Statybų klausimai – tarp didžiausių rizikų

STT tyrimo duomenimis, tarp įmonių, per pastaruosius trejus metus naudojusiųsi savivaldybių paslaugomis, su kyšio lūkesčiu dažniausiai susidurta sprendžiant su statybomis susijusius klausimus – 11 proc. atvejų. Toliau rikiuojasi žemėtvarkos klausimai (9 proc.) bei infrastruktūros ir aplinkos sprendimai (9 proc.).

Savivaldybės apskritai išlieka viena labiausiai verslo įvardijamų rizikos zonų. Jų veiklą kaip neskaidrią vertina 64 proc. apklaustųjų.

Tuo metu politinių sprendimų aplinkoje 43 proc. verslo atstovų sprendimų priėmimą Lietuvoje vertina kaip uždarą arba labai uždarą. Nuo 43 iki 67 proc. padidėjo dalis respondentų, girdėjusių apie bandymus daryti įtaką sprendimams ar teisėkūrai. Iš jų 81 proc. mano, kad įtaka buvo daroma bent iš dalies neteisėtais būdais.

Įmonės tampa atsparesnės

Bendra verslo situacija, pasak tyrimo, keičiasi. Per pastaruosius metus kyšį davusių įmonių dalis sumažėjo iki 2 proc., o keturi iš penkių įmonių atstovų teigia, kad kyšio neduotų jokiomis aplinkybėmis. Be to, 46 proc. įmonių taiko bent vieną antikorupcinę priemonę.

Vis dėlto tarp pasirengimo pranešti apie galimą korupciją ir realių veiksmų išlieka didelis atotrūkis. Apie korupciją ateityje praneštų 52 proc. verslo atstovų, tačiau tarp per pastaruosius metus su potencialiai korupcine situacija susidūrusių asmenų atsakingoms institucijoms pranešė tik 16 proc. 

Šaltinis – STT

Dažniausiai nuo pranešimo sulaiko nenoras įsitraukti į teisinius procesus, abejonės, ar konkreti situacija iš tiesų laikytina korupcine, ir netikėjimas, kad pažeidimas sulauks pasekmių.

STT žinomumas – beveik visuotinis

Tyrimas rodo ir aukštą STT žinomumą bei augantį pasitikėjimą Tarnyba. STT žino 99 proc. apklaustųjų, o ja bent iš dalies pasitiki 85 proc. respondentų – 14 procentinių punktų daugiau nei 2023–2024 m. Tarp nusiteikusių pranešti apie korupciją 59 proc. informaciją teiktų STT.

2026 m. verslo apklausoje dalyvavo 700 Lietuvoje veikiančių įmonių vadovų ir atstovų. Apklausa vykdyta sausio 19–vasario 25 d., taikyta kvotinė atranka pagal įmonės dydį ir regioną. Maksimali statistinė paklaida – ±3,7 procentinio punkto.

STT nurodo, kad „Lietuvos korupcijos žemėlapis“ yra kartotinis sociologinis tyrimas, vertinantis skirtingų visuomenės grupių požiūrį į korupciją, jos paplitimą, asmeninę patirtį ir antikorupcinį potencialą.