Peržengę ribą tarp teorijos ir realios aikštelės, jie įrodo: statybos informacinis modeliavimas (BIM) nėra tik patogus įrankis – tai strateginis mąstymo būdas, atveriantis jauniems inžinieriams itin greito karjeros šuolio galimybes, o verslui suteikiantis neįkainojamą konkurencinį pranašumą.

Tai puikiai iliustruoja VILNIUS TECH absolventų istorijos. Šiandien jie dirba didžiausiose Lietuvos inžinerijos ir projektavimo įmonėse, vadovauja skaitmenizacijos procesams, koordinuoja sudėtingus projektus, o dalis jų sugrįžo į universitetą kaip dėstytojai, kad perduotų sukauptą patirtį naujai specialistų kartai.

Jų patirtis leidžia daryti aiškią išvadą – BIM šiandien nėra papildomas įgūdis. Tai viena perspektyviausių kompetencijų, atverianti platesnes karjeros galimybes ir kurianti realią vertę verslui.

Universitetas ir verslas – dvi pusės, kurios viena kitą stiprina

VILNIUS TECH Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros docentas-partneris bei VĮ „Altra“ projektų vadovas dr. Arvydas Kiaulakis įsitikinęs, kad didžiausia BIM studijų vertė atsiskleidžia tada, kai teorija nuolat tikrinama praktikoje. Jo teigimu, studentai turi suprasti, jog BIM nėra gražus trimatis modelis – tai informacijos valdymo, atsakomybės ir bendradarbiavimo sistema, nuo kurios priklauso viso projekto kokybė.

VILNIUS TECH

Gelžbetoninių konstrukcijų

ir geotechnikos katedros

docentas-partneris bei

VĮ „Altra“ projektų vadovas

dr. Arvydas KIAULAKIS.

Ryčio Šeškaičio nuotr.

 

Universiteto auditorijoje nagrinėjami principai tampa lengvai suprantami, kai juos galima iliustruoti, pvz., realiais Ignalinos atominės elektrinės projektais, kuriuose net menkiausias duomenų netikslumas gali turėti didelių pasekmių.

Apie panašią patirtį kalba ir įmonėje Merko statyba dirbantis projekto vadovas Lukas Rimkus. Dar studijuodamas jis lygiagrečiai dirbo įmonėje, todėl universitete įgytas žinias galėjo praktiškai išbandyti jau kitą dieną darbo vietoje. Toks nuolatinis ryšys tarp paskaitų ir realių projektų, pasak jo, leido itin greitai suprasti BIM naudą ir išmokti ieškoti sprendimų situacijose, kai rinkoje dar nebuvo nusistovėjusios praktikos. Būtent gebėjimas eksperimentuoti, mokytis iš klaidų ir nebijoti ieškoti naujų kelių tapo viena svarbiausių kompetencijų jo profesiniame kelyje.

„Sweco Lietuva“ Skaitmenizacijos ir inovacijų skyriaus vadovas Romas Girkontas Statinio informacinio modeliavimo magistrantūros studijų programą pasirinko jau dirbdamas įmonėje. Praktika paskatino gilinti akademines žinias, o universitetas suteikė sisteminį požiūrį į skaitmeninius procesus. Pasak jo, būtent teorinis pagrindas leidžia ne tik naudotis technologijomis, bet ir kurti naujus procesus, diegti inovacijas bei išlaikyti aiškią projektų valdymo struktūrą.

BIM keičia ne tik projektus, bet ir verslo logiką

Visi pašnekovai sutaria, kad šiandien BIM reikšmė gerokai peržengia projektavimo ribas. 

Dr. Arvydo Kiaulakio teigimu, sudėtinguose infrastruktūros projektuose BIM leidžia anksti identifikuoti projektų nesuderinamumus, tiksliau planuoti resursus, valdyti rizikas ir priimti pagrįstus sprendimus. Kartu tai tampa svarbia priemone siekiant tvarumo – nuo efektyvesnio medžiagų naudojimo iki eksploatacinių duomenų valdymo viso statinio gyvavimo ciklo metu.

Įmonės

Merko statyba

projekto vadovas

Lukas RIMKUS. 

Pašnekovo nuotr.

 

Lukas Rimkus pabrėžia, kad BIM metodologija suteikia projektų dalyviams bendrą informacinę erdvę. Kai komanda mato tuos pačius duomenis, tampa lengviau planuoti ir vykdyti darbus. Galima tiksliau įvertinti projekto kiekius, biudžetus, grafikus, logistiką, mažinti medžiagų perteklių ir priimti reikiamus sprendimus dar prieš prasidedant statyboms. Tokiu būdu įmonės ne tik taupo laiką ir lėšas, bet ir tampa konkurencingesnės rinkoje.

Panašiai situaciją vertina ir Romas Girkontas. Jo teigimu, skaitmeniniai procesai leidžia klientui ir projektuotojui kartu stebėti projektą realiuoju laiku, operatyviai reaguoti į pokyčius bei ankstyvoje stadijoje išspręsti problemas, kurios statybų metu kainuotų gerokai daugiau. Net jei projektavimo etapas kartais užtrunka ilgiau, tai leidžia geriau kontroliuoti viso projekto biudžetą ir išvengti brangių klaidų ateityje.

Didžiausias iššūkis – ne technologijos, o žmonių požiūris

Nors BIM technologijos sparčiai tobulėja, didžiausiu iššūkiu visi pašnekovai įvardija ne programinę įrangą, o organizacijų kultūrą.

Įmonės

„Sweco Lietuva“

Skaitmenizacijos ir

inovacijų skyriaus

vadovas

Romas GIRKONTAS.

Pašnekovo nuotr.

 

Studentai dažnai pradžioje BIM suvokia tik kaip trimatį modelį, tačiau tikroji vertė atsiskleidžia supratus, kad svarbiausia yra informacijos kokybė, aiškios atsakomybės ir komandinis darbas. Įmonėse panašiai – didžiausi sunkumai kyla tuomet, kai kiekviena disciplina dirba atskirai, o informacija perduodama pavėluotai arba nesistemingai. BIM reikalauja visiškai kitokios bendradarbiavimo kultūros, kur svarbiausias tikslas yra anksti spręsti problemas, o ne ieškoti kaltųjų.

Lukas Rimkus pastebi, kad pokyčiams dažnai priešinasi nusistovėjusi ilgametė darbo praktika. Tačiau pamačius, kiek laiko galima sutaupyti pasitelkus skaitmenizaciją, pavyzdžiui, automatizuojant kiekių skaičiavimus ar koordinuojant projektą skaitmeninėje aplinkoje, skepticizmas pamažu nyksta. Jauni specialistai čia gali tapti svarbiu pokyčių varikliu, parodydami kolegoms praktinę BIM naudą kasdienėje veikloje.

Romo Girkonto nuomone, būtent žmogiškasis faktorius išlieka svarbiausias skaitmenizacijos sėkmės elementas. Todėl BIM koordinatoriaus vaidmuo šiandien sparčiai plečiasi – jis tampa ne tik technologijų ekspertu, bet ir pokyčių lyderiu, gebančiu suvienyti komandą bei padėti prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių procesų.

Naujoji BIM karta – duomenų architektai

Pašnekovai sutaria, kad ateities BIM specialistas bus kur kas daugiau nei modeliuotojas.

Jam reikės išmanyti informacijos valdymą, atvirus duomenų standartus, automatizuotą modelių tikrinimą, skaitmeninius dvynius, dirbtinio intelekto taikymą ir projektų valdymą. Kartu vis svarbesni taps komunikacijos, analitinio mąstymo bei gebėjimo dirbti daugiadisciplinėse komandose įgūdžiai.

Lukas Rimkus pabrėžia, kad BIM gali tapti tramplinu į daugelį kitų pareigų. Jo paties profesinis kelias nuo BIM koordinatoriaus nuvedė iki projektų valdymo, o BIM kompetencijos šiandien padeda priimti sprendimus gerokai platesniame kontekste. Pasak jo, geras BIM specialistas nebūtinai visą gyvenimą lieka BIM koordinatoriumi – šios žinios tampa tvirtu pagrindu vadovauti projektams ir siekti aukštesnių pareigų.

Romas Girkontas priduria, kad ši sritis atvira beveik visų statybos specialybių absolventams. Svarbiausia – smalsumas, noras mokytis ir gebėjimas nuolat prisitaikyti prie technologinių pokyčių. Būtent tokios savybės šiandien lemia sėkmę sparčiai besikeičiančioje skaitmeninėje statybų aplinkoje.

Karjerą verta pradėti šiandien

Visų trijų VILNIUS TECH absolventų istorijos atskleidžia bendrą tendenciją – BIM jau šiandien tampa viena svarbiausių inžinerijos profesijos kompetencijų. Universitetas suteikia ne tik technologinius pagrindus, bet ir galimybę anksti įsilieti į verslą, o praktika leidžia greitai augti profesinėje srityje.

Skaitmeninė statyba sparčiai keičia visą sektorių, todėl specialistai, gebantys valdyti informaciją, koordinuoti procesus ir išnaudoti BIM potencialą, tampa vienais paklausiausių darbo rinkoje. Tai ne tik galimybė prisidėti prie pažangesnių ir tvaresnių projektų, bet ir aiškus kelias į sėkmingą karjerą, kurios poreikis ateityje tik didės.