Pasak advokatų profesinės bendrijos AVOCAD teisininko Domanto Velykio, Akcinių bendrovių įstatyme nustatyta, kad dividendai – tai akcininkui paskirta pelno dalis, proporcinga jam priklausančių akcijų vertei. Paprasčiau tariant, dividendai – tai pelno dalis, kuri skirstoma akcininkams pagal jų turimas akcijas. Įprastai įmonės dividendams skiria tik dalį savo pelno, o likusią dalį investuoja į veiklos plėtrą, inovacijas ar kitas reikmes.

Pelno paskirstymas vyksta pasibaigus finansiniams metams, kai patvirtinamas bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys. Sprendimą dėl dividendų išmokėjimo ir jų dydžio priima visuotinis akcininkų susirinkimas. Nors paprastai dividendai mokami kartą per metus, įstatymai leidžia bendrovėms juos skirstyti ir dažniau – pavyzdžiui, kas pusmetį.

Teisę gauti dividendus turi tik tie asmenys, kurie visuotinio akcininkų susirinkimo dienos pabaigoje yra bendrovės akcininkai arba turi teisę į dividendus kitais teisėtais pagrindais. Įsigijus akcijas vėliau, praeities dividendai naujam akcininkui nepriklauso, tačiau jis gali pretenduoti į būsimas išmokas.

Sprendžiant dėl dividendų išmokėjimo, būtina laikytis teisinio reguliavimo. „Jei dividendai paskirstomi pažeidžiant teisės aktus, akcininkas gali būti įpareigotas grąžinti gautą sumą bendrovei“, - pažymi Domantas Velykis. Akcinių bendrovių įstatymas numato, kad jei akcininkas žinojo ar turėjo žinoti, kad dividendai buvo paskirti neteisėtai, bendrovė turi teisę iš jo išieškoti išmokėtas sumas.

Pasak AVOCAD teisininko, yra trys atvejai, kai bendrovė negali priimti sprendimo mokėti dividendus:

1. Jei bendrovė turi neįvykdytų įsipareigojimų, kurių terminai jau suėję.
2. Jei įmonės paskirstytinas pelnas yra neigiamas, t. y. patirta nuostolių.
3. Jei įmonės nuosavas kapitalas yra per mažas arba sumažėtų iki kritinės ribos po dividendų išmokėjimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad dividendai turėtų būti mokami tik tuomet, kai įmonė veikia stabiliai ir tokios išmokos nepažeidžia kreditorių interesų. Vienas iš įmonės stabilumo rodiklių – jos gebėjimas atsiskaityti su kreditoriais. Todėl jei įmonė turi neapmokėtų skolų, kurios jau turėjo būti sumokėtos, dividendų išmokėjimas gali būti laikomas neteisėtu.

Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad jei bendrovė, paskyrus dividendus, sumoka pradelstą skolą prieš faktiškai pervesdama dividendus akcininkams, pažeidimas laikomas pašalintu. Tokiu atveju akcininkams išmokėti dividendai nebūtų pripažinti neteisėtais.

Kita reikšminga situacija, anot teisininko, jei bendrovė su kreditoriumi susitaria dėl skolos apmokėjimo atidėjimo, patvirtindama naujus mokėjimo terminus. Teismų praktika rodo, kad tokiais atvejais prievolė nelaikoma pradelsta, todėl dividendų skyrimas gali būti laikomas teisėtu, jei įmonė laikosi naujų mokėjimo terminų. Taip įmonė gali užtikrinti akcininkų interesus, kartu nepažeisdama kreditorių teisių.

Taigi, dividendų skyrimas yra subtilus procesas, reikalaujantis kruopštaus teisinio įvertinimo. Bendrovėms svarbu ne tik laikytis teisės aktų, bet ir atsakingai vertinti savo finansinę būklę bei įsipareigojimus, siekiant išvengti galimų teisinių pasekmių.