Tai jau antrasis panašus „Darnių iniciatyvų paramos fondo“ inicijuotas tyrimas – per pastaruosius trejus metus fondas atliko pirmąjį Vilnelės ekosistemos ir užterštumo tyrimą ir nuo šiukšlių išvalė pro miestą tekančią šios upės atkarpą.

„Tęsdami pažadą kurti darnų miestą, inicijuojame išsamų Neries tyrimą. Įvertinę rezultatus, laikydamiesi mokslininkų rekomendacijų imsimės veiksmų pagerinti jos būklę. Jaučiame pareigą rūpintis šia sritimi tiek dėl ekologinės pusės, tiek dėl to, kad šalia pagrindinių Vilniaus upių plėtojame savo projektus. Tam, kad galėtume džiaugtis mieste tekančiomis upėmis, reikia aktualizuoti ir spręsti esančias problemas, o tuo pačiu ir kiekvieną gyventoją pakviesti rūpintis gamtos teikiamais privalumais juos saugant ir puoselėjant“, – „Darnu Group“ pranešime cituojama generalinė direktorė Sigita Survilaitė-Mekionienė.

Tokio masto tyrimas – pirmasis Lietuvoje

Vieno iš tyrimą atliksiančio mokslininkų, Lietuvos hidrobiologų draugijos nario Kęstučio Skrupskelio teigimu, tokio pobūdžio išsamūs upių tyrimai – itin reti ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.

„Atliktas tyrimas ne tik parodys poveikio mąstą, bet ir padės prognozuoti upės mikroekosistemų kaitą ateityje. Surinkti duomenys leis numatyti neigiamo poveikio mažinimo priemones, o turint omenyje, kad mūsų regione (Europoje) tokie tyrimai nėra dažni – surinkti duomenys pasitarnaus ir mokslo žinių apie žmogaus poveikį miesto ekosistemoms gilinimui“, – cituojamas K. Skrupskelis.

Pasak K. Skrupskelio, šiuo metu vyksta pasiruošimo darbai, o tyrimo pradžia numatyta balandžio mėnesį: „Visus būtinus darbus, tyrimų medžiagą tikimės susirinkti iki rugpjūčio galo. Tyrimo darbai bus atlikti per apytiksliai pusmetį, o po jų pateiksime išvadas ir rekomendacijas, kurios konkrečiai įvardys, kaip galima gerinti upės būklę ar bent jau mažinti jai daromą neigiamą poveikį.“

Atskleis miesto poveikį upei

Tyrimas apims visas bioįvairovės dalis ir atskleis, kokie vandens augalai, bestuburiai (vabzdžių lervos, moliuskai ir kt.) bei žuvys gyvena Neryje. Bus tiriama vandens kokybė, vertinamas jos cheminis ir biologinis užterštumas. Taip pat bus tiriami ir vandens bei pakrantėse gyvenančios paukščių populiacijos.

„Tyrimas sudėliotas taip, kad būtų galima kompleksiškai pažiūrėti, palyginti ir įvertinti, kokį poveikį upei padaro miesto gyventojai tam tikrose upės dalyse. Pirmoji – natūrali upės atkarpa, aukščiau miesto, ties Verkių malūnu, tuomet seks betonuota krantinė, kur viskas iš esmės yra pakeista ir stipriai paveikta gyventojų. Atkarpa tarp Žvėryno ir Lazdynų tiltų leis palyginti miesto poveikį natūralioje ir betonuotoje pakrantėje, o paskutinė atkarpa, žemiau Lazdynų mikrorajono, leis prognozuoti miesto poveikio ribas. Ištyrinėjus visas atkarpas bus galima daryti išvadas, kur ir kokių efektyviausių veiksmų reikia imtis, siekiant gerinti bioįvairovės apsaugą ir ekologinę būklę“, – teigia K. Skrupskelis.

Pasak jo, atliktas tyrimas padės išsiaiškinti upės ekosistemos būklę ir kur joje yra didžiausia tarša: „Mes įvertinsime ne tik žmonių jau padarytą taršą, bet ir nustatysime, kiek ji vienur ar kitur yra labiausiai paveikusi ir šiuo metu veikia upę. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad tarša nėra vien tik įvairios šiukšlės, kurias galima surinkti fiziškai, ar įvairios cheminės medžiagos, kurios pasklinda upėje ir turi būti valomos specialiais būdais. Tarša apima ir vizualinį poveikį, triukšmą, todėl numatysime priemones, kaip tą mažinti arba išvengti ateityje.“

Trejus metus trukę Vilnelės valymo darbai

„Darnu Group“ įsteigtas fondas kartu su Lietuvos hidrobiologų draugija jau yra atlikęs pirmąjį išsamų Vilnelės tyrimą, kurio metu išaiškėjo, jog šios upės ekosistema pilna retų augalų, žuvų ir paukščių. Mokslininkai nustatė, kad Vilnelėje ir jos priekrantėse gyvena per 30 Lietuvos Raudonosios knygos ir ES direktyvų saugomų ekosistemos gyventojų. Pagal hidrocheminius tyrimus buvo nagrinėta ir vandens kokybė, Vilnelėje buvo nustatyti tik nedideli fosforo ir azoto junginių kiekiai, nebuvo aptikta reikšmingų naftos produktų pėdsakų.

Fondo iniciatyva sostinės teritorijoje buvo atlikti ir šios upės valymo darbai. Jų metu per trejus metus buvo surinkta 10 tonų šiukšlių. Vilnelės dugne buvo rastos automobilių ir traktorių padangos, tvoros segmentai, pirkinių vežimėliai, statybinės atliekos ir kitos šiukšlės.