Šiandien verslą įkurti yra gana paprasta – tereikia užpildyti standartinę įstatų formą Registrų centre ir per kelias dienas įmonė yra sukuriama. Tačiau su įmonės įkūrimu atsiranda ir atsakomybės, kurių jauni verslininkai dažnai neįvertina. Jaunimas pasižymi didelėmis ambicijomis, tačiau dažnai nepamatuoja su verslo idėja atsirandančių iššūkių ir sunkumų – neria visa galva, nudega ir greitai pasitraukia iš rinkos, sako pranešime cituojamas advokatas.

Didžiausios klaidos, kurių galima išvengti

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos (ANVT) duomenimis, pagrindinės bankrotų priežastys yra per dideli jaunų verslų įsiskolinimai ir per didelė verslininkų prisiimta rizika (30 proc.) bei apyvartinių lėšų trūkumas ir kreditavimo prieinamumo stoka (22 proc.).

Anot teisininko, Lietuvoje situacija yra sudėtinga, nes jaunam verslui neturint pajamų, geros kredito istorijos, balanso su teigiamu rezultatu, paskolą iš banko ar kito tradicinio investuotojo gauti sudėtinga. Todėl dažnai jauni verslininkai skolinasi iš įvairių skolinimosi platformų ir tą daro iki galo neišsiaiškinę, kaip jiems seksis skolas grąžinti.

Dr. Paulius Markovas.

COBALT nuotr.

„Šių dienų ir privalumas, ir trūkumas yra paskolas siūlančių įmonių gausa ir lengvas jų paslaugų prieinamumas. Paskolas pasiimti lengva, tačiau už jas reikia mokėti didelius pinigus, t.y. palūkanas. Todėl pirmiausia, svarbu skaityti sutartis ir kritiškai vertinti, ar finansinės sąlygos yra įgyvendinamos bei atlikti išsamų skolininko monitoringą, – sako P. Markovas. – Visų antra, kuriant verslą svarbu į jį įdėti ir adekvačią savų pinigų sumą bei turėti pagalvę nelaimingų atsitikimų, gaisro, įrangos gedimų ar kt. nenumatytais atvejais." 

Taip pat COBALT teisininkas pabrėžia, kad jaunas verslas dažnai neįvertina darbuotojų svarbos: „Vien gera idėja verslas „neišvažiuos", reikia pinigų ir tinkamos komandos. Be abejo, darbuotojai kainuoja, tačiau kiekviena įmonė turi turėti bent jau apskaitininką ir atsakingai tvarkyti savo finansus. Atrodo elementaru, tačiau jauni verslininkai dažnai tam neskiria dėmesio", – sako P. Markovas.

Taip pat, ANVT duomenimis, prie bankroto priveda ir rinkos ar partnerių praradimas (10 proc.) bei netinkamas ir neatsakingas įmonės valdymas (7 proc.).

Kokios prognozės 2024 m.?

Bendrai kalbant, situacija bankrotų klausimu Lietuvoje yra gera, sako advokatas. Anot jo, turint omenyje, kad Lietuvoje veikia apie 350 000 verslo vienetų, mažiau nei 1 000 bankrotų per metus sudaro vos 0, 29 proc., o tai yra geras rodiklis.

„Pirmojo ketvirčio rezultatai rodo, jog tikėtina, kad šiais metais įmonių bankrotų skaičius bus dar mažesnis nei pernai, kai įvyko 949 bankrotai, – sako P. Markovas. – Be abejo, bankrotus išprovokuoti gali ir valdžios sprendimai, kaip pavyzdžiui, Registrų centras priima nutarimą, kad nuo tam tikros dienos likviduos įmones, kurios neteikia finansinių ataskaitų. Tokie ir panašūs institucijų sprendimai gali turėti įtakos tų metų bankrotų skaičiui", – priduria partneris.