Pagal teisinį reguliavimą, radiatorius, esantis gyvenamosiose patalpose, yra laikomas bendrojo naudojimo objektu. Bylose buto savininkai dažnu atveju tai naudoja kaip argumentą ir įrodinėja, kad pvz., būtent namo administratorius yra kaltas, nes jam yra perduota bendrojo naudojimo objektų priežiūra.

Tačiau tai savaime nepašalina buto savininko atsakomybės. Pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus, buto savininkas turi pareigą prižiūrėti savo bute įrengtus šilumos įrenginius (radiatorius) bei apie pastebėtus trūkumus informuoti pvz., namo administratorių.

Dėl šių priežasčių, teismuose yra suformuota praktika, jog už bute esančių centrinio šildymo vamzdžių, taip pat radiatorių tvarkingumą yra atsakingi tik to buto savininkai, kurie, sutrūkus vamzdžiams, patys turi prisiimti kylančias pasekmes.

Išskyrus tuos atvejus, jeigu (1) buto savininkas praneša namo administratoriui ar kt. apie avarinę radiatorių būklę, o toks prižiūrėtojas nesiima jokių veiksmų, arba (2) buto savininkas įrodo, jog namo administratorius ar kt. neatliko ir (ar) netinkamai atliko kitas jam teisės aktuose nustatytas pareigas ir būtent tai galėjo lemti avariją.

Reiktų atkreipti dėmesį, jog buto savininkai dažnai nežino apie jiems tenkančias pareigas bei nestebi radiatorių būklės namuose (arba net neįsileidžia patikrinti jų būklės namo prižiūrėtojui), ir tai būna dažna avarijų priežastis. Kitaip tariant, buto savininkai būna pasyvūs ir vėliau teismuose nustemba, kodėl aplieto buto kaimynai ar draudimo bendrovės juos padavė į teismą dėl žalos atlyginimo. Susiklosčius tokiai situacijai, pagal naujausias teismų praktikos tendencijas, įprastai buto savininkui teks patuštinti piniginę.

Taigi, butų savininkai turėtų įsidėmėti, kad nepaisant to, jog daugiabutyje veikia bendrija ar administratorius, tai nešalina savininkams tenkančių pareigų vykdymo. O tokios nuoseklios ir dažnu atveju savininkams nežinomos pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje.