2026 m. birželio 24 d. trečiadienis, 21:57:39
Reklama  |  facebook

Čerpės – laikui nepavaldi stogo danga

2019-08-20 08:00
Išankstinės nuostatos, aplinkinių suformuota nuomonė bei viešojoje erdvėje gajūs mitai kartais užkerta kelią vienam ar kitam sprendimui priimti. Tai pasakytina ir apie stogo dangą. Visgi rinka yra labai dinamiška ir tai, kas vakar pagal sukurtus mitus atrodė sunkiai pasiekiama, šiandien gali būti lengvai įgyvendinama.
nuotrauka
Gyvenamasis namas, dengtas čerpėmis. „Wienerberger“ nuotr.


Minimos įmonės
Wienerberger atstovybė Lietuvoje,

Didelė kaina – išpūstas burbulas

Uždengti namo stogą keraminėmis čerpėmis turbūt svajoja dažnas naujakurys. Tačiau kartais atsisakyti svajonės verčia susiformavusi nuomonė, jog vargu ar įpirks – juk keraminių čerpių danga labai brangi. Visgi stogo dangų rinkoje pusiausvyra labai pasikeitusi. Anksčiau keraminės čerpės buvo vienas brangesnių produktų, šiandien jos tapo įperkamos kone kiekvienam, nes jų kaina dabar mažesnė nei kitų populiarių stogo dangų.

Taigi, suformuotas mitas, kad čerpių danga yra brangi, šiandien tikrai išsklaidytas. Tokia nuomonė galėjo atitikti realybę prieš kelis dešimtmečius, kuomet Lietuvos rinka buvo pamiršusi šį produktą, o žmonės namų stogus dengė tik nuodingu šiferiu ar pigia skarda. Kalbant apie čerpes, nereikia pamiršti pagrindinių rinkos dėsnių – kuo produktas daugiau naudojamas, tuo jo kaina yra prieinamesnė.

Pirkėjai turėtų atsiminti, kad klaidinga vertinti vien tik čerpių kainą – nereikia pamiršti ir kitų reikiamų priedų, kurių įsigijimas bendrai sumai gali daryti nemažą įtaką.

Papildomai tvirtinti konstrukcijų nereikia

Dar vienas mitas – čerpės sunkios, todėl neva reikia papildomai investuoti į tvirtesnę stogo konstrukciją. Tiesą sakant, didesnis dangos svoris nereikalauja didinti gegnių skerspjūvio, kurį dažniausiai lemia reikiamo apšiltinimo storis ir grebėstų išdėstymas. Palyginus čerpes su kitomis dangomis, sniego apkrova retai viršija dangos svorį, todėl deformacijų svyravimai yra mažesni.

Pagrindiniai reikalavimai projektuojant stogo konstrukciją: sniego apkrova – 220 kg/kv. m, vėjo apkrova – 36 kg/kv. m, nuosavas konstrukcijos svoris – 30 kg/kv. m. Ir tik tada skaičiuojamas čerpių svoris – 45–50 kg/kv. m, o tai sudaro apie 13–15 proc. stogo apkrovos.

Įvertinus visas stogą veikiančias jėgas, praktiškai nebelieka jokio skirtumo, ar ant stogo klojamos čerpės ar, pavyzdžiui, plieninė skarda.

Naudojant čerpes nereikalingas ir didelis stogo nuolydis – tai dar vienas mitas. Yra čerpių, kuriomis galima dengti stogą su 10 laipsnių nuolydžiu.

O mitą, neva dengti stogą čerpėmis pernelyg sudėtinga ir brangu, daugiausia skleidžia stogdengiai, kurie vengia kruopštesnio darbo, ypač įrengiant grebėstus. Stogdengiams tiesiog patogiau užkloti vienu dideliu kitokios dangos lakštu iš karto kelių kvadratinių metrų plotą nei tai daryti dedant vieną čerpę po kitos.

Antra vertus, populiarėja didesnių matmenų „Wienerberger“ čerpės, kurias naudojant ne tik sparčiau vyksta stogo dengimo darbai, bet ir sunaudojama mažiau medienos grebėstams.

Metams bėgant tik gerėja

Iš molio, smėlio mišinio, vandens ir oro gaminamos keraminės čerpės yra ekologiškai švarus produktas, kurio papildomas privalumas tas, kad čerpinis stogas mažina radiacijos poveikį. Be to, čerpės gerina namo bendrą estetinį vaizdą. Aukštoje temperatūroje išdegtus šiuos stogo elementus galima glazūruoti, dengti angobu ar sendinti. 

Angobo dengimo metu miltelių pavidalo molis sumaišomas su vandeniu, į kurį pridedama mineralinių medžiagų, degimo proceso metu suteikiančių tam tikrą spalvą, nepaveikią laikui. Tačiau iki šių dienų pati populiariausia ir lengviausiai prie bet kokios aplinkos pritampanti natūralaus molio spalva.

Gerai sumontuota keraminių čerpių danga ir sensta garbingai – ne veltui daugelis žmonių šį natūralų procesą lygina su tauriu ir senu vynu, kuris, laikui bėgant, tik gerėja. Čerpės su laiko patina – tikra namo puošmena.

„Wienerberger“ gamina daugiau kaip 60 formų keraminių čerpių, kurių prekiniai ženklai „Koramic“ ir „Tondach“. Lietuvoje populiariausios čerpės su šoniniais ir galiniais užkaitais – „Samba 11“, „Figaro 11“ bei „Actua 10“, „Alegra 9“ ar „Orea 9“ir kitos rūšys, tokios kaip „Datura“, ar „Pottelberg 301“.

Ilgaamžiškumu abejoti netenka

Kalbant apie keraminių čerpių savybes, pirmiausia reikėtų išskirti jų ilgaamžiškumą, kurį lemia keletas veiksnių. Vienas iš jų yra čerpių atsparumas šalčiui. Bandymai rodo, kad ši stogo danga nepakitusi išlaiko daugiau nei 100 tūrinio šaldymo ir atšildymo ciklų. Bandymas atliekamas ant grebėstų suklotas čerpes liejant vandeniu, o vėliau staiga jas šaldant, imituojant natūralias sąlygas. Natūraliomis sąlygomis tokių šalčio ciklų per metus pasitaiko tik keletas.

Kita keraminių čerpių ilgaamžiškumą lemianti ypatybė – atsparumas gniuždymui, kuris yra beveik keturis kartus didesnis nei to reikalauja Europos standartas.

Pavyzdžiui, Vokietijos „Wienerberger“ gaminamų „Koramic“ čerpių atsparumas gniuždymui yra 4,5 kN (reikalaujamas atsparumas – 1,2 kN).

Dar vienas ilgaamžiškumo veiksnys yra tas, kad keraminių čerpių vandens pralaidumas yra beveik lygus 0. Net po 20 val. bandymų (nors Europos standartas reikalauja tik 3 val.) čerpės apatinėje pusėje neaptinkama vandens lašų, net čerpių spalva nepakinta. Gaminamų čerpių vandens įgeriamumas yra iki 4–5 proc.

Skirtingai nuo kitų dangų, čerpių danga „alsuoja“, per ją lengvai pasišalina garai, todėl nesusidaro visai stogo konstrukcijai kenksmingas kondensatas. Taip pat svarbi savybė – keraminių čerpių danga yra tyli, todėl nei krušos metu, nei lyjant neerzina krintančių kritulių garsas.

Kalbant apie keramines čerpes, labai svarbu atkreipti dėmesį, kad, skirtingai nei kitos stogo dangos, pastarosios yra nedegios, jos atsparios ugniai. Tai reiškia, kad, uždengus stogą čerpėmis, konstrukcija atitinka visus aukščiausios kategorijos priešgaisrinius reikalavimus ir taisykles. Be to, didelis privalumas yra tas, kad net kilus gaisrui tokią dangą galima greit išardyti. Uždengus stogą dideliais lakštais, pažaboti ugnį kur kas sudėtingiau, tai reikalauja papildomų pastangų.

Čerpių masė didina dangos šilumos inerciją (masyvumą). Vasarą čerpių danga nekaista. Pastogės ir mansardos patalpose lengviau palaikomas optimalus mikroklimatas. 

Galiausiai turime paneigti dar vieną mitą, kad neglazūruotos čerpės samanoja. Iš tiesų čerpių paviršiaus padengimas neturi jokios įtakos nei samanojimui, nei ilgaamžiškumui. Ar paviršius pasidengs samanomis, priklauso nuo aplinkos, kurioje bus eksploatuojamas stogas. Ir taip nutinka ne tik stogui, bet ir pastato fasadui. 

 Dėl keramikos paviršiaus savybių, kurios atsiranda degimo proceso metu, samanos į čerpes neįauga. Jeigu laikui bėgant samanotas paviršius įgrista, stogą nesunkiai galima nuplauti vandeniu, naudojant aukšto slėgio srovę, ir čerpės vėl atrodys kaip naujos. Čerpės nesielektrina, todėl prie jų nelimpa dulkės. Net angobu ar glazūra nepadengtos „Wienerberger“ čerpės tarnaus ne tik per joms suteiktą 30 metų garantinį laikotarpį, bet mažiausiai 100 metų.

„Wienerberger“ informacija ir nuotraukos

Statybunaujienos.lt



Objektai. Technologijos. Verslas

nuotrauka
2026-06-23 13:39
Rūdninkų karinio miestelio projektas pasiekė svarbų etapą – visa apimtimi įsigaliojo Rūdninkų karinio miestelio infrastruktūros plėtros II etapo A dalies įgyvendinimo sutartis, kurią metų pradžioje pasirašė Krašto apsaugos ministerija ir UAB „Rudina“. Tai leidžia oficialiai pradėti visus kritinės in...
nuotrauka
2026-06-23 10:29
„Eika Asset Management“ (EAM) tęsia plėtrą Vidurio ir Rytų Europoje ir stiprina pozicijas Lenkijos logistikos rinkoje. Bendrovė Skawinoje, Krokuvos metropoliniame regione, įsigijo 9 ha sklypą, kuriame bus vystomas daugiau nei 46 tūkst. kv. m logistikos kompleksas „Panattoni Park Kraków West IV“. Pro...
nuotrauka
2026-06-23 09:34
A. Goštauto g. konversijos projektas Vilniuje, kurį vysto Turto bankas, sulaukė reikšmingo tarptautinio įvertinimo – antrajam projekto etapui suteiktas aukščiausias BREEAM tvarumo sertifikatas „Outstanding“. Projektas įvertintas pagal „BREEAM International New Construction V6“ standartą ir surinko 8...
nuotrauka
2026-06-22 16:00
Lietuvoje pradedamas vienas ambicingiausių skaitmeninės transformacijos projektų – Ekonomikos ir inovacijų ministerija inicijuoja dirbtinio intelekto (DI) gamyklos „LitAI“ steigimą. Paskelbtas kvietimas teikti paraišką valstybės biudžeto lėšų dalies paskyrimui, į kurį galės pretenduoti Vilniaus univ...
nuotrauka
2026-06-19 09:15
Lietuva ir toliau išlieka tarp Europos Sąjungos lyderių pagal skaitmeninę transformaciją. Tai patvirtino Europos Komisijos paskelbta 2026 metų Skaitmeninio dešimtmečio pažangos ataskaita, kurioje fiksuojamas itin spartus dirbtinio intelekto technologijų diegimas versle, augantis debesijos paslaugų i...
nuotrauka
2026-06-18 14:17
„Naresta“ Vilniaus inovacijų pramonės parke (VCIIP) baigia statyti Inovatyvaus ląstelių terapijos ir personalizuotos medicinos centrą, plėtojamą „Northway“ įmonių grupės kuriamame biotechnologijų miestelyje „Bio City“. Planuojama, kad šis centras, skirtas ląstelių terapijos ir individualizuotos medi...
nuotrauka
2026-06-18 13:55
Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu baigti Liubavo dvaro sodybos kluono ir ledainės tvarkybos darbai Vilniaus rajone esančiame Liubavo kaime. Šiandien muziejumi virtęs istorinis dvaras pasitinka lankytojus dar dviem restauruotais ūkio pastatais, kurie yra svarbi bendro ansamblio dalis.
nuotrauka
2026-06-18 09:27
Vilniaus verslo centrui „Sąvaržėlė“ suteiktas tarptautinis BREEAM „International New Construction“ sertifikatas ir aukščiausias BREEAM „Outstanding“ įvertinimas. Šis įvertinimas skiriamas tik išskirtinius tvarumo standartus atitinkantiems projektams, o sostinėje tokių pastatų kol kas yra vos keli. P...
nuotrauka
2026-06-17 10:21
Įpareigojimas pirmuosius naujų daugiabučių aukštus skirti komercinėms patalpoms pastaruoju metu sulaukia vis daugiau kritikos iš nekilnojamojo turto rinkos dalyvių. Vystytojai ir ekonomistai teigia, kad tokie sprendimai kai kuriose miesto vietose neatitinka realios paklausos, apsunkina būsto plėtrą ...
nuotrauka
2026-06-16 09:55
Kauno Žemojoje Fredoje suplanuotas vienas didžiausių pastarųjų metų daugiafunkcių projektų žengė svarbų etapą – technologijų grupės „Tesonet“ vystomas kvartalas gavo statybos leidimą. Pirmąjį apie 40 tūkst. kv. m ploto komplekso etapą suprojektavo generalinis projektuotojas „Be Live“, sujungęs biurų...
nuotrauka
2026-06-15 14:17
Įmonė „Conres“ plečia veiklą Kauno ir Klaipėdos regionuose. Bendrovę valdanti „Conresta Group“ įsigijo dvi vietos įmones, kurios artimiausiu metu bus integruotos į grupę ir veiks po bendru „Conres“ prekės ženklu.
nuotrauka
2026-06-15 09:38
„Citus“ stiprina pozicijas Vilniaus nekilnojamojo turto rinkoje ir įsigijo naują sklypą Manerheimo gatvėje. Į modernių daugiabučių namų projektą Viršuliškėse bendrovė planuoja investuoti apie 17 mln. eurų. Naujajame kvartale numatyta įrengti daugiau kaip 100 butų bei komercines patalpas verslui.
nuotrauka
2026-06-12 09:50
Šeškinės poliklinika Vilniuje atvėrė naują Vaikų raidos centrą, įsikūrusį prekybos pastate „Pikas“ (Ukmergės g. 221). Naujose erdvėse daug dėmesio skirta ne tik paslaugų plėtrai, bet ir aplinkos kokybei – patalpos projektuotos vadovaujantis universalaus dizaino principais, siekiant užtikrinti patogų...
nuotrauka
2026-06-12 07:26
Kaune po rekonstrukcijos visuomenei pristatyta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademijos teritorija Tilžės gatvėje. Beveik devynis dešimtmečius skaičiuojantis akademinis miestelis atnaujintas siekiant išsaugoti istorinį paveldą, pagerinti infrastruktūrą ir atverti šią un...
nuotrauka
2026-06-10 14:05
Vilniaus Saulėtekio alėjoje pradedamas įgyvendinti ambicingas nekilnojamojo turto konversijos projektas. „Bigbank“ suteikė 12,3 mln. eurų finansavimą bendrovės „NTER Development“ vystomam projektui, kuriame buvę Mykolo Romerio universiteto pastatai bus pritaikyti naujoms funkcijoms – privačiai mokyk...
nuotrauka
2026-06-10 07:56
Lietuvoje jau kurį laiką diskutuojama apie Aplinkos ministerijos iniciatyvą naujuose viešuosiuose pastatuose naudoti bent 50 proc. organinių statybinių medžiagų. Pagrindinė medžiaga projektams – mediena. Tačiau kol valstybė svarsto, kaip skatinti tvaresnę statybą, Lietuvoje ne tik mediniai viešieji ...
nuotrauka
2026-06-05 10:15
„EIKA Group“ valdomas projektas „Solo Society Vilnius“ pradeda naują veiklos etapą ir tampa pirmuoju hibridiniu viešbučiu Baltijos šalyse. Šv. Stepono gatvėje įsikūręs kompleksas sujungia trumpalaikio ir ilgalaikio apgyvendinimo galimybes bei įvairias bendruomenės, darbo ir laisvalaikio erdves. Proj...
nuotrauka
2026-06-05 08:40
Pasaulyje sparčiai augant pažangiųjų medžiagų specialistų poreikiui, šios technologijos tampa vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių statybų, energetikos ir pramonės konkurencingumą. Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai pabrėžia, kad pažangiosios medžiagos leidžia kurti tvirtesnius, il...
nuotrauka
2026-06-04 11:11
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų miestelyje baigiamas statyti Pažangios terapijos centras „Biomedicum Santara“, kuris reikšmingai išplės pažangios terapijos technologijų taikymo galimybes Lietuvoje ir atvers naujas perspektyvas genų terapijos metodų bei vaistinių preparatų kūrimui, g...
nuotrauka
2026-06-01 13:38
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Galio Group“ susitarė dėl Vilniaus Naujamiestyje esančio verslo centro „Wave“ pardavimo „GROA Capital“ valdomam fondui „Groa Real Estate Opportunity Fund“. Sandorio vertė neatskleidžiama, o jį planuojama užbaigti iki rugpjūčio 31 dienos.

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslas