Prasideda svarbiausias uosto atkūrimo etapas

Palangos miesto savivaldybė pradeda vieną ambicingiausių jūrinės infrastruktūros projektų Lietuvoje. Pasirašyta rangos darbų sutartis žymi perėjimą nuo ilgus metus planuoto projekto prie realių statybos darbų.

Pasak Palangos miesto mero Šarūno Vaitkaus, atkurtas Šventosios jūrų uostas bus reikšmingas ne tik Palangai ar pajūrio regionui, bet ir visai Lietuvai kaip jūrinei valstybei. Uostas tarnaus pramoginei laivybai, žvejybai, turizmui, valstybės institucijų poreikiams bei jūrinės ekonomikos plėtrai. Juo galės naudotis pramoginiai laivai, jachtos, Lietuvos kariuomenė bei įvairios valstybinės tarnybos.

Palangos m. sav. vizualizac.

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų, valstybės ir Palangos miesto savivaldybės lėšomis. Pasirašytos sutarties vertė siekia 38,23 mln. eurų su PVM.

Bus statomi daugiau nei kilometro ilgio molai

Rangos darbai bus vykdomi pagal MB „Kordonas“ parengtą techninį projektą. Vieni svarbiausių darbų – dviejų naujų išorinių molų statyba, kurie suformuos saugią įplauką į uostą ir apsaugos ją nuo Baltijos jūros bangavimo bei smėlio užnašų.

Numatyta pastatyti 647,5 metro ilgio pietinį ir 402,5 metro ilgio šiaurinį molą. Hidrotechniniai statiniai bus įrengiami naudojant akmens riedulius, gelžbetonio ir metalo konstrukcijas.

Palangos m. sav. vizualizac.

Pietinio molo zonoje bus įrengtos keturios krantinės, kurių ilgis sieks nuo 57,6 iki 254,4 metro. Taip pat numatyta įrengti 9 metrų pločio promenadą, skirtą pėstiesiems ir uosto lankytojams. Tuo metu šiaurinis molas atliks svarbią krantosauginę funkciją – sulaikys smėlio sąnašas ir užtikrins stabilesnį įplaukos funkcionavimą.

Gylis leis priimti žvejybinius ir specialiosios paskirties laivus

Didelę projekto dalį sudarys akvatorijos bei įplaukos kanalo gilinimo darbai. Ties uosto vartais numatytas 6 metrų gylis, o vidinėje akvatorijoje – 4 metrų gylis.

Tokie parametrai leis saugiai priimti žvejybinius laivus, jachtas ir kitus pramoginius laivus. Ateityje uostu galės naudotis ir pakrančių apsaugos, gelbėjimo bei specialiosios paskirties laivai.

Siekiant sumažinti smėlio patekimą į uosto teritoriją, projekte taip pat numatyta pastatyti 135 metrų ilgio povandeninę atraminę sienutę. Be to, bus įrengta visa būtinoji infrastruktūra – švartavimo įranga, elektros ir vandens tiekimo kolonėlės, apšvietimo sistemos bei inžineriniai tinklai.

Darbai truks iki dvejų metų

Projektas bus įgyvendinamas trimis etapais. Pirmiausia bus statomi molai ir formuojama įplauka, vėliau bus įrengiamos krantinės, povandeninė atraminė sienutė bei atliekami akvatorijos gilinimo darbai. Paskutiniame etape bus įrengiami inžineriniai tinklai ir kita laivų aptarnavimui reikalinga infrastruktūra.

UAB „Tilsta“ generalinis direktorius Eduardas Grinaveckas pabrėžė, kad tai vienas sudėtingiausių šiuo metu Lietuvoje įgyvendinamų hidrotechninės infrastruktūros projektų. Bendrovė tikina turinti reikiamą patirtį ir pajėgumus strategiškai svarbų objektą pastatyti laiku bei laikantis aukščiausių kokybės standartų.

Pagal sutartį visi darbai turi būti atlikti per 24 mėnesius nuo jos įsigaliojimo. Esant nenumatytoms aplinkybėms, terminą bus galima pratęsti du kartus po šešis mėnesius.

Šventoji stiprina jūrinio centro pozicijas

Šventosios uosto atkūrimas yra dalis platesnės pajūrio plėtros strategijos. Palangos miesto savivaldybė jau yra įgyvendinusi modernios žvejų infrastruktūros sukūrimo projektą, kuris sudarė geresnes sąlygas vietos žvejams ir parengė pagrindą tolesnei uosto plėtrai.

Taip pat baigiamas rengti regioninės buriavimo mokyklos statybos techninis projektas. Tikimasi, kad dar šiais metais bus pradėti statybos darbai, kurie dar labiau sustiprins Šventosios, kaip jūrinio ir vandens sporto centro, potencialą.

Įgyvendinus visą projektą, Lietuva turės modernų mažųjų ir specialiosios paskirties laivų uostą Baltijos jūros pakrantėje. Tikimasi, kad jis prisidės prie regiono ekonomikos augimo, naujų darbo vietų kūrimo ir pakrančių turizmo plėtros Vakarų Lietuvoje.