2024 kovo 29 d. penktadienis, 1:13
Reklama  |  facebook

Čerpės – laikui nepavaldi stogo danga

2019-08-20 08:00
Išankstinės nuostatos, aplinkinių suformuota nuomonė bei viešojoje erdvėje gajūs mitai kartais užkerta kelią vienam ar kitam sprendimui priimti. Tai pasakytina ir apie stogo dangą. Visgi rinka yra labai dinamiška ir tai, kas vakar pagal sukurtus mitus atrodė sunkiai pasiekiama, šiandien gali būti lengvai įgyvendinama.
nuotrauka
Gyvenamasis namas, dengtas čerpėmis. „Wienerberger“ nuotr.


Minimos įmonės
Wienerberger atstovybė Lietuvoje,

Didelė kaina – išpūstas burbulas

Uždengti namo stogą keraminėmis čerpėmis turbūt svajoja dažnas naujakurys. Tačiau kartais atsisakyti svajonės verčia susiformavusi nuomonė, jog vargu ar įpirks – juk keraminių čerpių danga labai brangi. Visgi stogo dangų rinkoje pusiausvyra labai pasikeitusi. Anksčiau keraminės čerpės buvo vienas brangesnių produktų, šiandien jos tapo įperkamos kone kiekvienam, nes jų kaina dabar mažesnė nei kitų populiarių stogo dangų.

Taigi, suformuotas mitas, kad čerpių danga yra brangi, šiandien tikrai išsklaidytas. Tokia nuomonė galėjo atitikti realybę prieš kelis dešimtmečius, kuomet Lietuvos rinka buvo pamiršusi šį produktą, o žmonės namų stogus dengė tik nuodingu šiferiu ar pigia skarda. Kalbant apie čerpes, nereikia pamiršti pagrindinių rinkos dėsnių – kuo produktas daugiau naudojamas, tuo jo kaina yra prieinamesnė.

Pirkėjai turėtų atsiminti, kad klaidinga vertinti vien tik čerpių kainą – nereikia pamiršti ir kitų reikiamų priedų, kurių įsigijimas bendrai sumai gali daryti nemažą įtaką.

Papildomai tvirtinti konstrukcijų nereikia

Dar vienas mitas – čerpės sunkios, todėl neva reikia papildomai investuoti į tvirtesnę stogo konstrukciją. Tiesą sakant, didesnis dangos svoris nereikalauja didinti gegnių skerspjūvio, kurį dažniausiai lemia reikiamo apšiltinimo storis ir grebėstų išdėstymas. Palyginus čerpes su kitomis dangomis, sniego apkrova retai viršija dangos svorį, todėl deformacijų svyravimai yra mažesni.

Pagrindiniai reikalavimai projektuojant stogo konstrukciją: sniego apkrova – 220 kg/kv. m, vėjo apkrova – 36 kg/kv. m, nuosavas konstrukcijos svoris – 30 kg/kv. m. Ir tik tada skaičiuojamas čerpių svoris – 45–50 kg/kv. m, o tai sudaro apie 13–15 proc. stogo apkrovos.

Įvertinus visas stogą veikiančias jėgas, praktiškai nebelieka jokio skirtumo, ar ant stogo klojamos čerpės ar, pavyzdžiui, plieninė skarda.

Naudojant čerpes nereikalingas ir didelis stogo nuolydis – tai dar vienas mitas. Yra čerpių, kuriomis galima dengti stogą su 10 laipsnių nuolydžiu.

O mitą, neva dengti stogą čerpėmis pernelyg sudėtinga ir brangu, daugiausia skleidžia stogdengiai, kurie vengia kruopštesnio darbo, ypač įrengiant grebėstus. Stogdengiams tiesiog patogiau užkloti vienu dideliu kitokios dangos lakštu iš karto kelių kvadratinių metrų plotą nei tai daryti dedant vieną čerpę po kitos.

Antra vertus, populiarėja didesnių matmenų „Wienerberger“ čerpės, kurias naudojant ne tik sparčiau vyksta stogo dengimo darbai, bet ir sunaudojama mažiau medienos grebėstams.

Metams bėgant tik gerėja

Iš molio, smėlio mišinio, vandens ir oro gaminamos keraminės čerpės yra ekologiškai švarus produktas, kurio papildomas privalumas tas, kad čerpinis stogas mažina radiacijos poveikį. Be to, čerpės gerina namo bendrą estetinį vaizdą. Aukštoje temperatūroje išdegtus šiuos stogo elementus galima glazūruoti, dengti angobu ar sendinti. 

Angobo dengimo metu miltelių pavidalo molis sumaišomas su vandeniu, į kurį pridedama mineralinių medžiagų, degimo proceso metu suteikiančių tam tikrą spalvą, nepaveikią laikui. Tačiau iki šių dienų pati populiariausia ir lengviausiai prie bet kokios aplinkos pritampanti natūralaus molio spalva.

Gerai sumontuota keraminių čerpių danga ir sensta garbingai – ne veltui daugelis žmonių šį natūralų procesą lygina su tauriu ir senu vynu, kuris, laikui bėgant, tik gerėja. Čerpės su laiko patina – tikra namo puošmena.

„Wienerberger“ gamina daugiau kaip 60 formų keraminių čerpių, kurių prekiniai ženklai „Koramic“ ir „Tondach“. Lietuvoje populiariausios čerpės su šoniniais ir galiniais užkaitais – „Samba 11“, „Figaro 11“ bei „Actua 10“, „Alegra 9“ ar „Orea 9“ir kitos rūšys, tokios kaip „Datura“, ar „Pottelberg 301“.

Ilgaamžiškumu abejoti netenka

Kalbant apie keraminių čerpių savybes, pirmiausia reikėtų išskirti jų ilgaamžiškumą, kurį lemia keletas veiksnių. Vienas iš jų yra čerpių atsparumas šalčiui. Bandymai rodo, kad ši stogo danga nepakitusi išlaiko daugiau nei 100 tūrinio šaldymo ir atšildymo ciklų. Bandymas atliekamas ant grebėstų suklotas čerpes liejant vandeniu, o vėliau staiga jas šaldant, imituojant natūralias sąlygas. Natūraliomis sąlygomis tokių šalčio ciklų per metus pasitaiko tik keletas.

Kita keraminių čerpių ilgaamžiškumą lemianti ypatybė – atsparumas gniuždymui, kuris yra beveik keturis kartus didesnis nei to reikalauja Europos standartas.

Pavyzdžiui, Vokietijos „Wienerberger“ gaminamų „Koramic“ čerpių atsparumas gniuždymui yra 4,5 kN (reikalaujamas atsparumas – 1,2 kN).

Dar vienas ilgaamžiškumo veiksnys yra tas, kad keraminių čerpių vandens pralaidumas yra beveik lygus 0. Net po 20 val. bandymų (nors Europos standartas reikalauja tik 3 val.) čerpės apatinėje pusėje neaptinkama vandens lašų, net čerpių spalva nepakinta. Gaminamų čerpių vandens įgeriamumas yra iki 4–5 proc.

Skirtingai nuo kitų dangų, čerpių danga „alsuoja“, per ją lengvai pasišalina garai, todėl nesusidaro visai stogo konstrukcijai kenksmingas kondensatas. Taip pat svarbi savybė – keraminių čerpių danga yra tyli, todėl nei krušos metu, nei lyjant neerzina krintančių kritulių garsas.

Kalbant apie keramines čerpes, labai svarbu atkreipti dėmesį, kad, skirtingai nei kitos stogo dangos, pastarosios yra nedegios, jos atsparios ugniai. Tai reiškia, kad, uždengus stogą čerpėmis, konstrukcija atitinka visus aukščiausios kategorijos priešgaisrinius reikalavimus ir taisykles. Be to, didelis privalumas yra tas, kad net kilus gaisrui tokią dangą galima greit išardyti. Uždengus stogą dideliais lakštais, pažaboti ugnį kur kas sudėtingiau, tai reikalauja papildomų pastangų.

Čerpių masė didina dangos šilumos inerciją (masyvumą). Vasarą čerpių danga nekaista. Pastogės ir mansardos patalpose lengviau palaikomas optimalus mikroklimatas. 

Galiausiai turime paneigti dar vieną mitą, kad neglazūruotos čerpės samanoja. Iš tiesų čerpių paviršiaus padengimas neturi jokios įtakos nei samanojimui, nei ilgaamžiškumui. Ar paviršius pasidengs samanomis, priklauso nuo aplinkos, kurioje bus eksploatuojamas stogas. Ir taip nutinka ne tik stogui, bet ir pastato fasadui. 

 Dėl keramikos paviršiaus savybių, kurios atsiranda degimo proceso metu, samanos į čerpes neįauga. Jeigu laikui bėgant samanotas paviršius įgrista, stogą nesunkiai galima nuplauti vandeniu, naudojant aukšto slėgio srovę, ir čerpės vėl atrodys kaip naujos. Čerpės nesielektrina, todėl prie jų nelimpa dulkės. Net angobu ar glazūra nepadengtos „Wienerberger“ čerpės tarnaus ne tik per joms suteiktą 30 metų garantinį laikotarpį, bet mažiausiai 100 metų.

„Wienerberger“ informacija ir nuotraukos

Statybunaujienos.lt



Objektai. Technologijos. Verslas

nuotrauka
2024-03-28 14:34
UAB „Toksika“ visuotinis akcininkų susirinkimas į laisvą nepriklausomo valdybos nario poziciją išrinko Giedrių Dusevičių – UAB „Digital Audio“ direktorių, iki 2023 m. kovo mėn. ėjusį UAB „Valstybės investicijų valdymo agentūra“ stebėtojų tarybos pirmininko, iki 2022 metų – AB „KN Energies“ valdybos ...
nuotrauka
2024-03-27 17:02
Penkios Armėnijoje įsikūrusios įstaigos, įskaitant vaikų darželius, kultūrinį centrą ir nacionalinį politechnikos universitetą, netrukus naudosis lietuvių įrengtos saulės jėgainės elektros energija. Elektrinę įrengs Lietuvos saulės energetikos bendrovė „Solet".
nuotrauka
2024-03-26 10:09
Stiklo paketų gamintoja „Glass LT”, įsikūrusi Alytuje, į naują gamybos liniją investuoja 3 mln. Eur – tai leis išplėsti gaminių asortimentą ir apdoroti iki 2,6 mln. kv. m stiklo. Nepaisant sumažėjusios paklausos statybų rinkoje, pernai gamybos apimtys siekė 2,08 mln. kv. m apdoroto stiklo – tai šiek...
nuotrauka
2024-03-25 09:32
Susisiekimo infrastruktūros UAB „Fegda grupė" priklausanti Pietų Lietuvos kelių infrastruktūros įmonė „Alkesta" turi naują vadovą – įmonės generalinio direktoriaus pareigas nuo pirmadienio eina Titas Lukšas.
nuotrauka
2024-03-21 14:52
Šiuo metu darbo rinka yra kaip niekada įkaitusi, o darbdaviai itin aktyviai ieško būdų tapti patrauklesniais esamiems ir potencialiems darbuotojams. Tam pasitelkiami įvairūs tyrimai bei įrankiai. Tačiau pasak kovo mėnesį į Lietuvos darbdavio tyrimų rinką žengusios bendrovės „WitMind“ direktorės Živi...
nuotrauka
2024-03-21 13:42
Viena didžiausių susisiekimo infrastruktūros įmonių Lietuvoje „Fegda grupė“ konsoliduotas įmonių grupės pajamas 2023 metais padidino daugiau nei du kartus – nuo 99 mln. EUR iki 218 mln. EUR, tuo tarpu grupės grynasis pelnas padidėjo nuo 3,5 mln. EUR 2022 m. iki 23 mln. EUR pernai. Sėkmingus rezultat...
nuotrauka
2024-03-19 12:11
Atsinaujinančios energetikos fondų valdymo įmonė „Modus Asset Management" ir Šiaulių bankas susitarė dėl 21 mln. eurų finansavimo vėjo jėgainėms Lietuvoje. Lėšos skirtos finansuoti 16,5 MW galios vėjo jėgainių parką Jurbarko rajone.
nuotrauka
2024-03-19 10:07
Naftos produktais užteršto grunto, dumblo ir vandens valymo bendrovės „GVT LT“ vairą iš dvejus metus įmonei vadovavusio Spartako Petrovo perima UAB „Toksika“ komercijos direktorius Lukas Andronavičius. Jis bendrovei vadovaus laikinai, iki kol bus išrinktas nuolatinis vadovas.
nuotrauka
2024-03-18 13:54
Vilniuje, Sietyno gatvėje, duris atvėrė naujas policijos pastatas – bene moderniausias ir aukščiausius energinius standartus apjungiantis pastatas sostinėje. 6 aukštų pastate įrengta 560 modernių darbo vietų. Čia įsikurs įsikurs Vilniaus miesto policijos komisariatas, Kelių policijos skyrius bei Pol...
nuotrauka
2024-03-14 15:12
Kaune tęsiant „SBA Urban“ vystomo naujos koncepcijos prekybos ir verslo miesto „Urban HUB“ pirmojo etapo statybos darbus, pradedamas antrasis etapas. Jį už 11 mln. EUR įgyvendina tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“. Biurų, prekybos ir logistikos projekto Kaune naujajame ...
nuotrauka
2024-03-14 13:54
Kauno oro uoste netrukus planuojama pradėti keleivių terminalo plėtros darbus. Po rekonstrukcijos, kurią planuojama pabaigti 2025-ųjų viduryje, išaugs ir terminalo erdvės, ir technologijų pažanga. Būtent dėl modernių IT ir kitų aviacijos technologinių sprendimų iš Kauno keliauti taps patogiau ir gre...
nuotrauka
2024-03-13 14:47
Nekilnojamojo turto (NT) bendrovė „Realco“ skelbia pradedanti nuomos procesą Vilniaus centriniame verslo rajone vystomam verslo centrui „Hero“. Įmonė ne tik sustiprino savo vidinę komandą, bet ir sudarė sutartį su NT konsultacijų bendrove „Newsec“, kuri užsiims aktyvia nuomininkų paieška. Sostinės A...
nuotrauka
2024-03-13 14:12
Žinomo fotografo ir verslininko Mariaus Jovaišos bendrovė tapo sostinėje plėtojamą verslo centrą „Yellowstone" netiesiogiai valdančios KŪB „Jasinskio 14" tikruoju nariu, pakeitusiu investicijų bendrovę „Equite". Pastarosios savininkas Vilius Kavaliauskas pasitraukė iš „Yellowstone" investuotojų sąra...
nuotrauka
2024-03-12 10:02
Tvarios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ pasirašė sutartį su Čekijos investicijų grupe „RSJ Investments“ ir drauge tęs gyvenamojo kvartalo „Naujasis Skansenas“ vystymą Vilniuje. Bendradarbiavimo sutartis su naujuoju investiciniu partneriu suteiks galimybę efektyviau vykdyti projekto ...
nuotrauka
2024-03-10 08:11
Yra dvi priežastys, kodėl gamintojai gręžiasi į universalų dizainą. Nes patogu visiems ir estetiška. Kaip ši koncepcija realizuojama GEALAN įmonės, PVC langų bei durų profilių sistemų kūrėjos, gaminiuose?
nuotrauka
2024-03-08 13:14
Metų pradžia nekilnojamojo turto (NT) rinkoje įprastai nebūna itin aktyvi. Šių metų pirmasis mėnuo pagal įregistruotų NT sandorių kiekį netgi buvo kukliausias per pastaruosius keletą metų, o vasarį rinkos pagyvėjimo taip pat nesulaukėm, skelbia įregistruotus NT sandorius analizuojantis Registrų cent...
nuotrauka
2024-03-07 13:16
Didžiausios šalyje vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys" ekspertai kartu su Lietuvos mokslininkais ketina plėtoti technologiją, kuri iš nuotekų gamintų elektrą. Mokslininkų komanda jau eksperimentuoja su kuro elementais, kurie pasitelkdami mieles gamina energiją iš biologinėse atliekose esanči...
nuotrauka
2024-03-06 14:40
Valstybės valdoma pavojingųjų atliekų tvarkymo bendrovė „Toksika" baigė konsolidavimą su kita valstybės valdoma įmone – naftos produktais užteršto grunto, dumblo ir vandens valymo UAB „GVT LT".
nuotrauka
2024-03-05 16:21
Pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse iš gyventojų surenkamos mišrios komunalinės atliekos panaudojamos cemento pramonėje. Atliekos tampa alternatyviu kuru, kuris naudojamas cemento gamybai – taip mažinamas iškastinio kuro naudojimas, į atmosferą išsiskiriančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų i...
nuotrauka
2024-03-05 07:15
ESSVE stebi meistrų darbą ir ieško būdų, kaip padėti jiems būti efektyviais, demonstruoti aukštą darbo našumą. Ir tai ne tik kokybiški tvirtinimo ir sandarinimo produktai, bet ir darbo organizavimas, kuris primena „Lean“ metodą.

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslas