Renovacijai – apie 269 mln. eurų valstybės paramos

Aplinkos ministerija parengė ir derinti pateikė ministro įsakymo „Dėl Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklių patvirtinimo ir daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti skirto kaupiamojo įnašo ir (ar) kitų įmokų didžiausios mėnesinės įmokos nustatymo“ pataisas. Jose numatomas naujas finansavimo modelis, derinantis Socialinio klimato fondo (SKF), Klimato kaitos programos (KKP) ir lengvatinių paskolų lėšas.

Naujajame kvietime planuojama finansuoti apie 640 daugiabučių kompleksinės renovacijos projektų, apimančių daugiau kaip 21 tūkst. namų ūkių. Beveik 8 tūkst. jų priskiriami pažeidžiamiems namų ūkiams. Atnaujintuose daugiabučiuose turės būti pasiekta ne žemesnė kaip B energinio naudingumo klasė ir ne mažiau kaip 40 proc. sumažintos šiluminės energijos sąnaudos.

„Naujas daugiabučių renovacijos finansavimo modelis leis valstybės paramą skirti tikslingiau. Didesnę pagalbą gaus tie gyventojai ir savivaldybės, kuriems renovacija yra finansinis iššūkis, o šis papildomas skatinimas leis rinktis kokybiškesnius renovacijos sprendimus. Siekiame, kad renovacija Lietuvoje reikštų ne vien mažesnes sąskaitas už šildymą, bet ir ilgaamžiškesnius daugiabučius, kuriuose žmonėms būtų malonu ir patogu gyventi“, – sako aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė.

Pažeidžiamiems gyventojams – didesnė parama

Pažeidžiamiems namų ūkiams tenkanti valstybės paramos dalis būtų finansuojama SKF lėšomis. Europos Komisijos patvirtintame Lietuvos Socialiniame klimato plane daugiabučių kompleksinei renovacijai numatyta 133 mln. eurų.

SKF parama būtų skiriama ne visam daugiabučio projektui vienodu intensyvumu, o būtent pažeidžiamiems namų ūkiams tenkančiai renovacijos išlaidų daliai.

Jeigu daugiabutyje šildymui naudojamas iškastinis kuras, pažeidžiamiems namų ūkiams SKF lėšomis būtų kompensuojama 80 proc. energinį efektyvumą didinančių priemonių išlaidų. Toks paramos intensyvumas būtų taikomas ir tais atvejais, kai centralizuotai tiekiama šiluma gaminama iškastinį kurą naudojančioje mažesnės kaip 20 MW galios katilinėje, neturinčioje technologinės galimybės naudoti neiškastinį kurą.

Daugiabučiuose, kuriuose šildymui naudojamas ne iškastinis kuras, pažeidžiamiems namų ūkiams būtų kompensuojama 50 proc. energinį efektyvumą didinančių priemonių išlaidų.

Abiem atvejais SKF lėšomis būtų kompensuojama 100 proc. pažeidžiamiems namų ūkiams tenkančių techninės pagalbos išlaidų – projekto ar jo dalies parengimo, projekto įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros.

Paramos dydį lems savivaldybės situacija

Pažeidžiamais nelaikomiems namų ūkiams valstybės parama energinį efektyvumą didinančioms priemonėms būtų skiriama KKP lėšomis. Tam numatyta 126 mln. eurų. KKP lėšomis taip pat būtų finansuojama 100 proc. techninės pagalbos išlaidų.

Vienas svarbiausių pokyčių – Savivaldybių paramos renovacijai indekso (SPRI) įvedimas. Jis apskaičiuojamas pagal savivaldybių gyventojų pajamas, nedarbo lygį, savivaldybės fiskalinį pajėgumą, būsto šildymo išlaidų kompensacijų gavėjų dalį ir skurdo rizikos lygį.

Pagal SPRI reikšmes savivaldybės suskirstytos į tris grupes. Ekonomiškai stipriausių savivaldybių grupėje bazinis KKP paramos intensyvumas siektų 15 proc., vidurinėje grupėje – 20 proc., o savivaldybėse, kuriose valstybės paramos poreikis didžiausias, – 25 proc.

Papildoma parama – už kokybiškesnius sprendimus

Prie bazinio paramos intensyvumo galėtų būti pridedama po 5 procentinius punktus už kiekvieną pasirinktą papildomai skatinamą renovacijos sprendimų grupę.

Papildoma parama būtų skiriama, kai modernizuojamas šilumos punktas ir pastato vidaus šildymo bei karšto vandens sistemos, sudarant gyventojams galimybes efektyviau reguliuoti ir apskaityti šilumos vartojimą. Taip pat būtų skatinama renovacija, atitinkanti savivaldybės patvirtintas architektūros kokybės vertinimo gaires, ir skydinė renovacija, naudojant gamykloje pagamintus pastato atnaujinimo elementus.

Pasirinkus visus tris papildomai skatinamus sprendimus, maksimali KKP paramos dalis galėtų siekti 40 proc.

Renovacijai – lengvatinė paskola iki 20 metų

Renovacijos darbams finansuoti būtų suteikiama lengvatinė paskola. Iš pradžių paskolos lėšomis būtų finansuojamas visas renovacijos darbų projektas, o įgyvendinus projektą ir išmokėjus namui bei jo gyventojams priklausančią valstybės paramą, šia suma būtų sumažintas paskolos likutis.

Lengvatinės renovacijos paskolos terminas galėtų siekti iki 20 metų. Gyventojams tektų grąžinti tik tą paskolos dalį, kuri liktų išmokėjus valstybės paramą.

Pirmuosius penkerius metus būtų taikoma 3 proc. metinė palūkanų norma. Finansavimo platformos kainą viršijančią 3 proc. palūkanų dalį finansuotojui kompensuotų valstybė. Nuo šeštųjų metų būtų taikoma kintama palūkanų norma – 3 proc. ir 6 mėn. EURIBOR.