Kas moka ligos išmoką ir kokio dydžio ji priklauso?

Pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, ligos išmoką moka darbdavys. Ši pareiga nepriklauso nuo darbuotojo sukaupto ligos socialinio draudimo stažo. Nuo trečiosios nedarbingumo dienos išmoką, jeigu įvykdytos įstatymuose nustatytos sąlygos, moka „Sodra“.

Darbdavio mokama išmoka turi sudaryti nuo 62,06 iki 100 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Konkretų dydį darbdavys nustato vietiniame norminiame teisės akte, su kuriuo darbuotojai turi būti supažindinti raštu.

VDI Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė atkreipia dėmesį, kad darbdavio pareiga mokėti išmoką siejama su darbuotojo darbo grafiku. Jeigu pirmosios dvi nedarbingumo dienos nesutampa su jo darbo dienomis, darbdaviui pareiga mokėti už jas neatsiranda.

Jeigu darbuotojas suserga dar nepradėjęs faktiškai dirbti pagal sudarytą darbo sutartį, darbdaviui taip pat neatsiranda pareiga mokėti ligos išmoką. Tokiu atveju darbo santykių pradžia turi būti atitinkamai patikslinta.

Susirgus per atostogas prarasti jų nereikia, tačiau jos neprasitęsia automatiškai

Jeigu darbuotojas suserga prieš prasidedant kasmetinėms atostogoms, jų pradžia nukeliama Darbo kodekso nustatyta tvarka. Jei nedarbingumas prasideda jau atostogaujant, dėl ligos nepanaudotos atostogų dienos turi būti suteiktos kitu darbuotojo ir darbdavio sutartu laiku.

Jos gali būti panaudotos iš karto pasibaigus nedarbingumui arba perkeltos į kitą laiką. Įprastai atostogos turėtų būti panaudotos tais pačiais darbo metais, tačiau darbuotojo prašymu gali būti perkeltos ir į kitus darbo metus.

Šios taisyklės taikomos ne tik susirgus pačiam darbuotojui, bet ir gavus nedarbingumo pažymėjimą šeimos nario, pavyzdžiui, vaiko, slaugai.

Jeigu pasibaigus numatytam kasmetinių atostogų laikotarpiui darbuotojas vis dar serga, į darbą jis turi grįžti tik pasibaigus nedarbingumui ir pagal nustatytą darbo grafiką.

Kitokia tvarka taikoma nemokamų atostogų metu. Darbo kodeksas tiesiogiai nereglamentuoja darbdavio mokamos ligos išmokos už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas, kai darbuotojas tuo metu atostogauja be darbo užmokesčio.

VDI specialistų vertinimu, darbuotojas gali pateikti darbdaviui laisvos formos prašymą atšaukti nemokamas atostogas. Jas atšaukus, darbdaviui atsirastų pareiga mokėti ligos išmoką už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas, sutampančias su darbo grafiku. Jei nemokamos atostogos neatšaukiamos, tokios pareigos neatsiranda.

Ar dėl ligos galima prarasti mamadienį arba tėvadienį?

Jeigu darbuotojas dėl laikinojo nedarbingumo negali pasinaudoti jam priklausančia papildoma poilsio diena – mamadieniu ar tėvadieniu, ji automatiškai nepratęsiama ir neperkeliama į kitą mėnesį.

Vis dėlto VDI laikosi pozicijos, kad darbuotojui pateikus prašymą, dėl nedarbingumo nepanaudota papildomo poilsio diena, vadovaujantis protingumo principu, turėtų būti suteikta kitą to paties mėnesio dieną. Todėl rekomenduojama dėl jos kreiptis į darbdavį dar tą patį mėnesį.

Darbdavys negali reikalauti dirbti net nuotoliniu būdu

Darbuotojui išduotas nedarbingumo pažymėjimas reiškia ne tik teisę neatvykti į darbą, bet ir pareigą laikytis nustatyto gydymo bei elgesio režimo.

VDI pabrėžia, kad nedarbingumo laikotarpiu darbuotojas negali vykdyti darbo funkcijų, net jeigu jaučiasi pakankamai gerai arba galėtų dirbti iš namų. Darbdavys negali reikalauti atlikti užduočių, dalyvauti darbo procesuose ar prisijungti prie nuotolinio darbo.

Be to, darbuotojas privalo laikytis gydytojo nustatyto režimo. Jo pažeidimu gali būti laikomas ne tik darbas, bet ir gydymo rekomendacijų nesilaikymas, keliavimas ar dalyvavimas renginiuose. Pažeidimus gali nustatyti gydytojai, „Sodros“ specialistai arba darbdavio sudaryta komisija. Nustačius pažeidimą, darbuotojas gali netekti teisės į ligos išmoką.

Kartu VDI primena, kad laikinasis nedarbingumas yra pateisinama neatvykimo į darbą priežastis, todėl toks neatvykimas negali būti laikomas pravaikšta.

Ar sergantį darbuotoją galima atleisti?

Vien laikinasis nedarbingumas, nepriklausomai nuo jo trukmės, negali būti darbo sutarties nutraukimo pagrindas. Darbo kodeksas taip pat nenustato maksimalaus laikotarpio, kurį darbuotojas gali būti nedarbingas.

Tačiau tai nereiškia, kad nedarbingumo metu darbo sutartis apskritai negali pasibaigti. Jeigu darbuotojas atleidžiamas teisėtu pagrindu ir darbo santykių pasibaigimo dieną vis dar turi nedarbingumą, bendra taisyklė numato darbo santykių pabaigos nukėlimą iki nedarbingumo pabaigos.

Ši taisyklė turi išimčių. Darbo santykių pabaigos data nenukeliama, kai sutartis nutraukiama šalių susitarimu, darbuotojo iniciatyva, suėjus terminuotos darbo sutarties terminui, pasibaigus darbdaviui, pavyzdžiui, jį galutinai likvidavus, arba darbdavio bankroto atveju.

Dėl ligos praleistų valandų atidirbti nereikia

Suminę darbo laiko apskaitą taikantiems darbuotojams gali kilti klausimų, ar dėl ligos neišdirbtas valandas reikės kompensuoti kitomis dienomis.

VDI paaiškina, kad darbuotojo darbo laiko norma susirgus turi būti proporcingai sumažinama. Perskaičiuojant apskaitinio laikotarpio darbo valandų skaičių, iš nustatytos normos atimamos valandos, kurias darbuotojas pagal iki nedarbingumo patvirtintą grafiką turėjo dirbti, tačiau dėl ligos negalėjo.

Taigi darbdavys negali reikalauti vėliau atidirbti dėl nedarbingumo praleistų valandų ar kaupti jų kitam apskaitiniam laikotarpiui.

Liga išbandymo laikotarpiu jį pratęsia

Jeigu darbuotojas suserga išbandymo laikotarpiu, nedarbingumo dienos į išbandymo terminą neįskaičiuojamos. Todėl jo pabaiga atitinkamai nusikelia.

Įprastas išbandymo terminas negali viršyti trijų mėnesių. Tam tikrais atvejais, kai darbuotojo sutartyje nustatytas mėnesinis darbo užmokestis siekia ne mažiau kaip du paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, gali būti sutartas ilgesnis, tačiau ne daugiau kaip šešių mėnesių terminas.

Šios taisyklės taikomos ir tada, kai darbuotojas išbandymo metu serga. VDI taip pat pabrėžia, kad negalima papildomai pratęsti išbandymo laikotarpio šalių susitarimu.

VDI ragina darbuotojus nebijoti pasinaudoti teise į laikinąjį nedarbingumą, o darbdavius – laikytis Darbo kodekso reikalavimų. Tinkamas nedarbingumo ir atostogų įforminimas bei aiškus abiejų šalių informavimas padeda išvengti nesusipratimų ir darbo ginčų.