Mažiau kičo

Pasak A.Juknio, nemažai užmiesčio sodybų šeimininkų ir toliau mėgsta puoštis kaimiškais sendaikčiais – skryniomis, ratais, puodynėmis, žibalinėmis lempomis. 

„Yra ir tokių, kurie pirmenybę teikia šiuolaikiškam interjerui, bet eksterjerui, kiemui pasilieka subtilesnių papuošimų senojo kaimo tema. Panaši situacija ir su provincijos, pakelės kavinėmis bei užeigomis, kai vadinamojo kaimiško kičo yra po truputį atsisakoma“, – kalbėjo pranešime cituojamas A.Juknys.

Kaip vieną iš pavyzdžių specialistas įvardijo Merkinėje įsikūrusį bistro „Šilo kopa“, kurio stilius – subtilus, prabangesnis, menantis XX amžiaus vidurį.

Prisimena miestus ir miestelius

A.Juknys sako, jog toks interjeras po truputį ateina ir į kitas provincijos erdves, pirmiausia – užmiesčio sodybas.

„Tam nereikia ypatingai daug: ano meto medinė kėdė, veidrodis, staliukas, šviestuvas, patefonas ar radijo imtuvas. Tokie akcentai iš karto suteikia interjerui visiškai kitokio šarmo. O juk tuos daiktus mes iš tiesų rastume ano meto namuose: ne tik miestuose, bet ir miesteliuose, dvaruose, turtingesnių ūkininkų sodybose.

Smagu matyti, kad lietuviai atranda ir kitokį senosios Lietuvos paveldą, ne tik medinius šaukštus ir puodynes“, – savo įžvalgomis dalinosi A.Juknys.

Perdirba ir pritaiko sendaikčius

Senas, visų pamirštas ir tarsi prašantis jį išmesti daiktas išties gali suteikti naujų emocijų ir prabusti naujam gyvenimui.

Interjero dizaineriai vis dažniau drįsta įpinti netradicines detales, kurios ne tik atkreipia dėmesį ir suteikia įdomumo, tačiau ir tampa pakankamai praktiška namų dalimi.

Seno rašomojo stalo stalčiai gali tapti puikia vieta pasodinti mėgstamų gėlių, naujomis netikėtomis spalvomis perdažytas radiatorius gali atlikti tvoros funkciją, seno televizoriaus viduje galima įmontuoti akvariumą, o iš senų medinių šaukštų galima sudėlioti mozaiką svečių kambaryje.

Dar vienas iš tokių pavyzdžių – kaunietis Evaldas, kuris šviestuvą pasigamino iš motociklo lempos, o vėliau pradėjo juos gaminti iš kitų sendaikčių bei ėmėsi tokių šviestuvų verslo. Juos vyras gamina iš pačių įvairiausių sendaikčių – medinės dėžutės, kuri seniau buvo skirta formuoti sviestui, medinio penalo slankiojančiu dangčiu ir pan.

Išaugo susidomėjimas tarpukario Lietuva

Prekybos miestelio „Urmas“ marketingo vadovė Dovilė Lengvenienė pastebi, kad padaugėjo lankytojų, ieškančių tarpukario Lietuvos gyvenimą atspindinčių reliktų.

„Šio laikotarpio sendaikčių mūsų turguje yra bene daugiausia – tiek iš Lietuvos, tiek iš kitų Europos valstybių. Didžiausią paklausą turi ano meto baldai, radijo aparatai, patefonai, taip pat nedidelės interjero detalės – servizai, vazelės, veidrodžiai, nuotraukos.

Juos žmones ypač perka pavasarį: tai metas, kai pabaigiama ar pradedama įsirengti, puošti savo užmiesčio sodybas, todėl pavasariniame senturgyje populiarūs ir kaimiški daiktai“, – sakė pranešime cituojamas  D.Lengvenienė.

„Urmas“ iliustr.