Kas yra EURIBOR?

EURIBOR sutrumpintai yra vadinama Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma (angl. Euro Interbank Offered Rate).

„Paprastai tariant, EURIBOR yra skaičius, kuris rodo, už kokią sumą vieni euro zonos bankai gali skolinti pinigus kitiems. Taip, kaip žmonės ir įmonės skolinasi pinigus iš bankų, bankai skolinasi iš kitų bankų ir moka palūkanas – tai vadinama tarpbankine rinka. Priklausomai nuo situacijos šioje rinkoje, EURIBOR gali didėti arba mažėti", – pasakoja ekspertas.

EURIBOR kasdien nustato ir skelbia Europos pinigų rinkos institutas. Įkainiai nustatomi kasdien septyniems paskolų laikotarpiams: 1 savaitei ir 1, 2, 3, 6, 9 ir 12 mėnesių.

Kokią įtaką EURIBOR daro mums?

EURIBOR yra svarbus daugelio finansinių produktų lyginamasis rodiklis, darantis įtaką įvairiems finansų sektoriams, kartu ir nekilnojamojo turto rinkai.

Pasak eksperto, kaip ir kokias palūkanas mokėsite pasiėmę būsto paskolą nulems ne tik jūsų pačių veiksmai. Tai, kaip 20–30 metų laikotarpiu keisis įmokos dydis, labiausiai priklausys nuo EURIBOR pokyčio rinkoje.

„Imant populiariausią mokėjimo metodą, t. y. anuitetinį, 100 tūkst. eurų paskolos sumą ir 30 metų grąžinimo laikotarpį esant 2 proc. banko maržai ir 0 proc. EURIBOR, mėnesio įmoka bankui sudarytų 370 eurų. Su kiekvienu 1 proc. punkto palūkanų augimu, įmoka vidutiniškai didėtų apie 55–60 eurų ir, pavyzdžiui, esant 3 proc. EURIBOR (arba 5 proc. bendroms paskolos palūkanoms) mėnesio įmokos dydis jau siektų apie 530 eurų.", – teigia E. Jurevičius.

Be abejonės, tai gali sukelti papildomų finansinių nepatogumų, tačiau, anot eksperto, yra būdų kaip bent dalį paskolos laikotarpio galima apsidrausti nuo EURIBOR svyravimo. Geriausias iš jų – laikotarpiui iki penkerių metų pasirinkti dalinai fiksuotas palūkanas – tokiu atveju jaudintis dėl augsiančių paskolos įmokų bent kurį laiką greičiausiai nereikės.

„Tiek naujai, tiek turimai būsto paskolai galima pasirinkti terminuotai nekintančias palūkanas laikotarpiui iki 5‑erių metų. Tai reiškia, kad paskolos palūkanos išliks vienodos visą numatytą laikotarpį, o klientai, pasirinkę šį palūkanų tipą, tiksliai žinos mėnesio įmokos dydį, kuris nekis iki su banku sutartos dienos. Pasibaigus šiam laikotarpiui, įprastai palūkanos tampa kintamosiomis pagal sutartyje numatytas sąlygas arba terminuotai nekintančios palūkanos gali būti nustatomos iš naujo pagal tuometines sąlygas", – sako ekspertas.

Svarstant apie terminuotai nekintančias palūkanas, vertėtų įsivertinti tuometinį ekonominį ciklą ir planuojamus EURIBOR pokyčius.

„Luminor" banko mažmeninės bankininkystės vadovo teigimu, jeigu EURIBOR tik pradėjo didėti, tuomet dalinis palūkanų fiksavimas gali padėti išvengti smarkaus mėnesio įmokų padidėjimo. Tuo tarpu laukiant ekonomikos skatinimo ir tikintis, jog EURIBOR greitu metu bus mažinamas, atsiranda rizika pasirinkti terminuotai nekintančias palūkanas jų dydžio pike.

Anot E. Jurevičiaus, šiuo metu, infliacijai sulėtėjus, tikėtina, jog Europos centrinis bankas rudenį priims sprendimą dėl palūkanų dydžio mažinimo, taip siekdamas paskatinti ekonomikos augimą. Dėl šios priežasties metų pabaigoje, EURIBOR dydis gali siekti 3,2 proc.