Pramoninis paveldas tampa verslo erdve

Buvusių fabrikų konversijai palankios ir pasikeitusios miestų ribos. Kadaise miesto pakraščiuose buvusios gamyklos šiandien dažnai yra gerai pasiekiamose teritorijose, todėl jų vieta tampa reikšmingu pranašumu.

„A2SM“ architektas

Aurimas Sasnauskas. 

„A2SM“ nuotr. 

 

„A2SM“ architektas Aurimas Sasnauskas sako, kad senųjų pramoninių pastatų patrauklumą lemia ne tik jų istorija. Svarbios ir didelės erdvės, nestandartiniai tūriai, išraiškingos konstrukcijos bei galimybė sukurti aplinką, kurios naujos statybos pastate dažnai nepavyktų atkartoti.

Vis dėlto Vilniuje kompleksinių pramoninių teritorijų konversijų kol kas nėra daug. Dažniau pritaikomi pavieniai pastatai, o didesnėse teritorijose senus pastatus pakeičia nauja statyba. Tarp žinomesnių konversijos pavyzdžių – „Paupys“ ir buvusios „Velgos“ gamyklos teritorija.

Vakarų Europos miestuose dažniau pasirenkamas kelias išsaugoti senąją pastatų struktūrą ir ją integruoti į naujus kvartalus. Pasak A. Sasnausko, toks sprendimas sudėtingesnis, tačiau leidžia išlaikyti vietos charakterį ir sukurti įvairesnę urbanistinę aplinką.

Senas pastatas diktuoja naujus sprendimus

Konvertuojant gamyklą į biurą ar kitą šiuolaikinę erdvę neįmanoma projektuoti nuo nulio – tenka prisitaikyti prie esamų konstrukcijų, tūrių ir patalpų struktūros.

„Industriniame pastate gali atsirasti netradicinių, kartais mažiau racionalių, bet dėl to išskirtinių erdvių. Technologijų ir kūrybinių industrijų įmonėms tai dažnai yra privalumas“, – teigia A. Sasnauskas.

Tačiau išsaugoti seną pastatą neužtenka. Šiuolaikinei paskirčiai būtinos vėdinimo, vėsinimo, akustikos, interneto ir kitos technologinės sistemos. Todėl konversijos projektuose tenka ieškoti kompromiso tarp istorinio pastato charakterio ir dabartinių techninių reikalavimų.

„Lelijos“ fabrike – technologijų bendruomenės erdvė

Vienu iš tokių pavyzdžių tapo buvusio „Lelijos“ siuvimo fabriko teritorijoje vystomas „Tech Zity Vilnius“. Čia įrengtas „Samsung“ konferencijų centras, kuriame veikia keturios renginių erdvės, galinčios priimti iki 1 tūkst. žmonių.

Centre organizuojamos verslo ir technologijų konferencijos, produktų pristatymai, mokymai bei profesinių bendruomenių renginiai. Didžiausioje salėje, priklausomai nuo renginio formato, gali tilpti daugiau kaip 500 žmonių.

„Samsung“ komunikacijos vadovės Lietuvoje Eglės Tamelytės teigimu, technologijų sektoriui reikia ne tik skaitmeninių platformų, bet ir fizinių vietų, kuriose bendruomenės galėtų susitikti gyvai.

Senos konstrukcijos tapo pagrindiniu privalumu

„Samsung“ konferencijų centras įrengtas seniausiame buvusio „Lelijos“ fabriko korpuse. Projektuojant erdvę „A2SM“ architektai išsaugojo pastato tūrį, langų ritmiką ir atidengė medines stogo konstrukcijas.

1947 m. medinės stogo santvaros leido suformuoti didelę erdvę be kolonų – tai tapo vienu svarbiausių argumentų čia įrengiant renginių sales.

„Kadangi stogas įrengtas kaip santvara, erdvėje nereikėjo kolonų. Tai leido išlaikyti didelę atvirą patalpą, kuri labai tiko renginių funkcijai“, – pasakoja A. Sasnauskas.

Kartu buvusią gamybinę erdvę teko pritaikyti šiuolaikiniams reikalavimams. Ypač daug dėmesio skirta akustikai ir garso izoliacijai – panaudoti medžio ir mineralinės vatos elementai, akustinis gipsas, užuolaidos, sustiprintos stogo ir betoninių grindų konstrukcijos.

Tokie projektai rodo besikeičiantį požiūrį į pramoninį paveldą: sena gamyklos konstrukcija nebūtinai tampa kliūtimi naujai paskirčiai. Tinkamai pritaikyta ji gali tapti pagrindiniu erdvės išskirtinumu.