Investicijų sąlygos švelnina didesnio pelno mokesčio poveikį

„Tax Foundation“ skelbiamame Tarptautiniame mokesčių konkurencingumo indekse Lietuva išlaikė penktą vietą tarp 38 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybių. Pagal įmonių apmokestinimą šalis užima trečią vietą.

Nuo 2026 m. pelno mokesčio tarifas padidėjo nuo 16 iki 17 proc., tačiau kartu įsigaliojo momentinis ilgalaikio turto nusidėvėjimas. Įmonės įsigyto turto, pavyzdžiui, įrangos, kompiuterinės technikos ar programinės įrangos, įsigijimo kainą gali iš karto atskaityti iš apmokestinamojo pelno, užuot tai dariusios per kelerius metus.

„Įteisinus momentinį nusidėvėjimą, nebereikia metų metus sekti turto nusidėvėjimo ir likutinės vertės. Kartu infliacija nebesumažina atskaitymų vertės. Visa investicijos suma atskaitoma šiandien, o ne po kelerių metų jau nuvertėjusiais eurais“, – sako LLRI vyr. ekspertas Ernestas Einoris.

Vis dėlto pagal mokestinių lengvatų paprastumą Lietuva užima tik 25 vietą. Investiciniams projektams ir moksliniams tyrimams taikomos lengvatos susietos su papildomais kriterijais ir dokumentavimo reikalavimais.

E. Einorio teigimu, momentinis nusidėvėjimas nepašalina visų pelno apmokestinimo problemų – jis leidžia anksčiau atskaityti investicijų sąnaudas, tačiau neatleidžia nuo mokesčio reinvestuojamo pelno.

Estija ir Latvija pagal įmonių apmokestinimą užima pirmąsias dvi vietas. Šiose valstybėse pelnas apmokestinamas jį paskirstant, pavyzdžiui, dividendais, o įmonės plėtrai paliekamas pelnas neapmokestinamas.

GPM vertinimas pablogėjo, tačiau kapitalo apmokestinimas išliko palankesnis

Gyventojų pajamų apmokestinimo kategorijoje Lietuva iš devintos vietos nusileido į dešimtą. Nuo 2026 m. įsigaliojo nauja 25 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pakopa pajamoms nuo 36 iki 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Tačiau dėl duomenų prieinamumo šis pakeitimas indekse dar neatsispindi.

Priimant mokesčių reformą nuspręsta dividendų, ilgiau nei penkerius metus išlaikytų akcijų kapitalo prieaugio ir per investicinę sąskaitą gauto pelno neįtraukti į bendrą progresinio GPM bazę. Šioms pajamoms liko galioti 15 proc. tarifas, nepriklausantis nuo bendro gyventojo pajamų dydžio.

E. Einorio vertinimu, šis sprendimas padėjo išsaugoti Lietuvos konkurencingumą kapitalo apmokestinimo srityje. Jei šios pajamos būtų apmokestinamos taikant bendrą 20, 25 ir 32 proc. progresinę skalę, šalies pozicija galėtų pablogėti.

Vartojimo mokesčių srityje Lietuva pakilo į 23 vietą

Didžiausias šių metų pagerėjimas užfiksuotas vartojimo mokesčių kategorijoje. Lietuvos įvertinimas padidėjo nuo 50,6 iki 54 balų, o pozicija pakilo iš 25-os į 23-iąją vietą.

Pagal pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą Lietuva užima 19 vietą, o pagal apmokestinimo bazę – 25-ąją. Vertinant PVM sistemą atsižvelgiama į tai, kokiai vartojimo daliai taikomas mokestis, taip pat į išimčių ir lengvatinių tarifų skaičių. Dalis 2026 m. įsigaliojusių PVM pakeitimų šiame indekse dar neatsispindi.

LLRI ekspertų teigimu, Lietuvos mokesčių sistemos konkurencingumui svarbios paprastos, stabilios ir neutralios taisyklės. Ilgalaikėje perspektyvoje vienu iš galimų žingsnių jie laiko perėjimą prie pelno apmokestinimo jį paskirstant, kaip tai daroma Estijoje ir Latvijoje.