Prieš kelis šimtmečius žymus prancūzų architektas François Mansart išpopuliarino laužytos šlaito formos stogus, kurie – ypač jei turėdavo langus – po stogu esančią palėpės erdvę darė tinkamą gyvenimui. Iki tol palėpės buvo naudojamos labiau sandėliavimui, o pritaikytos gyvenimui, architekto garbei, imtos vadinti mansardomis. Mansardos ypač išpopuliarėjo XIX a. viduryje Prancūzijoje ir JAV, o šiandien mansardų rasti galima beveik kiekviename pasaulio kampelyje. Vis stipriau įsigalint vakarietiškoms architektūros ir interjero dizaino tendencijoms, jas atranda ir lietuviai.

Žmonės vis dažniau ieško nestandartinių sprendimų, atitinkančių jų poreikius

„Dar gana neseniai metų Lietuvoje geidžiamiausi buvo privatūs namai užmiestyje ar bent miesto pakraštyje, todėl baigė užsipildyti santykinai netoli miesto centrinės dalies buvę kolektyvinių sodų masyvai, kitos teritorijos, vystėsi infrastruktūra. Tačiau paskutiniais metais, pavyzdžiui, Vilniuje vis augant gyventojų skaičiui, naujoms investicijoms ir darbo vietų skaičiui, reikšmingai padidėjo transporto srautai, todėl turintiems namą užmiestyje pasikeitė laiko ir finansinės sąnaudos. Šiandien, turint šeimą, tai reiškia „taksisto“ darbą“, – pasakojo išskirtinius būsto bei lankstaus verslo projektus įgyvendinančios įmonės CITUS vadovas Mindaugas Vanagas.

Jo teigimu, didėjant būsto keitimo dažnumui, žmonės vis dažniau ieško ne universalaus būsto visam gyvenimui, o konkretų gyvenimo tarpsnį, jo poreikius tenkinančių namų. Todėl dažniau jie dėmesį atkreipia ir į netradicines erdves, jų asmenybę atitinkančio buto, to buto aplinkoje susiformavusios panašaus socialinio portreto, pomėgių žmonių bendruomenės.

Visame pasaulyje vis ryškesnė grįžimo į centrą iš užmiesčio tendencija neaplenkia ir Lietuvos. Čia gyvenimą renkasi žmonės, norintys arti turėti didelį aukšto lygio paslaugų pasirinkimą, turėti galimybę viską pasiekti pėsčiomis ar dviračiu. Nestandartinis būstas, ypač miesto centre yra ir saugi investicija: su laiku būsto vertė gali ir dar labiau išaugti, o nusprendus jį parduoti ar išnuomoti — taip pat su potencialiai didele grąža — tai padaryti turėtų būti santykinai lengva, mažesnė rizika prarasti dalį investuotų lėšų — net ir sunkmečio sąlygomis.

„Matyt, Vilniuje labiau „traukė“ pasaulinių tendencijų skersvėjai, nes šiame mieste unikalios erdvės būstai – tokie kaip mansardos, studijos, loftai – savo vietą atrado jau senokai. Kauniečiai ilgiau prioritetu laikė nuosavą namą, tačiau matome akivaizdžius ženklus, rodančius augantį nestandartinių būstų patrauklumą. Tai – natūralu, juk abu miestai turi išskirtinius, pasaulyje vertinamus senamiesčius“, – kalbėjo M. Vanagas.

Mansardą rinktųsi pats ir kitiems rekomenduotų

Nepriklausomas NT konsultantas Tomas Grižas kalbėjo, kad jam butas mansardoje, viršutiniame pastato aukšte, palėpėje atrodo patrauklus, įdomesnis nei labiau įprastas buto variantas, todėl tokį butą jis rinktųsi per daug nedvejodamas.

„Pirmiausia, todėl, kad dažnai tai – kitoks išplanavimas, lubų sijos ir panašūs interjero akcentai, butui pridedantys savitumo. O tokių būstų patrauklumas metams bėgant tik didės, juolab, kad dažniausiai tokie butai – centrinėje miesto dalyje, senamiestyje, o lokacija taip pat kelia vertę“, – teigė T. Grižas.

Jis teigia prieš 5-6 metus įžvelgęs augančią loftų paklausą ir didėjančią vertę, o šiandien Vilniuje – daugybė sėkmingų tokio pobūdžio būsto projektų.

„Šiandien matau augančią Kauno NT rinką, didėjančią būstų centre bei senamiestyje paklausą ir vis didesnį susidomėjimą išskirtinėmis namų erdvėmis. Viena iš nišų – dalijimosi ekonomikos teikiamos galimybės: galiu paminėti keletą atvejų Vilniuje, kuomet žmonės, įsigiję mansardose esančius butus, juos įrengę ir pritaikę trumpalaikei nuomai, džiaugiasi patrauklia gaunama grąža ir puikiais unikalioje erdvėje apsistojusių svečių atsiliepimais“, – įsitikinęs NT konsultantas.

Tomo Grižo manymu, stereotipas, kad būstas negali būti pirmame ar paskutiniame aukštuose, tampa atgyvena. Mansarda ar palėpė – kaip ją bevadinsime – yra ypatinga erdvė, kuri, patikėta geram interjero dizaineriui ar dizainerei, tampa gražiais ir funkcionaliais namais išskirtinumo ieškančioms asmenybėms.

Penki patarimai, kaip įsirengti butą mansardoje

Interjero dizainerė Evelina Aleliūnienė sako, kad namuose, kur mansarda sudaro tik dalį erdvės, joje dažniausiai įkuriama darbo erdvė, miegamasis ar poilsio kampelis, bet didesnėse gali būti suprojektuoti visi patogiam gyvenimui reikalingi kambariai.

Mansardą sudaro skirtingo aukščio erdvės ir norint ją sėkmingai įrengti svarbu atkreipti dėmesį į tam tikrus niuansus, dizainerė pateikia penkis patarimus, kaip sėkmingai suplanuoti ir įkurti mansardą.

1. Erdvės ir kambariai. Patartina neskaidyti mansardos į daug atskirų kambarių, atskirti jas pertvaromis – taip mažėja erdvė. Jeigu mansardą dar tik statotės, nepamirškite, jog stogą reikės apšiltinti, neretai – atvesti inžinierines komunikacijas ir patogiai suprojektuoti laiptus. Jei palėpė jau įrengta kaip gyvenamoji erdvė, dalis šių rūpesčių atkris.

2. Lubų aukštis. Planuodami mansardos interjerą apgalvokite, kaip išnaudosite erdves pakraščiuose, kurios yra žemiausios: ten geriausia statyti lovos galvūgalį, darbo stalą, vonią ar spinteles. Visada pasimatuokite ir pasižymėkite vietą, kur telpate pilnu ūgiu. Jeigu žemiausioje vietoje statote lovos galvūgalį, apgalvokite, kur galėsite patogiai iš lovos išlipti. Jeigu statote darbo stalą – turėkite omeny, kad turėsite atsistoti nuo kėdės, tad stalas turi būtų tokioje vietoje, kad atsistoti netrukdytų lubos. Aukšta erdvė mansardos viduryje taip pat didelis privalumas – ji kompensuoja žemas lubas pakraščiuose ir bendras plotas vizualiai atrodo erdvus.

3. Baldai. Mansardoje visada būna labai jauku, tačiau baldų projektavimas reikalauja dėmesio ir atidumo. Žemėjanti erdvė apriboja galimybes pritaikyti standartinius baldus, ypač jei siekiama maksimaliai išnaudoti tą erdvę. Todėl kartais geriausias sprendimas – užsakyti individualius baldus. Kylantys iššūkiai, nors ir gali reikšti santykinai didesnes investicijas, dažnai padeda rasti netikėtus sprendimus ir džiaugtis rezultatu.

4. Apšvietimas. Mansardos reikalauja kitokių apšvietimo sprendimų nei erdvės su standartinėmis lubomis. Derinkite pakabinamus ir sieninius šviestuvus, esant galimybei, šviestuvų tvirtinimui naudokite išlikusias sijas, į pagalbą pasitelkite toršerus – kuriems tereikia rozetės ir nereikia vedžioti laidų.

5. Akcentai. Mansardos privalumas – stoglangiai, pro kuriuos patenka daug natūralios dienos šviesos. Taip pat, turite puikią galimybę išnaudoti sijas. Tai puiki vieta pakabinti sūpynėms, krėslui ar hamakui. Tokie akcentai sukuria ypatingą jaukumą. Apšvietimo sprendimai taip pat gali tapti ryškiais interjero akcentais.

„Nepaisant visų šių išlaidų, tai atsipirks – nestandartinė ir jauki erdvė tikrai džiugins. Lietuviai šį sprendimą jau pamėgo, nes suprato, jog mansardos – ne vien palėpės ar sandėliai, tai gali būti puikūs namai“, – įsitikinusi E. Aleliūnienė.