„Nacionalinės reikšmės paveldo statinių ateitis yra kolektyvinis interesas. Tik suinteresuotų ekspertų komandos gali užtikrinti tikslingą apsaugą ir pastatų įveiklinimą. Nacionalinė biblioteka pradėjo telkti šią bendruomenę, kad ekspertų dialogas padėtų priimti pagrįstus sprendimus ir bendrą veiksmų planą Palangos vasaros skaityklai išsaugoti“, – sako Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė.

Siūloma atkurti ne viską

Rugsėjį Palangos vasaros skaitykloje vykusiame tarptautiniame architektūros simpoziume „Modernistinė medinė architektūra ateičiai. Palanga“ architektūros, paveldosaugos, kraštovaizdžio ir medinės statybos ekspertai iš Lietuvos, Danijos ir Latvijos ieškojo konkrečių sprendimų, kaip atnaujinti pastatą neprarandant jo architektūrinės tapatybės.

VILNIUS TECH Architektūros fakulteto docento Liutauro Nekrošiaus vertinimu, svarbu sugrąžinti tuos sprendinius, kurie atkurtų pirminę architekto Albino Čepio sumanyto paviljono – lengvo, perregimo ir erdvaus pastato – įvaizdį. Kartu pripažįstama, kad ne kiekvieną istorinį elementą būtina atkurti pažodžiui.

Kraštovaizdžio architektė Dovilė Ivanauskienė pasiūlė vieną iš buvusių skaityklos interjero elementų – viduryje augusį medį – įprasminti išlikusio kamieno ekspozicija. Tokiu būdu būtų išsaugota ne tik fizinė detalė, bet ir jos istorinis pasakojimas.

Pastatas turi būti naudojamas

Ekspertai pabrėžė, kad paveldo apsauga neturėtų reikšti pastato pavertimo nejudinamu eksponatu. Danijos architektas, statybų konstruktorius ir „Lendager“ projektų vadovas Magnus Sølvhøj Kühno atkreipė dėmesį, kad prasmingiau istoriniam pastatui suteikti sąlygas toliau veikti ir būti naudojamam.

Šiuo požiūriu pati Palangos vasaros skaitykla yra išskirtinis pavyzdys. 1966 metais duris atvėręs Albino Čepio suprojektuotas paviljonas išlaikė ryšį su savo pagrindine funkcija ir iki šiol veikia kaip visuomenei atvira kultūros erdvė.

Todėl svarstoma ne vien pastato restauracija. Simpoziumo programoje atskirai nagrinėti būsimo naudojimo scenarijai, pastato atsparumas, medinių konstrukcijų sprendimai, pakartotinis medžiagų naudojimas ir galimybės pritaikyti skaityklą ateities poreikiams.

Prie sprendimų kviečiama bendruomenė

Danų architektė, tyrėja ir docentė Sidsel Sander pabrėžė, kad paveldo įveiklinimas turi būti susijęs su vietos bendruomene. Pastatas turi ne tik išlikti fiziškai, bet ir kurti vertę žmonėms.

Ši nuostata svarbi ir platesniame paveldo kontekste. Visuomenė gali siūlyti vertingus objektus įtraukti į Nekilnojamojo kultūros paveldo inventorių, taip prisidėdama prie to, ką ateityje laikysime saugotina kultūros vertybe.

Ateičiai reikia bendro sprendimo

Palangos vasaros skaityklos atvejis parodė, kad paveldo objekto išsaugojimas nėra vien jo valdytojo ar atskirų specialistų užduotis. Simpoziumo moderatorius, medinės statybos ekspertas Paulius Milčius pabrėžė, kad prieš priimant sprendimus būtina įtraukti visas suinteresuotas šalis – ekspertus, valstybės institucijas, privatų sektorių ir tarptautinius partnerius.

Būtent toks modelis leistų spręsti ne tik kaip išsaugoti 60 metų istoriją menantį pastatą, bet ir kaip užtikrinti, kad Palangos vasaros skaitykla dar ilgai išliktų naudojama, atvira ir reikalinga visuomenei.