Reikalavimai bjauroja rąstinio namo esmę

Meilė rąstiniams namams Irenai gimė gyvenant tokio tipo būste užsienyje, o jos vyras užaugo sename rąstiniame name, tad su tokiu būstu susiję nostalgiški prisiminimai. Namą šeima pasistatė apie 50 kilometrų nuo sostinės – vis dar kartais grįžta į miestą darbo reikalais.

„Toks namas turi savo ekologiją. Jis – kvėpuojantis, šiltas, natūralus, gražus. Bet, aišku, jis yra brangus“, – sako Irena. Ji įsitikinusi, kad apšiltinimas – nesvarbu, iš kurios pusės jis būtų įrengiamas, šiuos būsto pranašumus sugadina.

„Mūsų namas pastatytas iš 16 centimetrų storio rąstų. Ir mes turėjome jį dar šiltinti 30-ies centimetrų storio vatos sluoksniu. Tai kam man tada rąstinis namas, jei aš iškart jį gadinu? – piktinosi moteris. – Subjauroju išorę ir sunaikinu tą natūralų medienos kvėpavimą kažkokia vata ar, juo labiau, kažkokiomis plėvelėmis.“

Pašnekovė svarsto, kad tėvai tokio pat storio rąstų name sėkmingai ir šiltai nugyveno visą gyvenimą – kodėl to negalima padaryti ir šiandien?

Išlaikymas – pigesnis nei sostinės buto

Šeimos namas šiuo metu yra neapšiltintas. Būste įrengtas geoterminis šildymas ir nuolat laikosi 18 laipsnių šilumos. Kai norisi daugiau šilumos – užkuriamas židinys.

Šeima name pergyveno jau ir didžiuosius –20 laipsnių šalčius nepatirdami jokio diskomforto. Beje, Irena pabrėžia, kad 18 laipsnių temperatūros yra pakankamai – jausmas skiriasi nuo to, kokį patirtumėte tokią pat temperatūrą palaikydami gelžbetoniniame name – greičiausiai tektų dairytis megztinio.

„Visa namo elektra – kaitlentė, viryklė, apšvietimas ir dar elektros energiją naudojantis geoterminis šildymas žiemos metu mums kainuoja pusę to, ką mokame Vilniuje už kelių kambarių butą. O namas – dvigubai didesnis, 150-ies kvadratinių metrų“, – valdininkų postringavimus apie tai, kad toks namas eikvoja šilumą, atremia pašnekovė.

Beje, šeimininkai užsidarė name tuo metu, kai Vilnių kepino 30-ies laipsnių karštis. Irenos teigimu, jei langai uždaryti, rąstiniame name tokiomis dienomis laikosi maždaug 20-ies laipsnių šiluma, jame gera būti.

„Labai gera: iš tos sunkios aplinkos ateini į malonią vėsą. Taigi namas žiemą – šiltas, vasarą – vėsus. Būtent tai, ko reikia. Tačiau jei apdėsi tokį būstą izoliacinėmis medžiagomis – jis taps tiesiog sandaria dėže ir tokių savybių jau nebeturės“, – įsitikinusi pašnekovė.

Izoliacinis sluoksnis gali sukurti naujų problemų

Būstą pastatė bendrovė „Jūres House“. Pašnekovė sako, kad išrinkti patikimus statytojus buvo vyro užduotis. Namas pastatytas iš klijuotų rąstų – nekokybiškai jį surentus ilgainiui tokio tipo būste gali atsirasti skylių. Tačiau per ketverius gyvenimo šiame name metus jokių defektų neatsirado – statytojai, pažinodami medieną, jo specifiką, moka eliminuoti rąsto trūkumus.

„Ar namas keitėsi? Jis spėjo pasikeisti jau statybų metu, nes balta eglės mediena tamsėjo. Ji tapo gelsvesnė. Todėl užbaigę statybas namą iš išorės ir iš vidaus dažėme – kad spalva būtų vienoda laikui bėgant“, – sakė Irena.

Laikančias namo sienas šeima paliko rąstines, o pertvaros bei lubos buvo įrengtos iš gipskartonio.

„Languose esame įrengę orlaides ir per jas vyksta namo ventiliacija. Nes juk jokių kitų skylių jame nėra. Čia ir prasideda klaustukai: jei dedi 30-ies centimetrų storio apšiltinimo medžiagą, reikia kokios nors vėdinimo sistemos. Tarkime, rekuperacija – bet tie vamzdžiai juk prisitraukia įvairių dulkių ir tu jų neišvalysi, neišdezinfekuosi. Taigi jausiesi gyvenantis kondicionuojamame biure ar daugiabutyje. Kam tada apskritai tau rąstinis namas?!“ – stebisi Irena.

Korėja. Bendrovės „JM Haus“ nuotr.

Reikėjo priprasti prie būsto „šnekos“

Tačiau vieną gandą, kurį internete galima aptikti diskusijose apie rąstinius namus, Irena paneigia – neva, tokiuose namuose kaupiasi mažiau dulkių.

„Dulkių yra visur: nuo patalynės, drabužių, mūsų naminių gyvūnų, atskrieja įvairių žiedadulkių iš lauko. To jau neišvengsi. Iki šiol mokslas negali paaiškinti, iš kur atsiranda dulkės ir kur dingsta pinigai“, – juokiasi pašnekovė.

Ji taip pat sako, jog jai reikėjo laiko priprasti prie rąstinio namo „bendravimo“ – nuo šilumos, šalčio, drėgmės jis traukiasi ar plečiasi ir šio proceso metu šiek tiek braška.

„Vis galvodavau – kas čia vaikšto tame mano name? O namas „šneka“ – mediena lyg ir mirusi, bet kartu ir gyva. Namas skleidžia skirtingus garsus, kai paspaudžia šaltukas ar kai mediena pradeda brinkti“, – sako moteris.

Tačiau įvertinę visus pliusus ir minusus, Irena su vyru niekuomet nesigailėjo savo sprendimo – namuose jiems tiesiog gera, šilta ir jauku.

„Labai rekomenduočiau apsilankyti pas tuos, kurie gyvena tokiuose namuose, pajusti tą aplinką. Tiesa, nerekomenduočiau namo statyti iš masyvo rąstų – juos reikia kamšyti, prasideda papildomi rūpesčiai. Klijuotos medienos rąstai yra labai geras sprendimas ir jį pasirinkus, manau, jokių papildomų šiltinimo medžiagų nebereikia“, – pokalbį užbaigia Irena.  

Taip pat skaitykite:

Iš rąstinių namų istorijos: nuo paprasto iki klijuoto tašo rąsto

Bendrovės „JM Haus“ nuotr.