Mažų erdvių įrengimas tampa iššūkiu

Pasak interjero dizainerės Jovitos Bingelytės, cituojamos pranešime, mažų butų įrengimas gali tapti tikru iššūkiu. „Kai jau ateini į tokias mažas erdves, tenka labai sukti galvą, kaip viską sutalpinti, kadangi Lietuvoje žmonės dar sunkiai moka gyventi su mažu daiktų kiekiu. Todėl dažniausiai pasitaikanti problema projektuojant – neužtenka vietos spintoms ir spintelėms, netelpa minkštos lovos, kurios turi masyvius šonus ir galvūgalius. Didžiausias iššūkis dizaineriui – sutalpinti viską, ką klientas būna suplanavęs tame būste turėti”, – pasakoja ji.

Buto interjeras. J. Bingelytės nuotr.

Interjero architekto Tomo Milkamanavičiaus, dirbančio tiek su erdviais gyvenamųjų namų ar butų interjerais, tiek su mažesniais objektais, nuomone, mažai erdvei, dažnai net labiau nei didelei, reikalingas ypatingas dėmesingumas. „Interjero projektavimas yra savotiškas iliuzijos kūrimas, tad tikslingas architektūrinių priemonių panaudojimas leidžia nedidelei erdvei skambėti tarsi salei. Atidžiai projektuojant galima numatyti tikslingas erdvių panaudojimo strategijas ir jų vystymosi kryptį po architekto darbo pabaigos“, – sako jis.

Mažiau yra daugiau

Prieš pradedant įrenginėti būstą, T. Milkamanavičius pataria pirmiausia susidėlioti aiškius prioritetus, kas toje erdvėje svarbiausia. „Geriausia yra išsiaiškinti, kokių funkcijų iš tiesų reikia. Verta daugiau galvoti, kalbėtis ir pastatyti tai, kas iš tiesų bus naudojama, – patarimais dalijasi interjero architektas. – Kalbant apie baldus, svarbu, kaip jie išdėstyti erdvėje. Jei renkamės perimetrines pozicijas, lieka daugiau erdvės patalpų centruose. Jei baldas, tarkim, virtuvės salelė, yra centre, svarbu patogus priėjimas ir panaudojamumas iš visų pusių. Pastatomi baldai gali būti draugiškų formų ir leisti sklandų judėjimą aplink juos.“

Vienos iš baldų furnitūros įmonės pardavimų skyriaus vadovas Linas Viskanta pastebi, kad žmonės vis labiau ieško funkcionalių sprendimų.

„Žmonėms tampa svarbu ne tik dizainas, bet ir funkcionalumas. Pavyzdžiui, anksčiau buvo įprasta batus laikyti batų dėžutėse lentynose, o dabar populiarėja specialios ištraukiamos lentynos batams su bėgeliais, kurios užima labai mažai vietos. Apskritai, pastebime poreikį turėti daugiau laisvos erdvės namuose, nepriklausomai, kokio dydžio tai yra būstas. Siekdami neužkrauti namų daiktais, žmonės vis dažniau domisi patogiais, vietą taupančiais sprendimais: pantografais, ištraukiamais virtuvės krepšiais ar ištraukiamais stalviršiais, kuriuos gali pritaikyti ir virtuvėje, ir darbo vietai“, – sako jis.

Kuo daugiau šviesos

Interjero specialistų teigimu, viena svarbiausių taisyklių, siekiant išlaikyti erdvumo įspūdį – rinktis šviesias spalvas.

Buto interjeras.Tomo Milkamanavičiaus nuotr.

„Mažoms erdvėms siūlau rinktis kuo šviesesnę spalvinę gamą ir kuo mažiau skirtingų spalvų ant didelių paviršių, kaip lubos, grindys, korpusiniai baldai. Sukūrę vientisumą ant sienų, grindų bei vizualiai didelių baldų, sukursime vientisos erdvės įspūdį, o charakterį sukursime, panaudodami ryškesnius ir drąsesnius interjero aksesuarų pasirinkimus, kaip kėdės, staliukai, šviestuvai, kilimai, pagalvėlės bei kitos detalės“, – cituojama J. Bingelytė.

T. Milkamanavičius pabrėžia, jog reiktų, kad į patalpą patektų daug natūralios šviesos: „Tuo pasirūpinus, svarbu, išpildant likusias interjero funkcijas, rinktis priemones, kurios išsaugo erdvumo įspūdį. Pavyzdžiui, vertikalumas, skaidrumas, atspindžiai, dideli formatai ir minimalus skaidymas, sklendimo pojūtis.”

Interjero dizainerė Jovita Bingelytė primena, jog svarbu pasirūpinti ir funkciniu apšvietimu – virtuvės darbastalio, skaitymo zonos prie lovos, valgomojo stalo bei akcentiniu dekoratyviu apšvietimu, kuris kurtų jaukumą vakarais – tam dažniausiai naudojamas paslėptas apšvietimas nišose, toršerai arba sieniniai šviestuvai.

Erdvių atskyrimui – mobilūs elementai

Daugeliui, įsigijus mažesnės erdvės būstą, kyla klausimas, kaip efektyviai atskirti skirtingas namų erdves: svetainę, miegamąjį, darbo zoną.

Buto interjeras.Tomo Milkamanavičiaus nuotr.

Buto interjeras. J. Bingelytės nuotr.

Interjero architektas Tomas Milkamanavičius pataria, jog svarbiausia atskirti miego ir darbo erdves, siekiant kokybiško poilsio ir efektyvaus darbo. Anot jo, visos kitos funkcijos, priklausomai nuo gyvenimo būdo, gali būti derinamos tarpusavyje: „Pavyzdžiui, virtuvė beveik visiems yra puikiai suderinama su svetainės veikla. Šioje dviguboje erdvėje vyksta didžiausia dalis bendravimo, taip pat dažnas čia mėgsta dirbti telefonu arba kompiuteriu.“

Nusprendus atskirti erdves, J. Bingelytė pataria pasitelkti mobilius zonų atskyrimo elementus.

„Tarkime, užuolaidas, kurias galima stumdyti ir pagal poreikį atverti ar uždengti norimą zoną. Kartais užtenka padėti tarp erdvių ir didelį augalą, kuris taip pat sukuria zonų suskaidymą. Taip pat labai geras sprendimas yra modulinės lentynos, kurios turi daugybę panaudojimo būdų. Jas paprasta modifikuoti pagal savo poreikius, paprasta pritaikyti, kad jos tarnautų ir kaip daiktų pasidėjimo būdas, kaip jaukumo elementas bei vizualinis zonų atskyrimo elementas. Ateityje pasikeitus poreikiams, galima jas išrinkti ir panaudoti, tarkime, sandėliuke daiktų sandėliavimui ar vaiko kambariui“, – sako ji.

Pasak Lino Viskantos, modulinės lentynų sistemos šiuo metu – ypač paklausios. „Įprasta spinta yra gan didelė, jai reikia durų, šoninių plokščių, o modulinė sistema – lengvos konstrukcijos, leidžia sutaupyti vietos erdvėje iš kiekvienos pusės. Be to, išaugus poreikiams, modulinės sistemos leidžia per kelias minutes, be įrankių išimti ar įdėti kitą priedą, pavyzdžiui, lentyną ar kartelę, nereikia griauti spintos plokščių ar gaminti naujos spintos”, – sako jis. Modulinė lentyna gali būti naudojama ir kaip pertvara, ir kaip įprasta prie sienos montuojama lentyna.

T. Milkamanavičius primena auksinę taisyklę: „Geriausiai interjerą pagyvina jame gyvenantys žmonės, jiems svarbių daiktų ir veiklų akcentavimas. Svarbu visuomet pagalvoti apie kiekvieno elemento prasmę erdvėje.”