Bendra trijų pasirašytų sutarčių vertė siekia 1,33 mlrd. eurų su PVM – tai suma, kurią valstybė rangovams išmokės per 12,5 metų laikotarpį, pradedant skaičiuoti nuo statybų pabaigos. Projektas strategiškai padalintas į tris dalis, taip siekiant suvaldyti statybų rizikas ir užtikrinti, kad kritinė infrastruktūra Vokietijos brigadai būtų perduota iki 2027 metų pabaigos.

A dalis: Gyvenamoji ir administracinė zona (UAB „Rudina“) Pirmąją projekto dalį įgyvendins bendrovė „Rudina“ („Conres“ grupė), kurios sutarties realioji vertė siekia 487,61 mln. eurų. Pagrindinis dėmesys čia bus skiriamas karių apgyvendinimui ir baziniam patogumui užtikrinti. Per pusantrų metų nuo sutarties pradžios numatyta pastatyti bendrabučius Vokietijos kariams, ramovę bei Lietuvos kariuomenei reikalingus administracinius pastatus. Antruoju etapu bus įrengtos sraigtasparnių aikštelės, valgykla, medicinos centras bei remonto dirbtuvės. Rangovas pabrėžia, kad šiame projekte negali būti jokių technologinių kompromisų, todėl infrastruktūra bus administruojama ir prižiūrima dar 13 metų po statybų pabaigos.

B dalis: Kovinės technikos ir logistikos parkas (UAB „VPSP B“) Antrosios dalies darbus, įvertintus 393,25 mln. eurų, vykdys „Merko statyba“ (per įmonę UAB „VPSP B“). Ši zona taps pagrindine ašimi Vokietijos karių kovinei technikai priimti. Per prioritetinį pusantrų metų laikotarpį čia iškils kuopavietės, sandėliai, garažai ir remonto dirbtuvės. Vėlesniu etapu bus plėtojami treniruočių laukai, kliūčių ruožai bei papildomi medicinos ir mokymo paskirties pastatai. Sukaupta patirtis statant JAV karių infrastruktūrą Pabradėje leis rangovui užtikrinti aukščiausias inžinerines kompetencijas ir rizikų valdymą.

C dalis: Mokymų, sporto ir laisvalaikio infrastruktūra (UAB „VPSP C“) Trečiąją projekto dalį, kurios vertė siekia 453,50 mln. eurų, taip pat įgyvendins „Merko statybos“ grupė. Ši dalis skirta visapusiškam karių rengimui ir poilsiui: pirmuoju etapu bus statomi mokymo pastatai, daugiafunkcinės salės ir technikos garažai. Vėliau infrastruktūra pasipildys poilsio zonomis, stadionu, sporto aikštynais, šunidėmis bei plovyklomis. Toks kompleksinis požiūris užtikrins, kad Rūdninkų poligonas taps moderniausia karine baze regione, kurioje Lietuvos ir sąjungininkų kariai ras visas reikiamas paslaugas vienoje vietoje.

Lietuvos verslo indėlis ir ekonominė grąža

Konkursas parodė aukštą Lietuvos statybų įmonių brandą – iš aštuonių pakviestų dalyvių pasiūlymus pateikė šešios vietos bendrovės. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas akcentavo, kad lietuviško kapitalo pasirinkimas leidžia daliai investuotų lėšų grįžti į šalies ekonomiką. Visi rangovai turėjo atitikti itin griežtus nacionalinio saugumo ir finansinio pajėgumo reikalavimus, užtikrinančius, kad projektas bus skaidrus ir įgyvendintas laiku. Ši investicija ne tik užbaigia formuoti kritinę bazę Vokietijos brigadai, bet ir lieka Lietuvos valstybės nuosavybe, stiprinančia viso regiono gynybinius pajėgumus.