Druskininkai: elektriniai autobusai, išmanios perėjos, patogumai žmonėms su negalia
2023-10-09 14:10
Druskininkai yra ne tik vienas iš žaliausių ir mėgstamiausių šalies kurortų, bet ir pirmasis miestas, kuriame kursuoja tik elektriniai autobusai, įrengta plati žmonėms su negalia pritaikyta infrastruktūra. Tokios sėkmės paslaptis – miestas keičiamas atsižvelgiant į žmonių ir gamtos dermę.
Diana Sinkevičiūtė-Griežtė, Druskininkų savivaldybės nuotr.
„Viso pasaulio dėmesys nukreiptas į ekologiją, oro taršos mažinimą, mus supančios aplinkos saugojimą. Druskininkai – ne išimtis, juo labiau, kad esame kurortas, tad stengiamės, jog taršos būtų kuo mažiau. Kiekvieną kartą statydami naujus objektus, planuodami projektus galvojame apie pažangius sprendimus“, – sako pranešime cituojama Druskininkų savivaldybės vyriausioji specialistė komunikacijai Diana Sinkevičiūtė-Griežė.
Vien tik elektriniai autobusai
Miestas atnaujino autobusų parką, įsigydamas elektrinius autobusus. Šiuo metu Druskininkų viešasis transportas yra 100 proc. ekologiškas, nes visi 17 mieste kursuojančių autobusų yra elektriniai. Tai leido Druskininkams tapti pirmuoju miestu šalyje, kurio visas viešasis transportas yra ekologiškas ir darantis mažesnį poveikį aplinkai.
„Druskininkai yra žaliausias Lietuvos kurortas, žalieji plotai sudaro apie 85 proc. teritorijos, tad švarus oras mums yra prioritetas. Keleivių vežimui naudoti dyzeliniu kuru varomi autobusai per metus sudegindavo apie 184 tūkst. litrų dyzelinio kuro. Sudeginus tokį kiekį kuro, į aplinką išskiriama 110 tonų teršalų. Pakeitus visus autobusus į varomus elektra, visas šis kiekis jau nebeterš miesto“, – sako D. Sinkevičiūtė-Griežė.
Dėmesys – ir eismo saugumui, ir dviračių takams
Miestas atnaujino ne tik autobusus, bet ir viešojo transporto stoteles bei paviljonus. Pasak savivaldybės atstovų, naujieji paviljonai ne tik funkcionalūs ir patogūs keleiviams, bet ir estetiškai įsilieja į kurorto aplinką. Renkantis dizainą ieškota originalių sprendimų, tad dalies paviljonų stogai yra apželdinti specialiame grunte augti pritaikytais augalais.
„Taip pat įrengėme išmaniąsias perėjas, įdiegėme sprendimų, didinančių saugumą: papildomą apšvietimą prie pėsčiųjų perėjų, mirksinčius atšvaitus, kurie automatiškai įsijungia esant prieblandai“, – pokyčius vardija savivaldybės administracijos atstovė.
Pagal Druskininkų miesto teritorijos darnaus judumo planą dėmesys skiriamas ir dviračių infrastruktūrai. Rekonstruota dalis senų dviračių takų, nutiesti nauji dviračių ar pėsčiųjų-dviračių takai, įrengtos 146 dviračių stovėjimo vietos.
Emilija Miliauskaitė,
Druskininkų savivaldybės nuotr.
„Netrukus numatyta iš esmės atnaujinti prieš daugiau kaip 30 metų kurorto centre įrengtą pėsčiųjų ir dviratininkų Vilniaus alėją. Ši alėja – Druskininkų širdis, pagrindinė arterija, todėl būtina sukurti patogią, patrauklią, modernią ir funkcionalią jos aplinką. Šiais metais baigiamas techninis projektas, kitais metais startuos rekonstrukcija. Druskininkuose iš viso yra daugiau kaip 60 km dviračių takų, apie pusė jų – dar nerenovuoti. Įgyvendinant regioninius projektus, panaudojant ES lėšas planuojama atnaujinti likusius nerenovuotus takus“, – kalba pašnekovė.
Aplinka pritaikoma žmonėms su negalia
Labai svarbus visų mieste vykdomų pokyčių ir atnaujinimų aspektas, pasak D. Sinkevičiūtės-Griežės, yra tai, kad infrastruktūra turi būti pritaikyta visoms gyventojų grupėms, tarp jų – ir žmonėms su negalia. Už šioje srityje atliktus darbus 2020 m. Druskininkai gavo žmonėms su negalia draugiškiausio miesto apdovanojimą.
Judėjimo negalią turinti druskininkietė Emilija Miliauskaitė sako viešuoju transportu besinaudojanti labai dažnai, bent kelis kartus per savaitę. Jos nuomone, Druskininkų viešasis transportas puikiai pritaikytas žmonėms su negalia.
Pasak savivaldybės pranešime cituojamos E. Miliauskaitės, visa miesto infrastruktūra taip pat puikiai pritaikyta žmonėms su judėjimo negalia: šaligatviai, perėjos, tilteliai.
„Taip pat ir kavinės, restoranai bei panašios įstaigos turi rampas, į jas lengva patekti. Vienintelis dalykas, ko dar trūksta – pagrindinės miesto gatvės atnaujinimas. Netrukus turėtų prasidėti renovacijos darbai, todėl labai laukiame, kol jie bus pabaigti“, – kalba ji.
Kurorto plėtrai trukdo ne tik laisvų gyvenamųjų sklypų ir būsto pasiūlos stoka. Birštone išryškėjo ir žemėtvarkos, teritorijų planavimo bei renovacijos reguliavimo problemos, kurioms sprendimų ieškoma kartu su Aplinkos ministerija.
Marijampolės daugiafunkcės arenos projektas sulaukė 9 mln. eurų valstybės finansavimo, tačiau paaiškėjus, kad vietoj anksčiau planuotų 3 000 žiūrovų vietų numatyta 1 800, kilo diskusijų dėl objekto dydžio ir galimybių. Marijampolės savivaldybė paaiškino, kodėl pasirinktas mažesnės arenos variantas, ...
Lietuvos miestų ateitį lems ne vien naujų pastatų skaičius ar plėtros tempas. Vis svarbesniais urbanistinio planavimo kriterijais tampa būsto prieinamumas, viešųjų erdvių kokybė, žalioji infrastruktūra ir gebėjimas prisitaikyti prie klimato kaitos. Šie klausimai aptarti XX Lietuvos urbanistiniame fo...
Vilniuje atidaryta nauja eismo jungtis, tačiau Ukmergės, Ozo ir Siesikų gatvių sankryžos rekonstrukcija dar tik įsibėgėja. Artimiausiomis savaitėmis vairuotojų laukia papildomi eismo pakeitimai, o kitąmet bus tęsiami viaduko, požeminės perėjos ir gatvių infrastruktūros statybos bei atnaujinimo darba...
Devyniose Lietuvos savivaldybėse planuojama statyti naujus sporto objektus – nuo daugiafunkcių arenų ir baseinų iki specializuotų sporto bazių. Valstybė 2026–2028 m. šiems projektams numatė beveik 45 mln. eurų, tačiau finansavimo pakako tik daliai savivaldybių: dar devyni projektai liko rezerviniame...
Vilniuje baigiamas statyti pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas per Nerį, sujungsiantis A. Goštauto ir Upės gatves. Išskirtinis statinio bruožas – pagrindinės laikančiosios konstrukcijos iš klijuotos medienos. Beveik 40 metrų ilgio sijos ir arkos tapo rimtu išbandymu tiek projektuotojams, tiek gamintojam...
Savivaldybė kaip nekilnojamojo turto vystytoja ir nuomotoja – tokį modelį Lietuvoje įgyvendina Alytus. Miesto pramonės parke statomas daugiau kaip 4 tūkst. kv. m gamybinis ir administracinis pastatas, kurio patalpas įmonėms nuomos pati savivaldybė. Projektui numatyta iki 6 mln. eurų investicija.
Klaipėdoje sustojo naujojo Kruizinių laivų terminalo statybos – į statybvietę nebegalima atvežti darbams būtino grunto dėl savivaldybės įvesto 25 tonų transporto priemonių bendrosios masės ribojimo. Rangovas „Tilsta“ sustabdė sutarties su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija vykdymą. Jo skaiči...
Prasidėjus šildymo sezonui, šilumos energija Lietuvos gyventojams brangsta. Lapkritį jos vidutinė kaina šalyje padidėjo 13,55 proc., o kai kuriuose didžiuosiuose miestuose augimas buvo dar ryškesnis. Vilniuje šiluma pabrango daugiau kaip trečdaliu. Vis dėlto pagal šilumos kainų vidurkį Lietuva išlie...
Lazdijuose vykstanti Vytauto gatvės rekonstrukcija trunka ilgiau, nei planuota. Dėl papildomo sprendinių derinimo prie bažnyčios esančioje atkarpoje darbai užsitęsė, tačiau rangovas iki gruodžio ketina dirbti visu pajėgumu. Vėliau statybos bus tęsiamos, kai leis oro sąlygos.
Kretingos rajone įgyvendinami keli infrastruktūros atnaujinimo projektai. Pradėta Vydmantų gimnazijos stadiono rekonstrukcija, parinktas rangovas Kretingos Geležinkelio gatvei tvarkyti, o dar vieno lopšelio-darželio laukia kapitalinis remontas. Bendra šių projektų vertė siekia daugiau kaip 4,7 mln. ...
Taurų kaime (Tauragės rajonas) atnaujinta Ežeruonos gatvė – buvusi žvyruota važiuojamoji dalis pakeista asfaltu, įrengti šaligatviai, lietaus nuotekų tinklai ir LED apšvietimas. Daugiau kaip pusės milijono eurų vertės projektas apėmė ne tik gatvės infrastruktūros atnaujinimą, bet ir aplinkos sutvark...
Onuškio istorinis centras ruošiasi permainoms – už 500 tūkst. eurų bus atnaujinta Kipro Petrausko aikštė, o kartu siekiama sugrąžinti ir miestelio turgaus tradiciją. Trakų rajono savivaldybė jau pasirašė rangos darbų sutartį, todėl projektas pereina į įgyvendinimo etapą.
Kauno Aleksotas tampa viena didžiausių sporto infrastruktūros plėtros teritorijų mieste. Čia ne tik statoma futbolo ir regbio arena, bet ir rengiamasi įgyvendinti 16,33 mln. eurų vertės projektą – Ekstremalaus sporto centrą, kuriame vietos atsiras riedlentininkams, paspirtukininkams, parkūro ir kitų...
Pilaitėje iškils keturių aukštų priestatas, o atnaujintame sveikatos priežiūros centre atsiras ne tik daugiau gydytojų kabinetų, bet ir vaikų reabilitacijos bei psichikos sveikatos paslaugos. 6,4 mln. eurų vertės rekonstrukcijos darbus atliks bendrovė „Jungtiniai projektai“.
Savivaldybėms numatoma skirti milijonines paskolas, kurios padės įgyvendinti ES fondų finansuojamus projektus ir plėtoti vietos infrastruktūrą. Prienų rajono ir Kretingos rajono savivaldybėms iš viso planuojama perskolinti iki 2,77 mln. eurų.
Šalia Ignalinos atominės elektrinės (IAE) ir buvusio karinio miestelio numatyta teritorija gali tapti nauju pramonės traukos centru. Vyriausybė pritarė siūlymui Visagine steigti daugiau kaip 223 ha laisvąją ekonominę zoną (LEZ), kurioje tikimasi pritraukti iki 411,6 mln. eurų investicijų ir sudaryti...
Vilniaus darželių plėtra įgauna pagreitį – Jeruzalėje dar šiemet prasidės 9,27 mln. eurų vertės naujo lopšelio-darželio statybos. Rangovu pasirinkta UAB „Skanto“, o 2700 kv. m pastate numatytos aštuonios grupės ir 160 vietų vaikams.
Klaipėdoje statomo futbolo maniežo statybos pasiekė vieną ryškiausių etapų – pradėtas kelti kupolas, kurio aukštis kartu su atramine sienele sieks apie 25 metrus. Maždaug 3 mln. eurų vertės projektas turėtų suteikti galimybę futbolininkams treniruotis ir varžytis ištisus metus, nepriklausomai nuo or...
Pirkimai, kuriuose pasiūlymą pateikia tik vienas tiekėjas, pasikartojantys sandoriai ir statybos darbų sutarčių vertės augimas jau po konkurso – tokias galimas korupcijos rizikas Šilalės, Šilutės ir Visagino savivaldybėse nustatė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Tarnybos vertinimu, tokia praktika g...