2026 m. sausio 21 d. trečiadienis, 5:07:11
Reklama  |  facebook

Čerpės – laikui nepavaldi stogo danga

2019-08-20 08:00
Išankstinės nuostatos, aplinkinių suformuota nuomonė bei viešojoje erdvėje gajūs mitai kartais užkerta kelią vienam ar kitam sprendimui priimti. Tai pasakytina ir apie stogo dangą. Visgi rinka yra labai dinamiška ir tai, kas vakar pagal sukurtus mitus atrodė sunkiai pasiekiama, šiandien gali būti lengvai įgyvendinama.
nuotrauka
Gyvenamasis namas, dengtas čerpėmis. „Wienerberger“ nuotr.


Minimos įmonės
Wienerberger atstovybė Lietuvoje,

Didelė kaina – išpūstas burbulas

Uždengti namo stogą keraminėmis čerpėmis turbūt svajoja dažnas naujakurys. Tačiau kartais atsisakyti svajonės verčia susiformavusi nuomonė, jog vargu ar įpirks – juk keraminių čerpių danga labai brangi. Visgi stogo dangų rinkoje pusiausvyra labai pasikeitusi. Anksčiau keraminės čerpės buvo vienas brangesnių produktų, šiandien jos tapo įperkamos kone kiekvienam, nes jų kaina dabar mažesnė nei kitų populiarių stogo dangų.

Taigi, suformuotas mitas, kad čerpių danga yra brangi, šiandien tikrai išsklaidytas. Tokia nuomonė galėjo atitikti realybę prieš kelis dešimtmečius, kuomet Lietuvos rinka buvo pamiršusi šį produktą, o žmonės namų stogus dengė tik nuodingu šiferiu ar pigia skarda. Kalbant apie čerpes, nereikia pamiršti pagrindinių rinkos dėsnių – kuo produktas daugiau naudojamas, tuo jo kaina yra prieinamesnė.

Pirkėjai turėtų atsiminti, kad klaidinga vertinti vien tik čerpių kainą – nereikia pamiršti ir kitų reikiamų priedų, kurių įsigijimas bendrai sumai gali daryti nemažą įtaką.

Papildomai tvirtinti konstrukcijų nereikia

Dar vienas mitas – čerpės sunkios, todėl neva reikia papildomai investuoti į tvirtesnę stogo konstrukciją. Tiesą sakant, didesnis dangos svoris nereikalauja didinti gegnių skerspjūvio, kurį dažniausiai lemia reikiamo apšiltinimo storis ir grebėstų išdėstymas. Palyginus čerpes su kitomis dangomis, sniego apkrova retai viršija dangos svorį, todėl deformacijų svyravimai yra mažesni.

Pagrindiniai reikalavimai projektuojant stogo konstrukciją: sniego apkrova – 220 kg/kv. m, vėjo apkrova – 36 kg/kv. m, nuosavas konstrukcijos svoris – 30 kg/kv. m. Ir tik tada skaičiuojamas čerpių svoris – 45–50 kg/kv. m, o tai sudaro apie 13–15 proc. stogo apkrovos.

Įvertinus visas stogą veikiančias jėgas, praktiškai nebelieka jokio skirtumo, ar ant stogo klojamos čerpės ar, pavyzdžiui, plieninė skarda.

Naudojant čerpes nereikalingas ir didelis stogo nuolydis – tai dar vienas mitas. Yra čerpių, kuriomis galima dengti stogą su 10 laipsnių nuolydžiu.

O mitą, neva dengti stogą čerpėmis pernelyg sudėtinga ir brangu, daugiausia skleidžia stogdengiai, kurie vengia kruopštesnio darbo, ypač įrengiant grebėstus. Stogdengiams tiesiog patogiau užkloti vienu dideliu kitokios dangos lakštu iš karto kelių kvadratinių metrų plotą nei tai daryti dedant vieną čerpę po kitos.

Antra vertus, populiarėja didesnių matmenų „Wienerberger“ čerpės, kurias naudojant ne tik sparčiau vyksta stogo dengimo darbai, bet ir sunaudojama mažiau medienos grebėstams.

Metams bėgant tik gerėja

Iš molio, smėlio mišinio, vandens ir oro gaminamos keraminės čerpės yra ekologiškai švarus produktas, kurio papildomas privalumas tas, kad čerpinis stogas mažina radiacijos poveikį. Be to, čerpės gerina namo bendrą estetinį vaizdą. Aukštoje temperatūroje išdegtus šiuos stogo elementus galima glazūruoti, dengti angobu ar sendinti. 

Angobo dengimo metu miltelių pavidalo molis sumaišomas su vandeniu, į kurį pridedama mineralinių medžiagų, degimo proceso metu suteikiančių tam tikrą spalvą, nepaveikią laikui. Tačiau iki šių dienų pati populiariausia ir lengviausiai prie bet kokios aplinkos pritampanti natūralaus molio spalva.

Gerai sumontuota keraminių čerpių danga ir sensta garbingai – ne veltui daugelis žmonių šį natūralų procesą lygina su tauriu ir senu vynu, kuris, laikui bėgant, tik gerėja. Čerpės su laiko patina – tikra namo puošmena.

„Wienerberger“ gamina daugiau kaip 60 formų keraminių čerpių, kurių prekiniai ženklai „Koramic“ ir „Tondach“. Lietuvoje populiariausios čerpės su šoniniais ir galiniais užkaitais – „Samba 11“, „Figaro 11“ bei „Actua 10“, „Alegra 9“ ar „Orea 9“ir kitos rūšys, tokios kaip „Datura“, ar „Pottelberg 301“.

Ilgaamžiškumu abejoti netenka

Kalbant apie keraminių čerpių savybes, pirmiausia reikėtų išskirti jų ilgaamžiškumą, kurį lemia keletas veiksnių. Vienas iš jų yra čerpių atsparumas šalčiui. Bandymai rodo, kad ši stogo danga nepakitusi išlaiko daugiau nei 100 tūrinio šaldymo ir atšildymo ciklų. Bandymas atliekamas ant grebėstų suklotas čerpes liejant vandeniu, o vėliau staiga jas šaldant, imituojant natūralias sąlygas. Natūraliomis sąlygomis tokių šalčio ciklų per metus pasitaiko tik keletas.

Kita keraminių čerpių ilgaamžiškumą lemianti ypatybė – atsparumas gniuždymui, kuris yra beveik keturis kartus didesnis nei to reikalauja Europos standartas.

Pavyzdžiui, Vokietijos „Wienerberger“ gaminamų „Koramic“ čerpių atsparumas gniuždymui yra 4,5 kN (reikalaujamas atsparumas – 1,2 kN).

Dar vienas ilgaamžiškumo veiksnys yra tas, kad keraminių čerpių vandens pralaidumas yra beveik lygus 0. Net po 20 val. bandymų (nors Europos standartas reikalauja tik 3 val.) čerpės apatinėje pusėje neaptinkama vandens lašų, net čerpių spalva nepakinta. Gaminamų čerpių vandens įgeriamumas yra iki 4–5 proc.

Skirtingai nuo kitų dangų, čerpių danga „alsuoja“, per ją lengvai pasišalina garai, todėl nesusidaro visai stogo konstrukcijai kenksmingas kondensatas. Taip pat svarbi savybė – keraminių čerpių danga yra tyli, todėl nei krušos metu, nei lyjant neerzina krintančių kritulių garsas.

Kalbant apie keramines čerpes, labai svarbu atkreipti dėmesį, kad, skirtingai nei kitos stogo dangos, pastarosios yra nedegios, jos atsparios ugniai. Tai reiškia, kad, uždengus stogą čerpėmis, konstrukcija atitinka visus aukščiausios kategorijos priešgaisrinius reikalavimus ir taisykles. Be to, didelis privalumas yra tas, kad net kilus gaisrui tokią dangą galima greit išardyti. Uždengus stogą dideliais lakštais, pažaboti ugnį kur kas sudėtingiau, tai reikalauja papildomų pastangų.

Čerpių masė didina dangos šilumos inerciją (masyvumą). Vasarą čerpių danga nekaista. Pastogės ir mansardos patalpose lengviau palaikomas optimalus mikroklimatas. 

Galiausiai turime paneigti dar vieną mitą, kad neglazūruotos čerpės samanoja. Iš tiesų čerpių paviršiaus padengimas neturi jokios įtakos nei samanojimui, nei ilgaamžiškumui. Ar paviršius pasidengs samanomis, priklauso nuo aplinkos, kurioje bus eksploatuojamas stogas. Ir taip nutinka ne tik stogui, bet ir pastato fasadui. 

 Dėl keramikos paviršiaus savybių, kurios atsiranda degimo proceso metu, samanos į čerpes neįauga. Jeigu laikui bėgant samanotas paviršius įgrista, stogą nesunkiai galima nuplauti vandeniu, naudojant aukšto slėgio srovę, ir čerpės vėl atrodys kaip naujos. Čerpės nesielektrina, todėl prie jų nelimpa dulkės. Net angobu ar glazūra nepadengtos „Wienerberger“ čerpės tarnaus ne tik per joms suteiktą 30 metų garantinį laikotarpį, bet mažiausiai 100 metų.

„Wienerberger“ informacija ir nuotraukos

Statybunaujienos.lt



Objektai. Technologijos. Verslas

nuotrauka
2026-01-20 13:35
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) statybų projektas žengia į naują etapą – išduotas statybą leidžiantis dokumentas, pasirašyta generalinės rangos sutartis ir oficialiai pradedami darbai.
nuotrauka
2026-01-19 08:13
Danijos karalystėje jau dešimtmetį, o Grenlandijoje trečią sezoną dirbančios Lietuvos statybų bendrovės „Litpersona“ vadovas Žydrūnas Andruška teigia, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo vieša retorika apie galimą Grenlandijos perėmimą kardinaliai pakeitė vietos gyventojų požiūrį į Daniją. Pasak jo, j...
nuotrauka
2026-01-16 10:34
„YIT Lietuva“ šiemet mini 60 metų veiklos sukaktį. Per šį laiką bendrovė dirbo skirtingose ekonominėse sistemose, išgyveno rinkos pakilimus ir nuosmukius bei prisitaikė prie iš esmės pasikeitusio požiūrio į statybą – nuo kiekybės iki ilgalaikės vertės miestams ir jų gyventojams.
nuotrauka
2026-01-15 10:29
Sausio 15 d. Krašto apsaugos ministerijoje pasirašytas istorinis susitarimas dėl Rūdninkų karinio miestelio II etapo plėtros. Šis projektas yra didžiausias karinės infrastruktūros objektas nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kurio įgyvendinimui pasirinktas viešojo ir privataus sektorių partnerystės ...
nuotrauka
2026-01-12 09:21
Didėjant dirbtinio intelekto (DI) sprendimų poreikiui įvairiuose sektoriuose, vis daugiau dėmesio skiriama ne tik technologinei pažangai, bet ir atsakingam bei tvariam sprendimų diegimui. Atsižvelgiant į šias tendencijas, Kauno technologijos universiteto (KTU) studentų miestelyje statomas Dirbtinio ...
nuotrauka
2026-01-12 08:56
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Galio Group“ pradėjo statybas buvusioje „Audėjo“ gamyklos teritorijoje Vilniuje. Projektas „Remarco“ bus plėtojamas dviem etapais: pirmasis etapas skirtas komercinės paskirties patalpoms, o antrasis – gyvenamajam kvartalui.
nuotrauka
2026-01-09 07:40
Jau greitai Kaunas turės ne tik stadioną ar mokslo ir inovacijų populiarinimo centrą, bet ir aukščiausio lygio rūmus klasikinei muzikai. Kairiajame Nemuno krante prasidėjo M. K. Čiurlionio koncertų centro statybos – sklype H. ir O. Minkovskių g. 31 jau iškilo segmentinės tvoros, dirba sunkioji techn...
nuotrauka
2026-01-08 15:06
2025-ųjų pabaigoje Vilniuje pradėtas statyti antrasis „Business Garden Vilnius“ etapas žymi naują projekto plėtros fazę. Teritorijoje iškils du nauji biurų korpusai – penkių aukštų, apie 10 tūkst. kv. m, ir septynių aukštų, apie 14 tūkst. kv. m ploto. Projektą planuojama užbaigti 2028 m. pradžioje.
nuotrauka
2026-01-08 13:20
Per pastaruosius kelerius metus Lietuvos būsto rinka patyrė didelių svyravimų, tačiau 2025-ieji tapo kilimo etapu. Pasiūla ir paklausa vėl susibalansavo, o pirkėjai į rinką grįžo ne vien domėtis, bet ir aktyviai sudaryti sandorius. Kokie sprendimai dominavo praėjusiais metais, kas lėmė pirkėjų elgse...
nuotrauka
2026-01-07 11:00
Remiantis CVbankas.lt III ketvirčio darbo rinkos apžvalga, Panevėžyje darbdaviai jau siūlo apie 16 proc. didesnius atlyginimus, nei tikisi kandidatai – šiuo rodikliu miestas lenkia net Kauną. Šiauliuose fiksuojamas tiek atlygio lūkesčių augimas, tiek didėjanti konkurencija dėl specialistų.
nuotrauka
2026-01-06 14:38
Teismas priėmė sprendimą iškelti restruktūrizavimo bylą vienai didžiausių inžinerinės statybos rangos bendrovių Lietuvoje – UAB „Alvora“. Sprendimas priimtas kreditorės mažosios bendrijos „Lucky innovation“ pareiškimu, kuriam pritarė ir pati bendrovė. Restruktūrizavimo byla reiškia, kad „Alvora“ ofi...
nuotrauka
2026-01-05 10:43
2025-ieji metai Vilniuje tapo nekilnojamojo turto rinkos atsigavimo metais. Po prieš tai porą metų trukusio sąstingio, kone dvigubai išaugo butų pardavimai, rinką papildė reikšmingai išaugusi naujų butų pasiūla. Rinkai suaktyvėjus, taip pat augo ir butų kainos, kurios buvo beveik 10 proc. didesnės n...
nuotrauka
2026-01-05 10:36
Nekilnojamojo turto investicijų bendrovė „INVL Baltic Real Estate“ buvusiame „Pramogų banko“, o anksčiau – „Pergalės“ kino teatro pastate atidarys antrąją bendradarbystės erdvę „Talent Garden Vilnius“. Sostinės A. Stulginskio gatvėje esančio pastato pertvarkos darbai startuoja sausį, o nuomininkams ...
nuotrauka
2025-12-30 12:39
Ateinančiais metais Lietuvos nekilnojamojo turto rinka išliks aktyvi. Tam palankias sąlygas sudaro augančios gyventojų pajamos, santykinai švelni mokestinė aplinka bei papildomi pinigų srautai, galintys atsirasti dėl pensijų reformos.
nuotrauka
2025-12-30 09:44
Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje keičiasi minimalus darbo užmokestis. Nuo šios datos minimalusis valandinis atlygis (MVA) negalės būti mažesnis nei 7,05 Eur, o minimalioji mėnesinė alga (MMA) sieks 1 153 Eur. Svarbu pažymėti, kad tai yra bruto darbo užmokestis, t. y. neatskaičius mokesčių, todėl da...
nuotrauka
2025-12-29 13:33
Vilniuje tęsiantis Nacionalinio stadiono statybomis, šio dešimtmečius laukto objekto užbaigimas artimiausiais metais atrodo itin realus. Nekilnojamojo turto rinkos dalyviai svarsto, kad veikiantis stadionas suteiks impulsą ir stadiono aplinkoje esančiam gyvenamajam būstui ar verslams, tačiau efekto ...
nuotrauka
2025-12-29 10:27
Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ Vilniaus pašonėje, Raisteniškėse, pradeda naujo duomenų centro statybas, į kurias investuoja 26 mln. eurų. Planuojama, kad 2027 metų antroje pusėje veiklą pradėsiantis centras verslui atvers galimybę duomenis saugoti itin patikimoje aplinkoje čia pat, Lietuvoje. Tai...
nuotrauka
2025-12-22 09:40
Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) kartu su Valstybine darbo inspekcija (VDI) įteikė pirmuosius akreditacijos pažymėjimus keturioms mokymo organizacijoms, kurios nuo šiol galės mokyti statybos sektoriaus darbuotojus ir vertinti jų saugaus darbo kompetencijas pagal naują, Skandinavijos praktika p...
nuotrauka
2025-12-22 08:40
Vilniuje, Spaudos gatvėje, iškilęs 18 aukštų verslo centras „Sky Office“, kurį įgyvendino tvarių miestų plėtros įmonė „YIT Lietuva“, tapo ryškiu šiuolaikinės darnios plėtros pavyzdžiu, kuriame architektūra, inžinerija ir urbanistinis kontekstas veikia kaip vientisa sistema. Administracinės paskirtie...
nuotrauka
2025-12-19 15:01
Vilniaus senamiesčio širdyje – ant Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) stogo – ateinančiais metais sužaliuos unikali erdvė: projektas „Stogo sodas“ apjungs kultūrą, mokslą ir gamtą. Čia akį trauks ne tik Vilniui būdinga natūrali augalija, vizualiai pratęsianti miesto žaliąsias erdves, bet ir ...

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslas