„Pagal specialistų paruošimą neatsiliekame nuo norvegų, tik vis dar šykštime investicijoms“, – apie šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK) sprendimus lietuviškuose pastatuose teigia Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) absolventė, pastatų inžinerinių sistemų specialistė Jurgita Stepšienė. 

Jurgita Stepšienė, pastatų inžinerinių sistemų specialistė, KTU nuotr. 

Pasatų inžinierinių sistemų specialistai asocijuojami ne tik su tiesiog inžinerinių sistemų projektavimu, bet ir su gamtos apsauga, protingu jos išteklių naudojimu, kartu užtikrinant ir komfortišką aplinką žmogui. Eksploatuojant pastatus vienas iš svarbiausių veiksnių – suvartojamos energijos kiekis. Todėl  tikslas yra sukurti sistemas, kurios būtų kaip įmanoma daugiau paremtos atsinaujinančios energijos galimybėmis. Taip pat labai svarbu sistemose pritaikyti inovatyvius produktus, skirtus tikslingam energijos vartojimui ir žmonių komforto užtikrinimui.

Toks gerosios patirties pavyzdys, kaip teigiama KTU pranešime, galėtų būti biurų centro Kaune projektas, kuriame pastato šildymui ir vėsinimui buvo panaudotas upės vanduo. Analogiški  sprendimai itin populiarūs Norvegijoje, o Lietuvoje jie dar neatrasti, todėl plačiai netaikome šios technologijos. Nors esminių skirtumų tarp Lietuvos ir Norvegijos specialistų paruošime, naudojamose programose ir kituose techniniuose klausimuose nėra, tačiau  investicijų, skirtų modernių pastato inžinerinių sprendimų įdiegimui srityje, atotrūkis pastebimas.

Kaip pastebi ekspertė, Lietuvoje norima kuo mažesnių pradinių investicijų ir nepaskaičiuojama, kad vėliau šis taupymas atneša daug  didesnių eksploatacijos išlaidų, greičiau dėvisi pastatas. Norvegijoje kur kas daugiau investuojama pirmoje stadijoje, pritaikomi modernesni, naujausiomis technologijomis paremti sprendimai ir šios didesnės išlaidos susigrąžinamos per laiką. 

Norvegijoje tokiais sprendimais, kaip šilumos siurblio naudojimas šildymui, „free cooling“ sistema vėsinimui ar nuotekų šilumokaičiu kintamo oro srauto sistemos vėdinimui, jau seniai nieko nebenustebinsi. Tačiau ir mūsų šalyje verslas vis aktyviau ima  prisidėti prie aplinkosaugos – tai tampa savotišku gero tono ženklu ir išskirtinumu. Su pastatų energinio naudingumo klasių didėjimu automatiškai keičiasi ir sprendimai. Vis daugiau reikšmės tenka ne tik pastato apšiltinimui, bet ir atsinaujinančiai energetikai, ŠVOK sistemoms. 

Deja, gyventojai, ypač daugiabučių, linkę taupyti, todėl  tiesiog stringa renovacijos sprendimų priėmimas, nes kelioms dešimtims savininkų susitarti ir visus įtikinti didesnių pirminių investicijų nauda itin sudėtinga.Dažnai žmonės patiki ir gražiais reklaminiais tekstais, tad specialistams tenka paaiškinti, kokia situacija yra iš tikrųjų ir kokie sprendimai tiktų labiausiai.

Ekspertės nuomone, pastatų inžinierinių sistemų specialistams be gilių  techninių, tiksliųjų mokslų bei kitų universitetinių žinių, labai svarbūs bendravimo, komandinio darbo bei kompiuterinių programų valdymo įgūdžiai. Taip pat, akcentuojama KTU pranešime, labai svarbu komunikavimas – tik teisingai išsiaiškinus ir supratus užsakovo norus, įmanomas geras rezultatas.