Energetikai – daugiau finansinės erdvės

Dubline vykusiame neformaliame ES energetikos ministrų susitikime už energetiką atsakingas Europos Komisijos komisaras Dan Jorgensen paragino valstybes nares pasinaudoti galimybe papildomai skolintis energetinio saugumo ir iškastinio kuro atsisakymo investicijoms. Iki šiol šia išimtimi pasinaudojo tik dvi valstybės.

2026 m. rugpjūčio 18 d. Europos Komisija paskelbė gaires, leidžiančias jau veikiančią nacionalinę išimtį, taikomą gynybos išlaidoms, išplėsti energetikos investicijoms. Papildomos išlaidos, didinančios valstybės deficitą ar skolą, tokiu atveju nebūtų laikomos fiskalinių taisyklių pažeidimu, jeigu būtų laikomasi nustatytų ribų.

Energetinio saugumo priemonėms numatytas iki 0,3 proc. BVP metinis ir iki 0,6 proc. BVP bendras 2027–2028 metų limitas. Jei Lietuvos BVP siektų apie 90 mlrd. eurų, tai reikštų galimybę energetikos sektoriui papildomai skirti apie 270 mln. eurų per metus arba iki 540 mln. eurų per visą laikotarpį.

„Europos Komisijos siūlomą skolinimosi išimtį investicijoms į energetinį saugumą ir iškastinio kuro atsisakymą matome kaip realią galimybę spręsti iššūkiams, su kuriais susiduriame. Lietuvos, kaip ir visos Europos, laukia ne tik sudėtinga žiema dėl augančių energijos kainų, bet dėl klimato ir geopolitinių grėsmių turime spartinti investicijas į infrastruktūros apsaugą ir atsparumą“, – sako energetikos ministras Lukas Savickas.

Energetikos infrastruktūra – naujoje rizikų zonoje

L. Savickas Dubline pabrėžė, kad energetikos infrastruktūros apsauga nuo fizinių, hibridinių ir kibernetinių grėsmių turi tapti vienu iš ES prioritetų. Pasak ministro, tam būtinas glaudesnis valstybių bendradarbiavimas ir finansinė parama.

Svarbus vaidmuo tenka ir regioniniam bendradarbiavimui. Lietuva, Latvija ir Estija yra susitarusios prireikus dalytis specialistais ir kritine įranga bei padėti viena kitai atkurti pažeistą infrastruktūrą.

Atsparumą, pasak ministro, gali didinti ir energetikos sistemos decentralizacija. Ukrainos patirtis rodo, kad decentralizuota infrastruktūra padeda išlaikyti elektros tiekimą atskiruose regionuose net ir energetikos objektams patiriant išpuolius. Lietuvoje rengiami teisės aktų projektai, kurie sudarytų sąlygas elektros sistemai veikti salų režimu ir esant didelio masto sutrikimams atskiriems regionams veikti nepriklausomai nuo bendros sistemos.

Nuo sąskaitų kompensavimo – prie investicijų

Energetikos ministrai taip pat diskutavo apie energijos kainų prieinamumą ir Europos strateginės autonomijos stiprinimą. Lietuvos pozicija – trumpuoju laikotarpiu padėti labiausiai nuo kainų nukentėjusiems gyventojams ir verslui, vidutiniu laikotarpiu daugiau investuoti į energijos vartojimo efektyvumą ir vietinę gamybą, o ilguoju – į elektrifikaciją, atsinaujinančiąją energetiką ir elektros tinklus.

„Pavienių valstybių veiksmų nepakanka, kad suvaldytume augančias energijos kainas. Tam reikia visų ES narių bendradarbiavimo, Europos Komisijos veiksmų ir koordinacijos“, – teigia L. Savickas.

Dubline jis taip pat susitiko su Nyderlandų, Moldovos, Kipro, Ispanijos ir kitų šalių energetikos ministrais. Susitikimuose aptarti Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 2027 metais prioritetai, kritinės energetikos infrastruktūros apsauga ir tarptautinis bendradarbiavimas.

Ukrainos energetikos sistemos atsparumas taip pat buvo viena iš diskusijų temų. Lietuva rugpjūtį su Ukrainos energetikos ministerija pasirašė dvišalę deklaraciją dėl dalijimosi karo metu sukaupta patirtimi.

Lietuvos energetinį saugumą taip pat stiprina praėjusią savaitę pasirašyta ilgalaikė Lietuvos ir JAV įmonių sutartis dėl suskystintų gamtinių dujų tiekimo.

Dubline aptartos temos Lietuvai bus aktualios rengiantis 2027 m. pirmininkavimui ES Tarybai ir formuojant būsimus energetikos politikos prioritetus.