dalelės ir kiti sveikatai kenksmingi teršalai. Šiemet situacija keičiasi: didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir kurortuose pirmą kartą visą šaltąjį sezoną draudžiama deginti akmens anglį, ligni...
„Projekte panaudota „Premium“ natūralaus akmens faktūros produktų, o parkingo ir žaliųjų zonų ribas atskyrėme šaligatvio apvadais. Reiklūs užsakovai ir projektuotojai pasirinko išskirtinius natūralaus akmens gaminius, kuriuos rinkai tiekia tik mūsų bendrovė“, – komentavo UAB „Betono mozaika“ generalinis direktorius Romas VENCKUS.
„Formuojant komplekso apželdinimą, buvo suteikta daug erdvės ir laisvės. Itin džiugina užsakovo pasiryžimas investuoti į didesnius, brandžius medžius – projektas tapo išskirtinis. Dauguma parinktų augalų nėra gausiai žydintys. Kurdami želdynus, siekėme maksimalų dėmesį skirti augalų lapų formomis, faktūroms bei ir atspalviams, tad šiose erdvėse lankytojai galės džiaugtis įvairiausiais žalios spalvos niuansais. Atsižvelgdami į Lietuvos pievos augmeniją, siekdami ją atkartoti mieste, pasirinkome smulkiai žydinčius augalus. Želdiniuose vyrauja ramios pastelinės žiedų spalvos“, – komentuoja sprendimus želdynų dizainerė Rasa Laurinavičienė.
| www.julija.eu