2023 birželio 10 d. šeštadienis, 17:23
Reklama  |  facebook

„Grinda“ išaugo Vilniaus rūbą

2020-09-21 09:24
Vilniaus „Grinda“ užbaigė sostinės judrios T. Narbuto gatvės lietaus nuotekų kolektoriaus rekonstrukciją. Įgyvendinant šį projektą, pirmą kartą Lietuvoje panaudoti inovatyvūs sprendimai aukštai iškėlė panašių inžinerinių projektų vadybos kartelę.
nuotrauka
GRINDOS/Vilniaus m. sav. nuotr.


Minimos įmonės
Grinda, UAB
APVA (Aplinkos projektų valdymo agentūra),
Sweco Lietuva, UAB
Dėl intensyvios urbanizacijos sostinėje išaugus kietųjų dangų plotui, išsiplėtus mikrorajonams, išdygus naujiems pastatams ir prekybos centrams, pastaraisiais metais į lietaus surinkimo vamzdyną patenkančio vandens kiekis padidėjo kelis kartus. Senųjų, veik prieš 6 dešimtmečius suprojektuotų ir pastatytų kolektorių pralaidumo jau nebepakanka, todėl liūčių metu dalis T. Narbuto-Saltoniškių gatvės buvo užliejama, o miestas ir jo gyventojai patirdavo didelių nepatogumų.

T. Narbuto-Saltoniškių gatvės kolektorių rekonstrukcijos prireikė dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia dėl to, kad T. Narbuto gatvėje kadaise buvo dirbtinai suformuota žemuma – buvo numatyta, kad abipus judrios miesto arterijos esančias Sėlių ir Elnių gatves sujungs viadukas, tad po juo turėjęs eiti kelias buvo pažemintas. Visgi viadukas nebuvo pastatytas, o esamas 800 mm kolektorius nespėjo susidoroti su lietaus vandeniu, atitekančiu į šią dirbtinai suformuotą daubą nuo aplinkinių kalvų.

Atlikus išsamią apžiūrą, paaiškėjo, kad ir paties kolektoriaus būklė neatitinka keliamų reikalavimų – gelžbetonio vamzdynas susidėvėjęs, fiksuojami įtrūkiai ir neigiami nuolydžiai.

Nuotraukoje kairėje – 
UAB „Grinda“ direktorius
Kęstutis Vaicekiūtis

Atsižvelgiant į situaciją, buvo nuspręsta šalia senojo 800 mm skersmens vamzdžio statyti naują 1620 mm skersmens lietaus nuotekų surinkimo kolektorių, tokiu būdu padidinant sistemos pajėgumą beveik 4 kartus.

Buvo parengtas naujų paviršinių nuotekų tinklų statybos bei esamų tinklų rekonstrukcijos projektas, kuriame numatyta rekonstruoti apie 2200 m įvairaus skersmens paviršinių nuotekų tinklų, įrengti nuotekų surinkimo šulinius, paskirstymo ir aptarnavimo kameras, Upės gatvėje įrengti lietaus nuotekų valyklą ir taršos monitoringo mazgą. Projektas finansuojamas ES Sanglaudos fondo, Vilniaus miesto savivaldybės ir pačios bendrovės „Grinda“ lėšomis.

Skaitmeninės statybos priemonės atsiperka

Šis sudėtingas projektas buvo vykdomas tankiai urbanizuotoje vietoje, todėl projektuojant buvo naudojamos skaitmeninės trimatės aplinkos modeliavimo priemonės. Projekto rengėjai – „Sweco Lietuva“ – panaudojo tarptautiniuose projektuose sukauptą integruotojo BIM patirtį ir pasiūlė produktyviausius sprendimus. 

BIM padeda išvengti klaidų tiek projektavimo, tiek projekto įgyvendinimo (statybų) metu, o tai leidžia sutrumpinti didelių projektų įgyvendinimo terminus ir taupyti išteklius. Be to, vykdomo projekto įgyvendinimo simuliacija leidžia įvertinti ne tik galutinę statinio būseną, bet ir jo įgyvendinimo technologines ir organizacines galimybes. Projektavimo darbai truko 7 mėnesius.

PIRMĄ KARTĄ LIETUVOJE

Municipalinė savivaldybės valdoma įmonė inicijavo
projektavimą skaitmeninės statybos – BIM – priemonėmis. 
T. Narbuto-Saltoniškių g. lietaus nuotekų tinklo rekonstrukcija yra pirmasis Lietuvoje municipalinis projektas, parengtas taikant BIM metodologiją. Jis išrinktas geriausiu 2019 m. Lietuvos inžinerinių tinklų BIM projektu.

Viešųjų pirkimų vingiai

Paskelbus net kelis viešuosius rangos darbų konkursus, reikalai ėmė strigti, nes šį projektą įgyvendinti už numatytą kainą neapsiėmė nė viena Lietuvos statybos įmonė. Susidūrusi su tokia situacija, „Grinda“ vykdė atviras konsultacijas su rinkos dalyviais, Viešųjų pirkimų tarnyba, ES projektus koordinuojančios Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) specialistais ir aptarė supaprastinto pirkimo galimybes, kad su projektu susiję viešieji pirkimai taptų skaidrūs, nedviprasmiški ir prieinami visoms suinteresuotoms šalims, o pats projektas būtų įgyvendintas kuo greičiau. 

Pagal ekspertų pastabas patikslinus projektą, buvo atnaujinti tarptautiniai viešieji rangos darbų konkursai. Galiausiai – po 4 nesėkmingų konkursų – „Grinda“ ėmėsi iniciatyvos ne didinti projekto finansavimą, o pati vykdyti statybos priežiūrą.

Nuotraukoje viduryje – 
buvęs APVA ES projektų Vandentvarkos skyriaus vedėjas
Vidas Stašauskas

„Konkursų dėl rangos darbų rezultatai nenustebino, nes Lietuvoje viešuosiuose pirkimuose įsigalėjusi praktika: viršijus nustatytą pasiūlymo kainą, tiesiog skelbiamas kitas pirkimas su padidinta kaina, nė nebandant gilintis į realias priežastis ar ieškoti alternatyvių sprendimų. „Grinda“ šiuo atveju pasielgė labai netradiciškai – ėmėsi iniciatyvos ne didinti projekto finansavimą, o prisiimti atsakomybę ir pati vykdyti statybos priežiūrą“, – gerosios praktikos pavyzdžius skatina projekto eigą APVA kuravęs buvęs ES projektų Vandentvarkos skyriaus vedėjas Vidas Stašauskas.

Kaip pastebi jį vykdžiusios UAB „Grinda“ direktorius Kęstutis Vaicekiūtis, tokio dydžio ir apimties kompleksiškas inžinierinis projektas Lietuvoje dar nebuvo įgyvendinamas, todėl analogiškos patirties šalies įmonės neturi.

„Tačiau „Grinda“ nepabijojo imtis lyderystės ir perimti geriausią Vokietijos ir Skandinavijos specialistų patirtį. Pasirengimas šiam projekto vykdyti parodė aukštą mūsų specialistų profesinę kvalifikaciją“, – neslepia pasididžiavimo K. Vaicekiūtis.
PIRMĄ KARTĄ LIETUVOJE
GRINDA vykdė atviras konsultacijas su rinkos dalyviais, Viešųjų pirkimų tarnyba, ES projektus koordinuojančios Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) specialistais ir
ėmėsi iniciatyvos ne didinti projekto finansavimą, o pati vykdyti statybos priežiūrą.
V. Stašauskas pastebi, kad bendrovės sprendimas įgyvendinti T. Narbuto-Saltoniškių gatvių paviršinių nuotekų tinklo rekonstrukcijos projektą be generalinio rangovo pagalbos yra puikus racionaliai išteklius valdančios ir atsakomybės prisiimti nebijančios įmonės pavyzdys.

„Daugelis įmonių renkasi lengvesnį kelią ir sudėtingiausias užduotis spręsti atiduoda generaliniam rangovui. Todėl jos ne tik išleidžia krūvą pinigų, bet ir praranda betarpišką projekto kontrolę. Džiaugiuosi, kad „Grinda“ nuolat rodė iniciatyvą bendradarbiauti ir ieškoti geriausių sprendimų. Viso to rezultatas – laiku ir techniškai nepriekaištingai įgyvendintas projektas“, – džiaugėsi V. Stašauskas.

Po judria Vilniaus gatve – metro tunelio tiesimo technologija

Didelės apimties darbai urbanizuotoje teritorijoje yra itin sudėtingi – gatvėmis vyksta intensyvus automobilių, autobusų ir troleibusų, dviratininkų ir pėsčiųjų eismas, o po gatvių paviršiumi driekiasi apšvietimo, elektros, šilumos, dujų, vandens tiekimo, buitinių nuotekų ir komunikacijų tinklai. 

Būtent todėl buvo numatyta paviršinių nuotekų kolektorių T. Narbuto-Saltoniškių gatvėse tiesti požeminio gręžimo būdu: naudojant uždarojo kasimo (mikrotuneliavimo) technologiją, išvengiama gilių tranšėjų, gatvių perkasimo, užtikrinamas nepertraukiamas eismas.

„Pabandykite įsivaizduoti, jei tokio gylio tranšėja būtų iškasta kur nors miesto centre – eismas gatvėse būtų ilgam sutrikdytas. O dabar, kai darbai buvo vykdomi giliai po žeme, mažai kas pastebėjo, jog mieste vykdomas tokio masto projektas“,– sako K. Vaicekiūtis.

Mikrotuneliavimo darbai buvo vykdomi nepertraukiamu režimu – net ir naktimis bei savaitgaliais. Skaičiuojama, kad vidutinė gręžimo sparta siekė 17 m per parą.

Dėmesys ekologijai

Šio projekto metu Upės gatvėje įrengta moderni lietaus ir sniego tirpsmo vandens valykla. Naujieji įrenginiai eliminuos taršos naftos produktais galimybę, sumažins į Nerį patenkančio skendinčiųjų medžiagų – smėlio ir molio – kiekius. Tai yra pirmoji centrinėje miesto dalyje įrengta paviršinių nuotekų valykla.

Į naująją valyklą nukreipiamas lietaus ir sniego tirpsmo vanduo iš 93,3 ha teritorijos Žvėryno, Karoliniškių, Viršuliškių ir Šeškinės mikrorajonų. Dvi Prancūzijoje pagal specialų užsakymą pagamintos 14 m ilgio ir 3,5 m skersmens smėlio gaudyklės su integruotais naftos produktų skirtuvais išvalo iki 750 l/s lietaus ir sniego tirpsmo vandens. Išleidžiamų nuotekų užterštumo parametrų stebėsenos sistema perduoda duomenis į centrinę „Grindos” dispečerinę – viršijus nors vieną užterštumo parametrą, budintis darbuotojas nuotoliniu būdu suaktyvindamas elektrifikuotus uždorius galės sustabdyti išleidžiamą užterštų nuotekų srautą.

Visi paviršinių nuotekų valyklos elementai paslėpti po žeme. Valymo įrenginius sudaro:
• Plieninė paskirstymo kamera (nuotekų paskirstymui į valymo įrenginius);
• Skendinčių medžiagų nusodinimo skyrius (2 x 75 000 litrų tūrio);
• Naftos produktų surinkimo skyrius (2 x 34 000 litrų tūrio);
• Srauto sujungimo kameroje įrengtas automatizuotas uždoris – naftos produktų koncentracijai viršijus leistinas ribas, stabdomas teršalų patekimas į upę;
• Išvalytos nuotekos nauju 1638 mm skersmens kolektoriumi išleidžiamos į Neries upę.
Kad valytos lietaus nuotekos pasiektų Nerį, nuo valymo įrenginių iki upės įrengtas 1638 mm skersmens vamzdis ir paviršinių nuotekų tekėjimo greičio malšinimo priemonės, o pačioje krantinėje – išleistuvas. Dėl statybos darbų šioje Neries krantinės dalyje buvo nutiestas laikinas pėsčiųjų ir dviračių takas.

Išmoktos pamokos – naudingos

„Platus „Grindos“ specialistų kompetencijų diapazonas ir ilgametis įdirbis jiems leido didžiumą darbų atlikti patiems. Tai tik dar kartą parodo, kad aktyvios investicijos į kompetentingos komandos ugdymą atsiperka“, – tvirtina V. Stašauskas. 

K. Vaicekiūčio pastebėjimu, šio projekto metų įgytos patirties vertė yra milžiniška: bendrovės darbuotojų kvalifikacija rengiant ir įgyvendinant kompleksiškus tokios apimties projektus galės būti pritaikyta ir kituose bendrovės vykdomuose projektuose Vilniuje – pavyzdžiui, tiesiant naujus ar rekonstruojant senus lietaus nuotekų tinklus Šeškinės-Geležinio Vilko, Savanorių-Giraitės baseinuose ar kituose Lietuvos miestuose.

„Bendrovės galimybėmis vykdyti panašaus pobūdžio darbus domisi ir bendrovėje apsilankiusios Latvijos įmonės“, – apibendrindamas atskleidžia „Grindos“ vadovas K. Vaicekiūtis.

GRINDOS/Vilniaus m. sav. nuotr. 

Statybunaujienos.lt



Metų nominacijos

nuotrauka
2023-06-07 16:43
Likus kiek mažiau nei mėnesiui iki pirmųjų Nacionalinių architektūros apdovanojimų (NAA), paskelbtas trumpasis nominantų sąrašas, kurį išrinko speciali komisija. Devynių NAA kategorijų ir Didžiojo prizo laimėtojai bus apdovanoti birželio 30-ąją – Tarptautinės architektų dienos išvakarėse.
nuotrauka
2023-06-04 15:55
Lietuvoje plėtojami nekilnojamojo turto (NT) projektai varžysis dėl geriausiųjų titulo Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) ir Darnios plėtros akademijos partnerių rengiamame konkurse „Už darnią plėtrą“.
nuotrauka
2023-05-30 13:31
Didžiausiai Baltijos šalyse tarptautinei statybų verslo parodai „Resta“ suteiktas Pasaulinės parodų industrijos asociacijos UFI sertifikatas. Lietuvos parodų ir kongresų centro LITEXPO teigimu, ši paroda yra vienintelė Baltijos šalyse, pelniusi tokį įvertinimą.
nuotrauka
2023-05-25 17:52
Aplinkos ministerijos organizuotame renginyje „Žaliųjų viešųjų pirkimų lyderių apdovanojimai“ įteiktos padėkos žaliausiai 2022-aisiais pirkusioms valstybės įstaigoms ir įmonėms bei daugiausiai žaliųjų pirkimų laimėjusiems verslo subjektams.
nuotrauka
2023-05-22 16:47
Netrukus bus paskelbti pirmųjų Nacionalinių architektūros apdovanojimų (NAA) devynių kategorijų trumpieji nominantų sąrašai. Šiuo metu komisijos nariai vertina pateiktas 127 paraiškas, kurių mažiausiai sulaukta kategorijoje „Tvarios inovacijos architektūroje“.
nuotrauka
2023-05-22 07:25
Konkurso „Lietuvos BIM projektai 2023“ nugalėtojais tapo 2 darnios miestų plėtros įmonės „YIT Lietuva“ Vilniuje įgyvendinti projektai. Verslo centras „Žalgirio 112“ pelnė geriausio visuomeninių pastatų BIM projekto vardą, o „Matau Vilnių“ tapo geriausiu gyvenamųjų pastatų BIM projektu.
nuotrauka
2023-04-19 11:43
Pirmieji Nacionaliniai architektūros apdovanojimai (NAA) oficialiai baigė paraiškų registraciją. Per kiek daugiau nei du mėnesius apdovanojimų organizatoriai sulaukė 127 paraiškų, iš kurių dabar komisija išrinks trumpąjį nominantų sąrašą, o liepos 1 d. –apdovanojimų vakarą – paskelbs nugalėtojus.
nuotrauka
2023-03-30 13:27
Išrinkta pirmųjų Nacionalinių architektūros apdovanojimų (NAA), kurie įvyks liepos 1-ąją, prizo idėja. Iš 11 vizualaus ir tarpdisciplininio meno bei dizaino kūrėjų, komisijos nuomone, geriausiai konkurso kriterijus atspindėjo šiuolaikinio meno kūrėjos, architektės ir dizainerės Aistės Ambrazevičiūtė...
nuotrauka
2023-03-29 12:04
SPA VILNIUS Druskininkai buvo įteiktas prestižinis „Žaliojo rakto“ sertifikatas už įsipareigojimą užtikrinti aplinkosauginę atsakomybę ir tvarią veiklą turizmo sektoriuje.
nuotrauka
2023-03-29 08:35
Paraiškas Nacionaliniams architektūros apdovanojimams (NAA), kurie įvyks liepos 1-ąją, bus galima teikti dar dvi savaites, iki balandžio 14 d. Architektai ir urbanistai gali pretenduoti į 9 apdovanojimų kategorijas ir didįjį prizą, kuriuo bus apdovanotas geriausias kūrinys, išrinktas iš visų kategor...
nuotrauka
2023-03-27 10:50
Jau aštuntus metus iš eilės „Skaitmeninė statyba“ tęsia tradiciją ir rengia kasmetinį konkursą „Lietuvos BIM projektai“, skirtą išrinkti geriausią šalies įmonių praktiką, taikant statinio informacinio modeliavimo (BIM) technologijas ir metodologiją, o taip pat kviečia ir į viešą konkurso dalyvių pro...
nuotrauka
2023-03-22 05:27
„Geros architektūros apibrėžimas nuolat kinta. Klimato kaitos kontekste gera architektūra yra ta, kuri padeda prisitaikyti prie naujų pokyčių. Karo Ukrainoje kontekste – ta, kuri visų pirma yra saugi. Tačiau šalia kintančių savybių yra ir nekintamų bruožų. Vienas jų – estetika. Gera architektūra vis...
nuotrauka
2023-03-13 16:47
2021 m. pradėtas ir 2022 m. pradžioje įgyvendintas Palangos oro uosto rekonstrukcijos projektas, kurio pagrindinis rangovas buvo Latvijos įmonė „A.C.B.“, pelnė aukščiausią įvertinimą Latvijos statybų apdovanojimuose. Projektas pelnė pirmą vietą konkurse „Latvijas Būvniecības gada balva 2022“ (Latvij...
nuotrauka
2023-03-02 13:32
Architektūroje meninė kokybė būtina. Tačiau kokią – meniškai vertingą ar socialiai atsakingą architektūrą pasirinkti? Kokios vertybės dabar svarbiausios ir kaip architektūrą vertinti stebint ne eksperto akimi? Šiuo metu vyksta Nacionalinių architektūros apdovanojimų paraiškų teikimui, šia proga eksp...
nuotrauka
2023-02-22 04:59
Pernai pirmą kartą „Financial Times“ investicijų ekspertų pastebėtas Panevėžys įvertintas ir šiais metais. Aukštaitijos sostinė „Europos ateities miestai ir regionai 2023“ reitinge net trijuose geriausiųjų dešimtukuose: tiesioginių užsienio investicijų strategiją vertinančioje „fDi strategijos“ kate...
nuotrauka
2023-02-20 12:37
Vyriausybės posėdyje dvylikai kūrėjų už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui paskirtos Vyriausybės kultūros ir meno premijos. Viena iš jų – garsiam architektui, pedagogui prof. Gintarui Čaikauskui.
nuotrauka
2023-02-10 09:47
Jau aštuntus metus iš eilės „Skaitmeninė statyba“ tęsia tradiciją ir rengia kasmetinį konkursą „Lietuvos BIM projektai“, skirtą išrinkti geriausią šalies įmonių praktiką, taikant statinio informacinio modeliavimo (BIM) technologijas ir metodologiją.
nuotrauka
2023-02-09 05:03
Jau galima teikti paraiškas Nacionaliniams architektūros apdovanojimams (NAA), kurie įvyks liepos 1-ąją. Architektai ir urbanistai gali pretenduoti į devynias apdovanojimų kategorijas ir didįjį prizą, kuriuo bus apdovanotas geriausias kūrinys, išrinktas iš visų kategorijų nugalėtojų. NAA organizuoja...
nuotrauka
2023-02-03 07:28
Paskelbti CV-Online TOP Darbdaviai ’22. Į CV-Online TOP Darbdavio vardą pretendavo apie 1800 įmonių, kurios 2022 m. naudojosi www.cvonline.lt paslaugomis bei per metus paskelbė apie 51 000 darbo pasiūlymų.
nuotrauka
2023-01-27 04:56
Tradiciniai, jau 25-ieji, „Šv. Kristoforo" apdovanojimai šiemet tapo Vilniaus 700-ojo jubiliejaus šventės dalimi. Tarp vienuolikos apdovanotųjų – net šeši, nominuoti už pagalbą ir kovojančiai Ukrainai, ir Vilniuje prieglobstį radusiems ukrainiečiams. Reikšmingiausiems miesto apdovanojimams vilniečia...

Statybunaujienos.lt » Metų nominacijos