Aplinkos viceministras Darius Kvedaravičius, cituojamas Aplinkos ministerijos pranešime, išskyrė keletą pagrindinių krypčių, kuriomis artimiausiu metu bus judama spartinant daugiabučių atnaujinimą. Pirmas žingsnis jau žengtas – įkurtas kompetencijų centras. Artimiausioje ateityje numatoma kurti modulinių konstrukcijų iš organinių medžiagų gamybos pajėgumus, skaitmenizuoti renovacijos projektus, įgyvendinti pilotinius demonstracinius žaliosios renovacijos projektus.

„Dar vienas svarbus žingsnis optimizuojant daugiabučių atnaujinimą – šiuo metu CPO LT kuriamas atskiras katalogas, skirtas ne pavienių namų, o jų grupių ar net atskiro kvartalo pirkimui. Tikiu, kad ši priemonė ženkliai prisidės prie sklandesnio renovacijos pirkimų įgyvendinimo“, – cituojama APVA Pastatų energinio taupumo departamento patarėja Gintarė Burbienė.

Tam, kad renovacija vyktų sėkmingai, reikalinga ne tik tinkama teisinė ar organizacinė aplinka, bet ne mažiau svarbus įgyvendinimo procesas. Ir būtent šiame procese svarbiausias vaidmuo tenka savivaldai“, – sako

Pasak APVA Pastatų energinio taupumo departamento direktoriaus Vytauto Vrubliausko, 80 proc. visų daugiabučių renovacijos projektų šiuo metu įgyvendinama per savivaldybių paskirtus administratorius, o atskirose savivaldybėse – Joniškio, Jurbarko, Lazdijų, Mažeikių, Pakruojo, Utenos ir kt. – visi projektai įgyvendinami per savivaldybių administratorius.

Savivaldybių, kuriose aktyviai yra įsitraukusi savivalda, renovacijos procesai juda gerokai sparčiau, pastebima ministerijos pranešime, todėl tolimesniame programos įgyvendinime bus siekiama stiprinti bendradarbiavimą su savivaldomis.