XXI amžius – naujovių amžius, kai visuomenė naudoja vis daugiau naujų technologinių įrenginių, elektroninių prietaisų, ir tai tampa kasdienybe. Įmonės vis labiau tampa automatizuotos, užduočių atlikimui naudoja įvairius robotus, prie kurių kūrimo ilgas valandas praleidžia inžinieriai.

„Inžinerija – reikalinga ir perspektyvi specialybė. Inžinierių poreikis itin išryškėjo pastaraisiais metais, kai jų trūkumas pasijuto ne tik Lietuvoje, bet ir kai kuriose užsienio investicijų regionuose, į kuriuos nepavyksta pritraukti gerų specialistų“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto (KTU PTVF) dekanė Daiva Žostautienė.

Populiarumas nemažėja

Inžinerijos specialybė nuo seno laikosi populiarumo viršūnėje. Jos specialistai pasižymi ne tik savo srities žinojimu, bet ir turintys tarpdisciplininių gebėjimų, suteikiančių galimybes reikštis kūrybiškumui, priimti netradicinius sprendimus bei juos įgyvendinti.

Specialistų skaičiavimais, per ateinančius kelerius metus Lietuvoje besikuriantiems verslams, tikėtina, prireiks dešimčių tūkstančių elektronikos, mechanikos, transporto bei informacinių technologijų inžinerinių. Tad specialybės aktualumas ir toliau išlieka akivaizdus.

„Gyvename ketvirtajame industrinės revoliucijos laikotarpyje, kai robotai bei įvairios technologijos, įskaitant ir skaitmenines, tampa neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Kaip mes sunkiai įsivaizduojame gyvenimą ir veiklą be elektros, taip ir technologijos tampa mūsų neatskiriama kasdienybe. Ekspertai prognozuoja, kad po 10 metų beveik visos įmonės bus grįstos informacinėmis technologijomis. Jau dabar automobilių gamyboje didžiąją dalį procesų valdo robotai, kurių ateityje tik daugės“, – prognozuoja profesorė.

Robotų meistrų era

Nuolat augant pramonės skaitmeninimui ir automatizavimui, auga ir inžinierių specialistų poreikis. Įmonės siekia didinti produktyvumą, išlaisvindamos žmones nuo monotoniško ir neretai sveikatai pavojingo darbo.

„Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi rinkos tyrimų bendrovė „Fast Future“ 2015 metų pradžioje nustatė, kad po dešimtmečio paklausiausios specialybės bus tos, kurių šiandien net nėra tradiciniuose darbo skelbimuose: robotų meistrai, jų technikai, IT atliekų tvarkytojai“, – sakė pašnekovė.

Labiausiai šių dienų rinkoje reikalingi inžinieriai, galintys pasigirti platesniu akiračiu bei gebantys atsiskleisti tiek per mechanikos, elektronikos, mechatronikos, energetikos, informatikos sričių išmanymą, tiek apimantys bendrąsias kompetencijas: gebėjimą komunikuoti, pristatyti savo idėjas ir dirbti komandoje.

Neretai naujo nario komandoje ieškodami darbdaviai akcentuoja, kad ieško savimi pasitikinčių, atsakingų, į tikslą orientuotų ir augti įmonėje norinčių inžinierių.

„Du trečdaliai visų mūsų fakulteto studentų studijuoja technologijas, o daugiau kaip 80 proc. jų yra dirbantys. Pastebima tendencija, kad dažniau ne studentai kreipiasi į fakulteto administraciją prašydami rekomendacijų ir ieškodami darbo, o verslo bei pramonės atstovai atvyksta ieškoti sau specialistų. Nuo šių metų KTU universitetas taiko ir išplėstinės praktikos modelį – pasirašė su darbdaviais sutartis dėl studentų praktikų konkrečiose įmonėse“, – pasakojo dekanė.

Moterys inžinerijoje

Vyrauja stereotipas, kad technologinius mokslus, ypač inžineriją, renkasi vyrai, bet pasitaiko ir šiai sričiai neabejingų dailiosios lyties atstovių. Nors statistiškai jų dar nėra daug, stereotipai pamažu laužomi.

„Stereotipas, kad inžinierius turi būti vyras, visuomenėje vis dar gajus, bet, laimei, atsiranda drąsių ir laisvų moterų, nebijančių jų laužyti. Dar neteko sutikti studentės, nusivylusios savo pasirinkimu dėl studijuojamo dalyko. Suvokdamos karjeros perspektyvas, atlygio tendencijas šioje srityje, merginos stengiasi nepasiduoti stereotipiniam mąstymui. Be to, moterys dažnai pasižymi kruopštumu ir atsakingumu, kas itin svarbu šios srities specialistams, todėl jos puikiai įsilieja į darbo rinką“, – teigė D. Žostautienė.

Paklausa darbo biržoje

Inžinerija prie paklausiausių profesijų priskiria ir Lietuvos darbo birža, kurios duomenimis, daugiausiai naujų darbo vietų 2016 m. įsteigta būtent pramonės ir paslaugų sektoriuose – atitinkamai 37 proc. ir 51 proc. iš visų steigiamų darbo vietų.

Atlikti tyrimai atskleidė, kad inžinerijos srities specialistų, nepaisant jau esamo studijų populiarumo, vis dar trūksta ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse. Šiai problemai spręsti šalies pramonininkai imasi iniciatyvos skatinti moksleivius rinktis inžinieriaus profesiją – kartu su KTU ir Panevėžio savivaldybe organizuoja informacinį interaktyvų trijų dienų renginį „Misija – karjera“.

Renginiu siekiama viešinti karjeros perspektyvas inžinerinėje pramonėje, suteikiant galimybę ne tik pamatyti, bet ir išbandyti naujausias technologijas, įrenginius bei daugiau sužinoti apie inžinerinės pramonės krypčių studijas Panevėžyje.