Londone dirbanti konsultantė įžvelgia globalią tendenciją, kad po pandemijos sunkiausia į biurus sugrąžinti vyresnio amžiaus vadovaujančias pozicijas turinčius asmenis – dažniausiai jų gyvenimo kokybė namuose yra geresnė nei biure. O Z kartai, kuri dar tik pradeda žengti karjeros keliu, namuose komforto turbūt mažiau ir jie labiau linkę keliauti į biurą, be to, jiems labai svarbūs kontaktai, buvimas tarp bendraminčių ar mokymasis iš vyresnių kolegų.

Dėmesys darbo ir poilsio balansui

Jau keletą metų pastebima tendencija, kad vis dažniau įrengiant biurus atsižvelgiama į darbo ir poilsio pusiausvyrą. Jau nieko nebestebina, jeigu į biurą kas savaitę gali ateiti kinezaterapijos specialistas, veiktų erdvės, skirtos atsipalaidavimui, sveikatinimo paslaugoms, formaliam ir neformaliam bendravimui ar sveikos gyvensenos palaikymui.

Įmonės „Eika“ vizualizac. 

Pasak A. Žemaitės, cituojamos „Eikos“ pranešime, darbuotojų savijautos tema yra labai svarbi ir nemažai biurų įsirengia poilsio kambarius, kuriuose galima ištiesti kojas ant patogių sėdmaišių, pavartyti knygą, užsidėti ausines ir pamedituoti, gal net pasnausti, kitaip tariant, pailsėti ir pasikrauti jėgos kasdieniams darbams.

„Skandinavijos šalyse įvairios poilsio erdvės, kur darbuotojai gali pailsėti ar pasnausti, jau daugiau nei dešimtmetį virtusios kasdiene praktika. Lietuvoje tai irgi tampa neatsiejama įmonių kultūros dalimi“, – cituojama A. Žemaitė.

Ypatingas dėmesys darbuotojų gerovei, poilsiui ir darbo rutinos paįvairinimui bus skiriamas ir dabar statomame verslo centre „Flow“. Čia bus įrengtas druskų kambarys su muzikos ir šviesos terapija, masažo studija, stogo terasa su panoraminiais miesto vaizdais, daugiafunkcė renginių ir susitikimų erdvė – amfiteatras.

„Pastebime, kad nuomotis biurą nusprendusios įmonės daug dėmesio skiria hibridinio darbo modeliui ir planuodamos erdvių įrengimą nori lankstumo, skaidyti jas į mažesnius kabinetus ar komandiniam darbui skirtas vietas. Be to, esant poreikiui, numatėme, kad įmonės savo biure galės įsidiegti darbo vietų rezervacijos sistemą. Ji hibridinio darbo metu užtikrins, kad darbuotojų srautai būtų paskirstomi tolygiai ir visi į darbą atėję darbuotojai rastų laisvą vietą“, – pasakoja verslo centrą „Flow“ statančios įmonės „Eika“ Turto valdymo departamento direktorius Giedrius Bruzgė.

Biuro erdvės labiau pritaikytos komandai

Tarptautiniai tyrimai rodo, kad biuruose darbuojasi apie 30–45 proc. darbuotojų, o likusieji – iš namų ar kitų erdvių. Pasak darbo vietos antropologės, pandeminis laikotarpis pakeitė ir požiūrį į biuro paskirtį.

„Dabar biuras tampa komandą vienijančia susitikimo vieta, tokiu branduoliu. Nors įprastos individualios vietos niekur nedingsta, įmonės vis labiau linksta link erdvių, skatinančių bendradarbiavimą. Keičiasi proporcijos, kiek biuro skirta darbo vietoms ir kiek erdvėms, kuriose gali bendrauti su komanda ar netrukdomas pasiskambinti nuotoliu ir ramiai pasikalbėti. Juk tušti darbuotojų stalai niekam nereikalingi, geriau vietoj jų suformuoti komandiniam darbui skirtas erdves“, – pasakoja A. Žemaitė.

Prieš įrengiant erdves darbo vietos antropologė pataria atsakyti į keletą esminių klausimų – atsižvelgti į tai, kuo užsiima įmonė, ką veikia jos darbuotojai, kai ateina į biurą, ir kas yra svarbiausia, siekiant darbuotojams padėti siekti užsibrėžtų tikslų ir kad jie jaustųsi patogiai.

„Jeigu įmonė yra kūrybiškos krypties, tuomet erdvei reikia daugiau kūrybiškumo, pagalvoti apie sprendimus, kurie padėtų jam skleistis. Jeigu įmonė teikia teisines paslaugas, jų darbo erdvės priotitetai kiti, daugiau reprezentatyvumo ir privatumo. Prieš dešimtmetį technologinės kompanijos darbuotojams įrenginėdavo žaidimų kambarius, kas galbūt visiškai neaktualu architektams. Taigi įrengiant erdves labai svarbu atsižvelgti į individualius kiekvienos įmonės poreikius“, – neabejoja darbo vietos antropologė.