„Dirbtinio intelekto plėtrą lems mūsų gebėjimas juo pasitikėti tiek kognityviniu, tiek emociniu lygiu. Viena vertus, turime būti tikri, kad DI priimami sprendimai ir pateikiami rezultatai yra teisingi bei patikimi. Ar galime pasitikėti tuo, ką jis sukuria? Kita vertus, emocinis pasitikėjimas yra dar sudėtingesnis – DI veikimo logika daugeliui žmonių lieka nesuprantama, todėl natūraliai kyla baimė ir pasipriešinimas", – pabrėžia Ivo Almanis, „Accenture" vadovas Baltijos šalyse.

Pasak jo, pasitikėjimas taps kritiniu veiksniu tolimesnei DI plėtrai – jei žmonės, naudodami DI, nesijaus saugiai, tai gali būti inkaru, stabdančiu DI plėtrą. „Jei sugebėsime valdyti rizikas ir sukurti aiškią, skaidrią bei atsakingą DI ekosistemą, sukurtas pasitikėjimas gali tapti oro balionu, leidžiančiu verslui bei visuomenei pasiekti naujas aukštumas“, – rašoma „Accenture" pranešime.

Binarinis didysis sprogimas arba technologinė revoliucija

DI sistemos nebėra tik įrankiai – jos tampa mūsų partneriais, galinčiais savarankiškai priimti sprendimus. DI modeliai ne tik automatizuos esamus verslo procesus, bet ir kurs naujas tvarkas, darbo eigą bei programinę įrangą. Autonominių DI agentų sistemos tampa vis galingesnės, lankstesnės ir labiau pritaikytos individualiems poreikiams, todėl jos gali atlikti daugybę užduočių – nuo kelionių planavimo iki sandėlio atsargų optimizavimo.

Pavel Danilyuk nuotr. 

Skirtingai nei tradicinės, pagal instrukcijas veikiančios technologijos, DI mokosi ir prisitaiko kaip vaikas, todėl jam reikalinga kruopšti priežiūra bei valdymas, kad DI būtų galima pasitikėti ir deleguoti užduotis. Prognozės rodo, kad iki 2030 m. įmonės 20 proc. pajamų gaus iš autonominių klientų – mašinų, kurios pačios priims sprendimus ir atliks pirkimus, remdamosi iš anksto nustatytais kriterijais arba realiu laiku gautais duomenimis.

Jau dabar „Cognition AI" sukurtas programavimo asistentas Devin'as fone vykdo nurodytas užduotis, kol programuotojai dirba su kitais projekto klausimais. Tačiau DI gali būti ne tik vykdytojas, bet ir inovacijų bendraautorius. Pavyzdžiui, picerijos vadovui Karlui kyla idėja – pristatyti picas į elektromobilių įkrovimo aikšteles, kad klientai galėtų pavalgyti laukdami, kol bus įkrauti jų elektromobiliai.

Norėdamas patikrinti idėją, DI agentas išanalizuoja įkrovimo aikštelių ir artimiausių maitinimo įstaigų išsidėstymą bei atlieka paklausos prognozę. Per kelias valandas DI sukuria konkrečią verslo strategiją, kuri ne tik atskleidžia idėjos potencialą, bet ir pateikia pagrindimą jos įgyvendinimui. Šis pavyzdys rodo, kaip DI gali abstrakčią idėją paversti realiu sprendimu, suteikdamas reikšmingą konkurencinį pranašumą.

Dirbtinis intelektas, turintis asmenybę

Naujosios technologijos suteikia įmonėms galimybę sukurti asmeniškesnį ir žmogiškesnį bendravimą su klientais skaitmeninėje erdvėje. Norint pilnai išnaudoti šį potencialą, būtina kurti DI agentus, turinčius unikalias „asmenybes". Priešingu atveju bendravimas su klientais gali atrodyti mechaniškas, vienodas, sukelti svetimumo jausmą ir sumažinti pasitikėjimą prekės ženklu.

Šią riziką suvokia ir apklausti vadovai – 80 proc. jų nerimauja, kad dėl didžiųjų kalbos modelių ir pokalbių robotų naudojimo prekių ženklai gali supanašėti. Tačiau 77 proc. jų mano, kad šią problemą galima išspręsti kuriant DI sistemas, kurios atspindi įmonės kultūrą, vertybes ir bendravimo toną, taip užtikrinant autentišką klientų patirtį.

Kliento ankstesnės patirties kontekstas yra esminis, kad personalizuotas DI galėtų kurti prasmingą pokalbį. Vien demografinės informacijos ir pirkimo istorijos nepakanka – pažangiausi DI sprendimai papildo šiuos duomenis ankstesnių pokalbių informacija, taip siekdami pagerinti bendravimą ateityje. Vartotojai jau dabar yra pasirengę priimti šią naują technologiją, nes ji klientų aptarnavimą padaro dar efektyvesnį ir asmeniškesnį.

Pavyzdžiui, Laura ruošiasi įsigyti savo pirmąjį būstą ir naudojasi DI agentu, kad jis surastų paskolų brokerius. Agentas pasiūlo tris skirtingų finansinių institucijų variantus, iš kurių Bruno išsiskiria asmenišku bendravimu. Jis paaiškina paskolos struktūrą, padeda Laurai pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis ir išlaidų taupymo galimybėmis. Dėl Bruno pagalbos Laurai tampa aiškiau ir ji yra labiau užtikrinta savo pasirinkimu. Tokia personalizuota patirtis stiprina pasitikėjimą prekės ženklu bei DI technologijomis apskritai.

Alex Knight nuotr.

Dirbtinis intelektas įgauna kūną

Pasitelkus robotiką, DI peržengia skaitmeninio ir fizinio pasaulio ribas. Kognityvinės skaitmeninės smegenys – gebėjimas analizuoti, planuoti ir mokytis – leidžia robotams atlikti sudėtingas užduotis ir efektyviai bendrauti su žmonėmis. Dėl DI robotai įgyja vis didesnę autonomiją fizinėje aplinkoje, geriau supranta fizikos dėsnius, aplinką, perpranta instrukcijas, DI padeda vystytis jų erdviniam suvokimui ir saugiai bei tiksliai atlikti veiksmus, reaguojant į realią situaciją.

Pramoninio transporto ir sandėlių automatizavimo bendrovė „KION Group" jau bendradarbiauja su „Accenture" ir „NVIDIA", norėdama patobulinti sandėlių robotų darbą. Tuo tarpu BMW gamykloje Pietų Karolinoje JAV jau dirba robotai humanoidai, turintys „OpenAI" „smegenis". Jie savarankiškai gali aptikti klaidas ir atlikti reikiamus pakeitimus. 80 proc. vadovų mano, kad žmonių ir robotų bendradarbiavimas, kai robotai nuolat mokosi, skatins pasitikėjimą ir efektyvesnį darbą kartu.

Pavyzdžiui, prekybos įmonėje su robotais dirbantis Endis gauna pranešimą, kad robotas Džekas negali tinkamai sudėti prekių į naujas veidrodines lentynas. Pasitelkęs skaitmeninį dvynį ir virtualios realybės technologiją, jis išsiaiškina, kad problema slypi roboto regėjimo sistemoje. Jis surenka duomenis ir apmoko simuliacinį modelį, kad pritaikytų Džeko regėjimą darbui su veidrodinėmis lentynomis. Atnaujinimas įdiegiamas visiems robotams, užtikrinant, kad naujos lentynos būtų tinkamai aptarnaujamos visose prekybos vietose.

Pexels nuotr.

Dirbtinis intelektas ir žmonės mokosi kartu

Ateities darbo aplinka bus grindžiama žmonių ir DI bendradarbiavimu. DI mokysis iš žmonių, o žmonės – iš DI, sukurdami dinamišką tobulėjimo ciklą. Organizacijoms svarbu aiškiai komunikuoti savo strategiją ir įtraukti darbuotojus, kad sumažintų automatizacijos keliamas baimes ir skatintų pozityvius santykius tarp žmonių ir DI. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie yra susipažinę su DI technologijomis, penkis kartus dažniau jas vertina teigiamai.

Šiuo metu 75 proc. su informacija dirbančių darbuotojų jau naudoja generatyvinius DI įrankius, kad užduotis atliktų greičiau ir efektyviau. Toks bendradarbiavimas padeda sukurti darbo aplinką, kurioje žmogaus kūrybiškumas ir DI analitiniai gebėjimai sustiprina produktyvumą.

Pavyzdžiui, mados namų kūrybos direktorė Samanta suteikia galimybę savo komandai naudoti DI įrankius kuriant unikalius dizainus. Vieni dizaineriai naudoja vizualizacijų asistentus, kurie padeda parinkti spalvas ir medžiagas, kiti kuria prototipus su DI, kuris jau apmokytas naudoti specialius audinius ir audimo įrenginius. Pati Samanta eksperimentuoja su virtualiomis DI asmenybėmis, kurios leidžia prognozuoti klientų atsiliepimus dar prieš pristatant produktus rinkai. Šio proceso rezultatas – inovatyviausia drabužių kolekcija įmonės istorijoje.

Pasitikėjimas – dirbtinio intelekto autonomijos pagrindas

77 proc. apklaustų vadovų mano, kad pasitikėjimas yra esminis dalykas sėkmingam DI diegimui. Kadangi technologijų sistemos įgauna vis daugiau autonomijos, būtina apibrėžti, kokios saugumo priemonės ar apribojimai turi būti įgyvendinti. DI tyrimų bendrovei „Sakana AI" testuojant savo naująją sistemą „AI Scientist" („DI Mokslininkas"), pastebėta, kad sistema pati pakeičia savo kodą, kad suteiktų sau daugiau laiko užduočiai atlikti. „Sakana AI" šį veiksmą vertina kaip kūrybišką, tačiau kartu pabrėžia, kad DI gebėjimas apeiti nustatytus apribojimus kelia rimtų saugumo klausimų.

Tokie pavyzdžiai rodo, kad būtinos stiprios valdymo ir priežiūros struktūros. Be to, pasitikėjimas apima ne tik techninį patikimumą, bet ir etikos bei skaidrumo laikymąsi.