Paskolų įmonėms paklausa stabilizavosi

2026 m. pirmąjį pusmetį bankų skolinimo įmonėms standartai ir paskolų sąlygos iš esmės nesikeitė. Po beveik dvejus metus trukusio nuosaikaus augimo paskolų įmonėms paklausa stabilizavosi, o antrąjį ketvirtį šiek tiek sumažėjo. Dauguma bankų prognozuoja, kad trečiąjį ketvirtį naujų paskolų įmonėms paklausa išliks stabili.

Įmonių finansinė būklė dažniausiai vertinama kaip vidutinė arba gera. Vis dėlto transporto, apdirbamosios gamybos, viešbučių ir restoranų bei žemės ūkio sektorių įmonių padėtį bankai vertina atsargiau. Kai kurie bankai taip pat prognozuoja prastesnes žemės ūkio ir apdirbamosios gamybos įmonių finansines perspektyvas.

Skolinimo ribojimų įmonėms dauguma bankų netaikė. Pavieniai bankai ribojo kreditavimą NT operacijų, statybos, viešbučių ir restoranų sektoriuose. Tarp tokių sprendimų priežasčių buvo bendra ekonominė situacija, siekis perskirstyti paskolų portfelius ir prastesnės konkrečių projektų perspektyvos.

Būsto paskolų paklausa dar auga

Būsto paskolų paklausa pirmąjį pusmetį toliau didėjo. Lietuvos banko apklausoje dalyvavusių bankų vertinimu, tam daugiausia įtakos turėjo didesnis vartotojų pasitikėjimas ir palankiau vertinamos būsto rinkos perspektyvos.

Paskolų būstui įsigyti standartai nesikeitė, o bankai neprognozuoja jų pokyčių ir trečiąjį ketvirtį. Tuo metu kai kuriuose bankuose švelnėjo skolinimo vartojimui ir kitoms reikmėms standartai. Vis dėlto bankai jau nebesitiki tokio spartaus namų ūkių paskolų paklausos augimo: dauguma trečiąjį ketvirtį jos tolesnio didėjimo neprognozuoja.

Bankai vis dar prognozuoja būsto kainų augimą

Gyvenamojo NT rinkos perspektyvas bankai vertina gana optimistiškai. Visi apklausoje dalyvavę bankai prognozuoja naujos statybos būstų kainų augimą. Pusė jų tikisi, kad metinis kainų augimas viršys 5 proc., o vienas bankas prognozuoja didesnį nei 10 proc. augimą.

Senos statybos būsto kainų taip pat tikimasi didesnių: didesnė dalis bankų prognozuoja iki 5 proc. augimą per metus, o trečdalis – 5–10 proc. augimą.

Kartu šiek tiek sumažėjo bankų, matančių disbalansų gyvenamojo NT rinkoje, dalis. 2026 m. antrąjį ketvirtį tokių bankų buvo 60 proc., palyginti su didesne dalimi ankstesniu laikotarpiu. Dažniausiai disbalansai siejami su per didelėmis būsto kainomis, taip pat paklausos ir pasiūlos neatitikimu.

Komercinio NT rinkoje vertinimai atsargesni. Pusė bankų tikisi stabilių kainų, kiek mažiau nei pusė prognozuoja iki 5 proc. metinį augimą, o vienas bankas numato nedidelį kainų mažėjimą. Bankų, įžvelgiančių disbalansų komercinio NT rinkoje, dalis per pusmetį sumažėjo nuo 67 iki 50 proc.

Didžiausios rizikos – kibernetinės atakos ir geopolitika

Bankai jau daugiau nei trejus metus didžiausiomis rizikomis Lietuvos finansų sistemai įvardija kibernetines atakas ir geopolitinę įtampą. Tuo metu rizikos, susijusios su netvariu būsto ir komercinio NT kainų augimu bei galima kainų korekcija, per pastarąjį pusmetį šiek tiek sumažėjo.

Lietuvos banko apklausa atlikta 2026 m. birželį. Joje dalyvavo Lietuvoje veikiantys šeši komerciniai bankai ir keturi užsienio bankų filialai.