Technologija gali būti aktuali ir kuriant ateities biurus, kuriuose svarbus ne tik patalpų funkcionalumas, bet ir žmogaus savijauta.

Išmanus biuras prisitaiko prie žmogaus

VILNIUS TECH Statybos valdymo ir nekilnojamojo turto katedros profesoriaus habil. dr. Artūro Kaklausko teigimu, tradicinė biuro aplinka dažnai yra statiška ir neatsižvelgia į individualią darbuotojo būseną. Netinkama darbo aplinka gali didinti nuovargį, stresą ir mažinti darbo našumą.

VILNIUS TECH

Statybos valdymo ir

nekilnojamojo turto

katedros profesorius

habil. dr. Artūras Kaklauskas.

Asmeninio albumo nuotr.

 

Mokslininkų sukurta AFFECTS (Smart, Sensory, Self-learning and Adaptive Buildings) sistema realiuoju laiku analizuoja aplinkos, emocinius ir fiziologinius rodiklius ir pagal juos leidžia keisti darbo aplinką. Gali būti reguliuojamas apšvietimas, temperatūra, drėgmė, oro kokybė ir CO₂ koncentracija, taip pat parenkama muzika, kvapai, vaizdai ar darbuotojui pateikiama informacija.

„Iki šiol žmogus turėjo prisitaikyti prie darbo vietos. Mes siekiame pakeisti šią logiką – darbo vieta turi prisitaikyti prie žmogaus“, – sako prof. habil. dr. A. Kaklauskas.

Darbo aplinkos skaitmeninis dvynys

Viena pagrindinių AFFECTS naujovių – darbuotojo ir jo darbo aplinkos skaitmeninis dvynys. Sistema gali stebėti skirtingus rodiklius ir, pastebėjusi didėjantį nuovargį ar prastėjančią koncentraciją, pasiūlyti darbuotojui tinkamesnę aplinką.

Svarbu tai, kad pats darbuotojas gali pasirinkti, kokias būsenas nori palaikyti ir kokius aplinkos sprendimus taikyti. Individualūs duomenys vadovams nėra atskleidžiami – organizacijos sprendimams naudojama nuasmeninta ir apibendrinta informacija.

VILNIUS TECH mokslininkų atliktuose tyrimuose, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 100 žmonių, nustatyta, kad personalizuota adaptyvi biuro aplinka gali gerinti savijautą, didinti darbuotojų įsitraukimą, darbo našumą, pasitikėjimą savimi ir pasitenkinimą darbu.

Technologija – ir pastatų valdymui

AFFECTS gali būti aktuali ne tik darbuotojų gerovei, bet ir pastatų bei darbo aplinkos valdymui. Apibendrinti duomenys galėtų padėti organizacijoms nustatyti didėjantį stresą ar kognityvinę perkrovą konkrečiuose padaliniuose ir pagal tai koreguoti darbo krūvius, užduotis ar projektų planus.

Prof. habil. dr. A. Kaklausko teigimu, tokia sistema leistų sprendimus dėl darbo aplinkos grįsti duomenimis, o ne vien vadovų nuojauta. AFFECTS patikimumas šiuo metu vertinamas R² = 0,88.

Mokslininkai technologiją mato kaip vieną iš ateities adaptyviųjų pastatų sprendimų. Jos principai galėtų būti taikomi ne tik biuruose, bet ir ligoninėse, reabilitacijos centruose, mokyklose, universitetuose, transporte ar kitose ilgalaikio buvimo patalpose vietose.

„Ateityje konkuruos ne tik įmonės, bet ir sumanios darbo aplinkos. Laimės tos organizacijos, kurios sugebės kurti ne tik efektyvias, bet ir žmogų suprantančias bei adaptyvias darbo vietas“, – teigia prof. habil. dr. A. Kaklauskas.