Ko laukti iš didžiųjų pasaulio rinkų

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas prognozuoja, kad dėl JAV pasiekto aukščiausio infliacijos lygio nuo 1982 m., bus griežtinama pinigų politika, keliamos palūkanos. Jis įspėja, kad infliacija JAV turėjo įtakos vartojimui ir todėl yra „blogas signalas ES eksportuotojams“.

Kinijos ekonomika stoja, todėl pradedama imtis ekonomikos skatinimo. Anot A. Izgorodino, žaliavų kainos gali dar padidėti. Ar Europos Sąjungoje infliacija iššauks vartojimo krizę, kol kas sunku pasakyti: „Reguliuojamų energetinių išteklių vartotojų kainų indekso dinamika apsunkina šio indekso prognozes Europoje“. Lietuvoje, jo žodžiais, nerimą kelia sparčiai mažėjantis vartotojų optimizmas, o infliacija piką pasieks ne anksčiau kaip balandį-gegužę.

Karas Ukrainoje ir Kinijos ekonomikos skatinimas lems, kaip rašoma pranešime, kad naftos ir žaliavų kainos bus aukštos. A. Izgorodinas pažymėjo, kad Rusija nėra svarbi lietuviškos kilmės prekių eksporto rinka, pvz., 2021 m. duomenimis, eksportas į Vokietiją sudaro 10.31 proc., o į Rusiją vos 1.74 proc. Tačiau Rusija yra didžiausia Lietuvos reeksporto rinka: reeksportas į Rusiją sudarė 25.3 proc.

„Tiek Lietuvai, tiek visai euro zonai karas didžiausią poveikį turės žaliavų ir energetinių išteklių kainai. Kylanti energetinių išteklių kaina savo ruožtu dar labiau didina infliaciją ir neigiamai veikia vartotojų lūkesčius, o tai lemia mažesnę ilgo galiojimo prekių ir ne pirmo būtinumo prekių paklausą“, – konstatavo ekonomistas A. Izgorodinas.

Jis pastebi ryškėjančias deglobalizacijos įsibėgėjimo tendencijas, pastangas konsoliduoti veiklas: „Europa stiprina pramonės, energetikos nepriklausomybę, didina investicijas į nuosavą gynybą“.

Ar vis dar verta dalyvauti parodose ir rengti susitikimus gyvai?

Kas veikia ir nebeveikia naujoje realybėje ieškant eksporto rinkų? Kur ir kodėl turėtų krypti Lietuvos klasterių eksporto pastangos? Šiuos klausimus analizavo Lietuvos maisto eksportuotojų (LitMEA) asociacijos vykdantysis direktorius Giedrius Bagušinskas.

„Parodos išlieka pagrindinė priemonė parodyti, kad esi, susitikti su esamais partneriais ir užmegzti naujų ryšių. E-parodos iš esmės nepasiteisino. Šiuo metu gyvai vykstančiose parodose mažiau lankytojų, bet jų kokybė geresnė, todėl tikimasi, kad eksporto rezultatams tai nepakenks“, – patirtimi dalinosi G. Bagušinskas.

Nors e-parodos nepakeis fizinių, tačiau virtualus bendravimas partnerių paieškoje – nauja norma. Virtualiai yra greičiau, paprasčiau ir pigiau. Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų (VPPAR) tarptautinių ryšių skyriaus vadovė Audronė Masandukaitė taip pat pažymėjo virtualių renginių reikšmę ir paklausą pandeminiame/popandeminiame pasaulyje. Anot jos, VPPAR 2020 m. organizavo 6 virtualius renginius, o 2021 m. – net 25 daugiašalius tarptautinius verslo kontaktų renginius.

LitMEA direktorius G. Bagušinskas pažymėjo, kad be parodų, dar vienas kelias eksporto plėtrai – verslo susitikimų (B2B) organizavimas su šioje srityje besispecializuojančių konsultantų ir atašė pagalba. Jis patikino, kad virtualūs susitikimai yra puikus įvadas į tolimesnį bendravimą, tačiau susitikimai akis į akį išlieka būtini.

Tam pritarė ir Audrius Masiulionis, LR komercijos atašė Suomijoje. Jis pasidalino patarimais verslo atstovams, norintiems užmegzti sėkmingus eksporto santykius Šiaurės šalyse. A. Masiulionis pažymėjo, kad norint įgyti pasitikėjimą Šiaurės rinkose, reiktų planuoti 2–3 vizitus per metus ir nusiteikti dažniems skrydžiams.

Priemonės ir kvietimai eksportuojantiems

Kalbėdamas apie priemones, kurios gali pagelbėti eksportuotojams, Lietuvos inovacijų centro (LIC) Inovacijų paramos paslaugų departamento vadovas Artūras Jakubavičius pasidžiaugė, kad net esant dabartinei krizinei situacijai, verslas nestabdo procesų, nukreiptų į naujų rinkų paiešką ir/arba integravimąsi į naujas tiekimo bei vertės kūrimo grandines. Įvairių paramos priemonių derinys su šaltu protu, jo nuomone, reaktyviu mąstymu ir psichologiniu tvirtumu yra puikus instrumentas siekiant teigiamo ir pamatuojamo poveikio, didinant verslo konkurencingumą dabartinėje dinamiškoje situacijoje.

Šiuo metu įmonės gali teikti paraiškas iki kovo pabaigos pagal 2 svarbius kvietimus: eksporto plėtros finansavimo priemonės „Naujos galimybės LT“ (iki kovo 22 d.) ir „Expo sertifikatas“ (iki kovo 31 d.).

„Naujos galimybės LT“ priemonės fondas siekia 5 mln. eurų, o vienam projektui skiriama 100–300 tūkst. eurų. Pagal šią priemonę remiama veikla – „grupinis MVĮ ir jų produkcijos pristatymas užsienyje ir (ar) LR vykstančiose tarptautinėse parodose, mugėse ir verslo misijose“. Galimi pareiškėjai yra ​verslo asociacijos / konfederacijos​, prekybos, pramonės ir amatų rūmai​, klasterių koordinatoriai (jei MVĮ)​, VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra​, VšĮ „Keliauk Lietuvoje“.

„Expo sertifikatas LT“ remia planuojamų eksportuoti produktų sertifikavimą, įskaitant reikalingus bandymus ir tyrimus. Bendras priemonės fondas – 1 mln. eurų. Šiam kvietimui teikti paraiškas gali MVĮ, o projekto paramai galima tikėtis nuo 5 iki 100 tūkst. eurų.

​Eksportuotojams turėtų būti aktualu apsidrausti, žengiant į naujas rinkas trečiosiose šalyse. INVEGA vyr. investicijų analitikas Vytautas Andriuškevičius priminė apie galimybes SVV subjektams ir didelėms įmonėms gauti eksporto kredito garantijas – gali būti atlyginama iki 90 proc. dėl pirkėjų nemokumo patirtų nuostolių. „Šios eksporto kredito garantijos suteikia galimybę plėsti eksporto rinkas, parduoti lietuviškos kilmės prekes ir paslaugas su atidėtu mokėjimo terminu, apsidrausti nuo komercinės ir/ar šalies politinės rizikos, pasinaudoti faktoringu“, – cituojamas V. Andriuškevičius. Maksimali eksporto kredito garantijų suma vienam eksportuotojui – iki 2 mln. eurų, o vienam eksportuotojo pasirinktam pirkėjui – iki 750 tūkst. eurų.

„Šiuo metu eksporto srityje laukia tikri iššūkiai, todėl aktualu pasinaudoti visa įmanoma pagalba, turimais resursais ir žinių šaltiniais. Vienas iš kelių, palengvinančių įsiliejimą į tarptautinės vertės grandines Lietuvos verslui – klasterizacija, vietinių partnerių paieška. Dabar kaip niekad svarbu pasidalinti rizika ir turėti patikimų sąjungininkų ratą“, – cituojama MITA InoLink projekto vadovė Jolita Razumienė. 

Informacinį renginį organizavo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kartu su Lietuvos inovacijų centru (LIC).