2023 vasario 7 d. antradienis, 11:17
Reklama  |  facebook

Juozas Antanaitis: linkiu matyti toliau ir daugiau, negu per žingsnį

2017-10-02 08:00
Būsto dieną Lietuvoje imta švęsti 2012 metais. Pasak Lietuvos būsto rūmų prezidento Juozo ANTANAIČIO, tai yra diena tų, kurie daro visa, kad mums būtų gera grįžti į savo būstus, teikiančius užuovėją ir saugumą, nes „mano namai – mano tvirtovė“.
nuotrauka
Juozo Antanaičio pastebėjimu, buvusio sovietinio bloko Vokietijos daugiabučiai per pastaruosius 10 metų pasikeitė neatpažįstamai. Būsto rūmų nuotrauka


Minimos įmonės
Lietuvos respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai,
Prieš šventes paprastai yra skaičiuojami geri metų darbai. Kokius darbus Būsto dienos išvakarėse skaičiuojate Jūs?

Mums buvo svarbu turėti Būsto dieną, kad pagerbtume būsto valdytojus, namų administratorius, bendrijų pirmininkus, darbuotojus tų įmonių, kurių rūpesčiu yra būstas.

Portalo Statybunaujienos.lt nuotraukoje –
Lietuvos būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis

Pirmąją Būsto dienos šventę minėjome Vilniaus Rotušėje. Labai norėtųsi, kad Būsto diena taptų tradicine švente. 

Mums yra svarbu pagerbti savo žmones. Imkim modernizavimą: jeigu anksčiau galėjome džiaugtis vienu–trimis namais per metus, tai dabar kalbame apie 1740 renovuotų daugiabučių namų. Tai būsto valdytojai, bendrijų pirmininkai ir administratoriai atliko milžinišką darbą, įtikindami gyventojus sukurti pridėtinę vertę savo turtui, sutaupyti lėšų. Renovuotų namų gyventojai dabar džiaugiasi ne tik sveika aplinka, komfortiška buitimi, bet ir vietoj 80 ar 100 eurų mokėdami už šildymą tik 20, 30 eurų. Turime kuo pasigirti.

Yra bendrijų, kurios, padedant administruojančioms įmonėms, imasi modernizavimo, nors į valstybės remiamą programą nepateko, – jie būstus ir aplinką keičia žingsnis po žingsnio.

Vienas tokių pavyzdžių – administratorių įmonė „Mano būstas“ yra parengusi ir įgyvendina penkių žingsnių programą: remontuoja butus, tvarko aplinką, diegia naujas sistemas. 

Mūsų kaimynė Lenkija puikiai tvarko savo miestelius, tačiau neatsilieka ir Lietuva: Lietuvos – Lenkijos pasienyje nelabai pajusi skirtumą. Gerai tvarkosi Alytus, Marijampolė. Niekas iš nieko neatsiranda – visa tai padarė žmonės, kuriuos sveikiname šventės proga, kuriais džiaugiamės ir
didžiuojamės.

Kasmet aplankote užsienio šalių ir, galima įtarti, lyginate namus, aplinką Lietuvoje ir svetur. Kokius skirtumus pastebite?

Būsto rūmai kasmet organizuoja pažintines išvykas į pasirinktas šalis – pasidalinti savo patirtimi, parsivežti idėjų iš svetur. Praeitais metais buvome Gruzijoje, Olandijoje. Jeigu iš Olandijos parsivežėme idėjų ir gerosios patirties, tai Gruzijoje mes dalijomės savo patirtimi.

Šiais metais buvome Vokietijoje, specialiai pasirinkome maršrutą, kuris vedė per sovietiniam blokui priklausiusios Vokietijos rajonus. Mačiau šiuos rajonus prieš 10 metų, tad tai, kas ten padaryta dabar, pasikeitė „žvėriškai“.

Net važiuodamas į privačią kelionę, žvilgsnį kreipiu į namus. Dažnai mūsų žmonės, būdami užsienyje, sako norintys gyventi tokiuose namuose, kokiuose gyvena Olandijos ar Vokietijos žmonės. Niekas mums netrukdo daryti to, kas mus priartintų prie tokių pat pastatų, tačiau „copy-paste“ būdu visko perkelti į Lietuvą nepavyks jau vien dėl skirtingų būsto valdymo formų ir įstatymų. 

Manau, kad viena iš skirtybių – renovavimas ne atskirų namų, o kvartalų?

Jeigu mes važiuojame per Vilnių ir sakome, kad sostinėje yra renovuota 190 namų, tai mums reikia prašyti parodyti, kur yra tie namai, juos reikia rasti, nes visa stelbia nesutvarkyti namai. Mes neturime sistemos, kaip tie namai turėtų būti modernizuojami, visa palikta likimo ir buto savininkų valiai. Todėl turime vieną renovuotą namą čia, kitą – ten, trečias – dar kažkur.

Kaip pavyzdį pateiksiu Olandiją. Būdami Roterdame turėjome progą stebėti vieną kvartalą, kuris tiesiog buvo aptvertas – be gyventojų, ten darbavosi tik statybininkai ir matėsi statybinė technika. Olandai paaiškino, kad taip vyksta daugiabučių modernizavimas – sanitariniai mazgai ir virtuvės neatitinka standartų, todėl būtina juos atnaujinti. O žmonės tiesiog iškelti į viešbučius ir specialius namus. Jie tai gali padaryti, nes turi gerai veikiančią kooperatyvų sistemą, kai vieno kvartalo namai priklauso kokiam nors kooperatyvui, kuris turi galią priimti sprendimą iškelti gyventojus iš namų, kol vyksta renovacija. 

Pinigai sutartiems darbams kaupiami bendrame biudžete. Jeigu atsiranda daugiau garbaus amžiaus žmonių, neįgalių, toks kooperatyvas gali pastatyti kvartale specialius namus, kuriuose negalinčiais savimi pasirūpinti žmonėmis bus pasirūpinta.

Taigi taip, kalbu apie kvartalinę renovaciją, kuri į pradėtą Lietuvoje nepanaši. Ką pas mus reiškia kvartalinė modernizacija? Tarkim, kvartale yra 26 namai, – 13 namų valdo atskiros bendrijos, dar kitus 13 valdo UAB, kurios administruoja namus. Kaip susitarti, kad visi namai pradėtų tvarkytis, renovuotis? Manau, tai neįmanoma be įstatymų, kurie suteiktų kitokių galių bendrijoms. Tarkim, namas priklauso koperatyvui, priklauso juridiniam asmeniui, o buto savininkai turi teisę išsipirkti tik dalį namo ar kažkaip panašiai reikėtų reglamentuoti nuosavybę, kad ji netaptų kliūtimi renovuoti ne tik namus, bet ir visą rajoną – kvartalą.

Beje, Latvijoje įteisinta kooperatinė nuosavybė. Manau, kad turėtų padirbėti politikai, Aplinkos ministerijos darbuotojai, – ir mes esame pajėgūs sukurti modernią teisinę sistemą, kuri galėtų patenkinti lūkesčius tų, kurie nori gyventi kaip Vokietijoje ar Olandijoje. 

Gruzija, Batumis. J. Antanaičio nuotrauka

Renovuotų namų savininkai skundžiasi tai per aukštais balkonais, tai per aukštais slenksčiais, nepatogiu įėjimu į namą ir pan. Kitaip sakant, jie nori namo ir aplinkos, sutvarkytos pagal universalaus dizaino principą, nes universalus dizainas yra principas, kuris kuria patogų gyvenimą visiems – ir jaunam, ir senam, ir tėvams su vaikų vežimėliais, ir moteriai su aukštakulniais, ir neįgaliam, žodžiu, kiekvienam.

Jeigu mes įgyvendintumėme universalaus dizaino idėją, tai būtų nuostabiausias dalykas. Tačiau grįžtame prie to paties apribojimo – nuosavybės formos, kuri neleidžia tokių idėjų įgyvendinti arba tai galima įgyvendinti nepaprastai sunkiai ir veikiant itin kantriai.

Daliniai sprendimai kuria naujų problemų. Reikėtų politikams, savivaldybių darbuotojams susėsti ir pagalvoti, iš kur gauti lėšų, kad ir namas, ir aplinka būtų pritaikyti VISOKIEMS žmonėms, VISOKIEMS mūsų poreikiams. Tik čia jau reikia gebėjimo matyti daugiau negu vieną žingsnį į priekį. Reikia valstybinio mąstymo, nes patogi infrastruktūra leis kuo ilgiau būti savarankiškiems garbaus amžiaus žmonėms, jauni tėvai galvos tik apie vaikus, o ne kaip nusileisti nuo kalniuko su vaikišku vežimėliu.

Modernizuojat namą, būtinai turi būti padaryti pandusai neįgaliesiems, tačiau susiduriame su ta problema, kad žmonės pradeda piktintis, jog už savo pinigus įrenginės tai, kuo naudosis tik neįgalieji. O kad žmonės sensta ir tampa sunku vaikščioti, kad tėvai turi kažkaip įstumti vaikų vežimėlius, kad grįžus iš parduotuvės su krepšiu su ratukais jį patogu būtų stumti, o ne nešti, kažkaip mažai galvojama – „man niekada nieko nenutiks, aš niekada nepasensiu“.

Ir aš pats susiduriu su apribojimu. Gyvenu Baltupiuose, kur vienas kalnelis ant kito. Su mumis gyveno mano garbaus amžiaus mama, tad jai išeiti pasivaikščioti, ypač po sąnario operacijos, tapo neįmanoma: ne tik su neįgaliojo vežimėliu nėra kaip nuvažiuoti, bet ir sunkiai judant savomis kojomis ištrupėję šaligatviai, apgriuvę laipteliai neleidžia judėti laisvai. Mūsų namas modernizuotas, bet aplinka, kuri priklauso valstybei, liko nesutvarkyta. 

Taigi daliniai sprendimai kuria naujų problemų. Reikėtų politikams, savivaldybių darbuotojams susėsti ir pagalvoti, iš kur gauti lėšų, kad ir namas, ir aplinka būtų pritaikyti visokiems žmonėms, visokiems mūsų poreikiams. Tik čia jau reikia gebėjimo matyti daugiau negu vieną žingsnį į priekį. Reikia valstybinio mąstymo, nes patogi infrastruktūra leis kuo ilgiau būti savarankiškiems garbaus amžiaus žmonėms, jauni tėvai galvos tik apie vaikus, o ne kaip nusileisti nuo kalniuko su vaikišku vežimėliu.

Būsto dienos proga sveikinu mūsų darbuotojus, o valstybės vyrams ir moterims linkiu matyti daugiau, negu vieną žingsnį į priekį.  

Statybunaujienos.lt




Universalus dizainas

nuotrauka
2023-01-18 15:37
Vilniaus Taryba patvirtino universalaus dizaino principų strategiją – „Miestas visiems". Jos tikslas – užtikrinti, kad miesto fizinė ir virtuali aplinka būtų lygiai prieinama visiems miestiečiams.
nuotrauka
2022-12-09 10:57
Seimas pritarė Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymui, kuriuo įgyvendinama europinė direktyva, kad kuo daugiau asmenų su negalia galėtų naudotis atitinkamais gaminiais ir paslaugomis.
nuotrauka
2022-11-28 15:18
Utenoje baigtas įgyvendinti dar vienas miestui ir jo gyventojams svarbus projektas – Utenos miesto darnaus judumo plano priemonių diegimo pirmasis etapas. Jo metu mieste įrengta 21 nauja autobusų sustojimo stotelė, kurios pritaikytos ir žmonėms su negalia.
nuotrauka
2022-11-11 12:37
Sostinės Vingio parke įrengti du nauji stendai, kurie suteikia informacijos visiems lankytojams pagal jų individualius poreikius. Tai pirmieji viešosios erdvės žemėlapiai ir stendai, pagaminti pagal universalaus dizaino principus. Iki 2030 metų Vilniaus mieste visi parkų ir skverų informaciniai sten...
nuotrauka
2022-11-08 14:52
Prieš 15 metų įkurtame kvartale „Bajorų kalvos" po poros savaičių duris atvers naujas Vilniaus savivaldybės darželis „Bajorėlis". Pirmuoju etapu į darželį priimta 140 vaikų, tačiau grupių bus ir daugiau.
nuotrauka
2022-11-03 08:49
Siekiant užtikrinti žmonių su negalia lygias galimybes, mažinti jų diskriminaciją, kompiuteriai, bankomatai, išmanieji telefonai ir kiti gaminiai, transporto, banko, telefonijos, informacijos teikimo ir kitos paslaugos turės atitikti specialius prieinamumo reikalavimus. Tai sudarys galimybę gaminiai...
nuotrauka
2022-09-05 15:43
Vilnius ieško sprendimų, kaip į urbanizuotas teritorijas įlieti gamtos – liepą startavo bandomasis 11 viešojo transporto stotelių apželdinimo projektas.
nuotrauka
2022-09-02 07:47
Grindinį žmonės paprastai pastebi tik dviem atvejais: kai už jo užkliūva arba grožėdamiesi negali atitraukti akių. Kauno rajono Kulautuvos miestelio Akacijų alėjoje ir V.Augausko gatvėje paklota apie 7 tūkst. kv. m „Brikers LT“ trinkelių – patogių pėstiems ir važiuotiems, įspūdingų, derančių prie ap...
nuotrauka
2022-05-06 10:06
Druskininkuose startavo projektas „Druskininkai – be ribų“, kuriuo siekiama įvertinti, kiek Druskininkai yra draugiški neįgaliesiems, bei nustatyti tobulintinus kurorto aspektus turistų ir vietos gyventojų su negalia atžvilgiu.
nuotrauka
2022-04-06 16:20
Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. visos naujos įsigyjamos viešojo transporto priemonės turėtų būti pritaikytos regos, klausos, fizinę ar intelekto negalią turintiems ir kitiems žmonėms, turintiems individualių poreikių – vaikams vežimėliuose, senyvo amžiaus žmonėms, nėščiosioms ir pan. Susisiekimo minister...
nuotrauka
2022-01-27 06:40
Jau nuo vasario 1 dienos daugiau žmonių, turinčių negalią, galės būti pritaikomas būstas pagal jų individualius poreikius. Būsto pritaikymą galės organizuoti savivaldybė, pats žmogus savarankiškai arba bus skiriama būsto pritaikymo išlaidų kompensacija, jei žmogus nusipirks jo poreikius atitinkantį ...
nuotrauka
2022-01-21 07:07
Statybos pramonės grupėje UAB „Gelgaudiškio gelžbetonis“ gaminys – plokštė autobusų stotelėms – pelnė „Lietuvos metų gaminio 2021“ aukso medalį. Plokštė sudaro galimybę judėti saugiau, jaustis patogiau ne tik riboto judumo, bet ir kiekvienam žmogui.
nuotrauka
2021-11-11 11:06
Pasirūpinti, kad žmonėms su negalia būtų prieinamos reikalingos įstaigos, objektai, informacija būtų pateikta patogiai ir suprantamai, o paslaugos ir prekės pritaikytos neįgaliųjų poreikiams – tai pasiekti iki 2030 m. numatyta įgyvendinant Neįgaliesiems tinkamos aplinkos visose gyvenimo srityse plėt...
nuotrauka
2021-10-15 21:24
Universalus dizainas – tai aplinkos ir gaminių kūrimas, kuomet sudaromos vienodos galimybės tuo pačiu daiktu ar erdve naudotis kiekvienam, neišskiriant žmonių pagal jų gebėjimus ar poreikius.
nuotrauka
2021-09-17 11:55
Slankiojančios prekybos centrų durys, žemi slenksčiai ar erdvūs liftai, kuriuose patogiame aukštyje įrengti dideli mygtukai su Brailio raštu, taip pat galimybė reguliuoti televizoriaus garsą, telefono ekrano apšvietimą, interneto svetainių puslapių dydį ir ryškumą, reguliuojamos automobilio sėdynės,...
nuotrauka
2021-05-17 13:44
Vasaros pradžioje vilniečių lauks dar daugiau žaliųjų erdvių – baigiami atnaujinti parkai ir skverai taps atviri visuomenei. Birželį jau bus galima grožėtis Reformatų skvero želdynais, pasivaikščioti naujuoju Paplaujos bulvaru, laiką leisti sutvarkytoje dešinėje Neries krantinėje.
nuotrauka
2021-05-17 07:14
Liftai yra sritis, kurioje susipina verslo ir vartotojų interesai bei techninis ir teisinis reglamentavimas. Ir visa tinkamai veiks tik tuomet, kai dėmesio centre pirmiausia bus žmogaus siekis judėti saugiai, lengviau ir paprasčiau.
nuotrauka
2021-05-13 07:41
Riboto judumo asmenys dėl įvairiausių priežasčių vis dar susiduria su jų poreikiams nepritaikyta aplinka. Viena iš dažniausiai pasitaikančių kliūčių – nepritaikyti viešojo susisiekimo stotelių peronai (aikštelės), keleivių paviljonai, nuo kurių didžiąja dalimi priklauso viešojo transporto saugumas i...
nuotrauka
2021-05-11 15:37
Žmonėms su negalia būstas galės būti pritaikytas greičiau ir kokybiškiau – tokią galimybę atvers viešųjų pirkimų pakeitimai. Neįgalieji taip pat turės galimybę pasirinkti sau tinkamiausią perkėlimo įrangą būste.
nuotrauka
2021-03-08 10:10
Lentvaryje dar šiais metais turėtų išdygti išskirtinis pastatas – Lentvario pradinės mokyklos sporto salė. Ji turės tokiems pastatams įprastai nebūdingus apvalios formos langus. Anot projekto autoriaus, sporto salėms įspūdingų architektūrinių sprendimų nepritaikysi, tačiau norėjosi, jog ji neprimint...

Statybunaujienos.lt » Universalus dizainas