Jūrų muziejuje atidarytas Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras
2022-10-26 15:19
Lietuvos jūrų muziejuje kartu su Aplinkos ministerija spalį surengta konferencija „Gyvūnų gerovės, apsaugos ir globos pokyčiai Lietuvoje: rezultatai, iniciatyvos ir iššūkiai ateičiai“ pažymėjo naujojo muziejaus objekto – Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro veiklos pradžią. Pirmieji šio centro „klientai“ bus jau ateinančio pavasario ruoniukai rastinukai.

Aplinkos ministerijos nuotr.
Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras – naujausias ir itin ambicingas Jūrų muziejaus projektas. Jis svarbus ne tik muziejui, ne tik Klaipėdai, net ir ne vien tik Lietuvai, o ir visoms kitoms šalims prie Baltijos jūros, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime.
Šio centro siekis – slaugyti ir gydyti nuo žmogaus ūkinės veiklos nukentėjusius ruonius ir paukščius, o vėliau juos paleisti laisvėn. Čia siekiama sukurti šiuolaikinius mokslo ir praktikos standartus atitinkančią jūros gyvūnų tyrimų ir gelbėjimo sistemą, vykdyti gyvūnų biologijos tyrimus bei skatinti visuomenės švietimą ir edukaciją.
Centras pirmiausia skiriamas Baltijos jūros ruoniukų gydymui ir reabilitacijai. Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro dėka Lietuva turės daugiau galimybių prisidėti prie Baltijos jūros gyvūnų ir visos ekosistemos gerovės.
Baltijos jūra yra viena labiausiai užterštų jūrų, kurios likimas priklauso tik nuo mūsų sąmoningumo bei veiksmų. Jau dabar galime stebėti, kaip dėl žmonių veiklos kenčia Baltijos jūros gyvūnai.
Ruonių jaunikliai gelbstimi jau 30 metų

Žmogaus veikla keičia Baltiją
Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas, jau daugiau nei trisdešimt metų gelbstintis šiuos gyvūnus, teigia, kad būtent dėl žmogaus veiklos keičiasi Baltijos jūra – ji tampa nepalanki gyvūnams. Kita priežastis – žuvies trūkumas Baltijos jūroje.
Manoma, jog 80 proc. Baltijos jūros žuvų resursų yra sunaikinta, tad ruonėms ne visada pavyksta sukaupti pakankamai energijos žindymo periodui. Patelė vaikus prižiūri tik 15, daugiausia – 20 dienų, per tą laiką ruoniukai turi užaugti nuo 14–15 iki 40-50 kilogramų svorio dėka labai riebaus motinos pieno.
Jeigu ruoniukai tiek svorio neprisiaugina, jiems nebeužtenka riebalų sluoksnio, apsaugos nuo šalčio, energijos, kad jie galėtų patys savarankiškai plaukioti ir maitintis. Jūra juos išsekusius išmeta į krantą. Vien šiais metais tokių jauniklių į muziejų pateko net 22, trijų išgelbėti nepavyko.
Per tą visą veiklos laiką – daugiau nei 30 metų – Lietuvos jūrų muziejuje buvo išgydyta ir paleista į laisvę jau pusantro šimto Baltijos ruonių jauniklių.
Moksliniai tyrimai padės išsaugoti jūrų gyvybę
Per pastaruosius 10 metų daugėja ir kritusių Lietuvos pakrantėje ruonių. Vien per paskutinius ketverius metus rasta daugiau nei 200 gaišenų. Tirti, kodėl gaišta ruoniai yra labai svarbu, nes tik taip galime sužinoti daugiau apie Baltijos jūros būklę, pabrėžiama tiek Europos Parlamento ir Tarybos jūrų strategijos pagrindų direktyvose, tiek Helsinkio komisijos dokumentuose, kuriais remiantis kuriama visa įstatyminė aplinkosaugos bazė.
Šie tyrimai svarbūs ir dėl to, kad taip sužinoma ne tik apie Baltijos jūros būklę, bet ir apie ruonių populiacijos sveikatos būklę, jų mirties priežastis. Nugaišusių ruonių tyrimai yra svarbi monitoringo dalis, kadangi tik tęstinis ir sinchronizuotas visų HELCOM šalių darbas gali atsakyti į klausimus apie ruonių sveikatos būklę.
Europos Sąjungos standartais grįstas požiūris į aplinkosaugą ir rūpestis konkrečiais gyvūnais paskatino Lietuvos jūrų muziejų bendradarbiauti su Aplinkos ministerija. Šio bendradarbiavimo dėka buvo gautas dalinis finansavimas Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro statybai.
Centras savo veikla papildys Lietuvos jūrų muziejaus kompleksą. Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro pastatą projektavo UAB „Archko“. Architektai siekė pastato siluete atkartoti aplinkinės gamtos – kopų formas, todėl jis labai darniai įsilieja į lengvai pažeidžiamą Kuršių Nerijos gamtovaizdį. Pagrindinio želdinto stogo plotas yra 510 kv. m, kiti apželdinti stogai apims 200 kv. m plotą. Centre gyvūnams įrengti šeši vidiniai baseinai, keturi – atviri, lauko. Didžiojo baseino tūris – net 280 kub. m. Paukščiams įrengtas specialus baseinas.
Naujajame centre planuojama per sezoną priimti iki 30–40 ruoniukų. Centras bus skirtas ne tik ruoniukams, bet ir jūriniams paukščiams. Edukacinę centro funkciją papildys speciali savarankiško pažinimo ekspozicija.
Šio centro siekis – slaugyti ir gydyti nuo žmogaus ūkinės veiklos nukentėjusius ruonius ir paukščius, o vėliau juos paleisti laisvėn. Čia siekiama sukurti šiuolaikinius mokslo ir praktikos standartus atitinkančią jūros gyvūnų tyrimų ir gelbėjimo sistemą, vykdyti gyvūnų biologijos tyrimus bei skatinti visuomenės švietimą ir edukaciją.
Centras pirmiausia skiriamas Baltijos jūros ruoniukų gydymui ir reabilitacijai. Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro dėka Lietuva turės daugiau galimybių prisidėti prie Baltijos jūros gyvūnų ir visos ekosistemos gerovės.
Baltijos jūra yra viena labiausiai užterštų jūrų, kurios likimas priklauso tik nuo mūsų sąmoningumo bei veiksmų. Jau dabar galime stebėti, kaip dėl žmonių veiklos kenčia Baltijos jūros gyvūnai.
Ruonių jaunikliai gelbstimi jau 30 metų
Pilkieji ruoniai – didžiausi Baltijos jūros žinduoliai, dažniausiai sutinkami Lietuvos pakrantėje. Be jų Baltijos jūroje gyvena dar dvi ruonių rūšys – žieduotieji bei paprastieji, ir vienas banginis – paprastoji jūrų kiaulė. Atsikuriančioje Baltijos pilkųjų ruonių populiacijoje jau yra apie 30 000 šios rūšies individų. Iki Antrojo pasaulinio karo Baltijoje gyveno apie 100 000 ruonių.

Alfonso Mažūno / Jūrų muziejaus nuotr.
Kiekvienais metais Lietuvos pajūryje randama daugiau kaip 20 paliktų pilkųjų ruonių jauniklių ar sužalotų suaugusių ruonių. Viena pagrindinių to priežasčių – žmogaus ūkinė veikla – žvejyba, laivyba, plastiko ar cheminė jūros tarša. Paskutiniu metu jaučiama ir didelė klimato kaitos įtaka.
Lietuvoje sužeisti, sergantys ruoniai ar pasimetę ruonių jaunikliai yra gydomi Lietuvos jūrų muziejuje, o sustiprėję paleidžiami atgal į Baltijos jūrą. Tačiau muziejininkai iki šiol ruoniais rūpinosi neturėdami tam tinkamų patalpų. Ruoniukai pirmiausia patekdavo į administracinį pastatą, kurio viename kabinetų yra jiems įrengtos dvi vonios.Žmogaus veikla keičia Baltiją
Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas, jau daugiau nei trisdešimt metų gelbstintis šiuos gyvūnus, teigia, kad būtent dėl žmogaus veiklos keičiasi Baltijos jūra – ji tampa nepalanki gyvūnams. Kita priežastis – žuvies trūkumas Baltijos jūroje.
Manoma, jog 80 proc. Baltijos jūros žuvų resursų yra sunaikinta, tad ruonėms ne visada pavyksta sukaupti pakankamai energijos žindymo periodui. Patelė vaikus prižiūri tik 15, daugiausia – 20 dienų, per tą laiką ruoniukai turi užaugti nuo 14–15 iki 40-50 kilogramų svorio dėka labai riebaus motinos pieno.
Jeigu ruoniukai tiek svorio neprisiaugina, jiems nebeužtenka riebalų sluoksnio, apsaugos nuo šalčio, energijos, kad jie galėtų patys savarankiškai plaukioti ir maitintis. Jūra juos išsekusius išmeta į krantą. Vien šiais metais tokių jauniklių į muziejų pateko net 22, trijų išgelbėti nepavyko.
Per tą visą veiklos laiką – daugiau nei 30 metų – Lietuvos jūrų muziejuje buvo išgydyta ir paleista į laisvę jau pusantro šimto Baltijos ruonių jauniklių.
Moksliniai tyrimai padės išsaugoti jūrų gyvybę
Per pastaruosius 10 metų daugėja ir kritusių Lietuvos pakrantėje ruonių. Vien per paskutinius ketverius metus rasta daugiau nei 200 gaišenų. Tirti, kodėl gaišta ruoniai yra labai svarbu, nes tik taip galime sužinoti daugiau apie Baltijos jūros būklę, pabrėžiama tiek Europos Parlamento ir Tarybos jūrų strategijos pagrindų direktyvose, tiek Helsinkio komisijos dokumentuose, kuriais remiantis kuriama visa įstatyminė aplinkosaugos bazė.
Šie tyrimai svarbūs ir dėl to, kad taip sužinoma ne tik apie Baltijos jūros būklę, bet ir apie ruonių populiacijos sveikatos būklę, jų mirties priežastis. Nugaišusių ruonių tyrimai yra svarbi monitoringo dalis, kadangi tik tęstinis ir sinchronizuotas visų HELCOM šalių darbas gali atsakyti į klausimus apie ruonių sveikatos būklę.
Europos Sąjungos standartais grįstas požiūris į aplinkosaugą ir rūpestis konkrečiais gyvūnais paskatino Lietuvos jūrų muziejų bendradarbiauti su Aplinkos ministerija. Šio bendradarbiavimo dėka buvo gautas dalinis finansavimas Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro statybai.
Centras savo veikla papildys Lietuvos jūrų muziejaus kompleksą. Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro pastatą projektavo UAB „Archko“. Architektai siekė pastato siluete atkartoti aplinkinės gamtos – kopų formas, todėl jis labai darniai įsilieja į lengvai pažeidžiamą Kuršių Nerijos gamtovaizdį. Pagrindinio želdinto stogo plotas yra 510 kv. m, kiti apželdinti stogai apims 200 kv. m plotą. Centre gyvūnams įrengti šeši vidiniai baseinai, keturi – atviri, lauko. Didžiojo baseino tūris – net 280 kub. m. Paukščiams įrengtas specialus baseinas.
Naujajame centre planuojama per sezoną priimti iki 30–40 ruoniukų. Centras bus skirtas ne tik ruoniukams, bet ir jūriniams paukščiams. Edukacinę centro funkciją papildys speciali savarankiško pažinimo ekspozicija.
Žymės Pastato paskirtis
Aplinka
2025-06-30 09:19
Įsibėgėjus maudynių sezonui Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena, kad visi asmenys turi teisę laisvai prieiti prie vandens telkinių (tvenkinių, ežerų, upių). Priėjimai negali būti užtverti, užstatyti ar kitaip apriboti. Tuo pačiu žmonės privalo laikytis ir tam tikros įstatymais nustatytos tvarkos...
2025-06-26 09:29
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) primena apie galimybę gyventojams, turintiems ne miško paskirties žemės sklypus, gauti paramą sklype augančių medžių savaiminukų išsaugojimui bei įtraukimui į miško žemės apskaitą. Dėl didelio susidomėjimo kvietimas pratęstas iki kitų metų kovo.
2025-06-25 09:31
Vykdant magistralinio kelio A14 Vilnius-Utena ruožo nuo 64,332 iki 93,726 km kapitalinį remontą, po gausesnių kritulių kelyje A14 Vilnius-Utena, ruože nuo Molėtų iki Utenos, šlaituose susidarė išplovos.
2025-06-12 09:27
Šiandien Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą ir atmetė nuteistųjų G. M., M. K., juridinio asmens bei jų gynėjų skundus. Patvirtinta, kad žemesnės instancijos teismų sprendimai dėl kaltinamųjų nuteisimo yra teisėti ir pagrįsti. Byloje nustatyta, kad bend...
2025-06-11 15:09
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Darnu Group“, kartu su Lietuvos hidrobiologų ir narų komanda, šiemet pradeda Neries vagos valymo darbus nuo šiukšlių Vilniaus miesto ribose. Upės tvarkymas apims ruožą nuo Baltojo tilto iki Lazdynų mikrorajono. Pirmieji 8 kilometrai – didesnio įsipareigojimo pra...
2025-06-11 13:01
Sostinės žalia teritorija vakarinėje Karoliniškių dalyje netoli Kaklaraiščių tilto, prie Sietyno ir V. Maciulevičiaus gatvių, atgims kaip nauja viešoji erdvė, skirta vaikų edukacijai ir gyventojų poilsiui. Vilniaus miesto savivaldybė išdavė statybą leidžiantį dokumentą šios teritorijos sutvarkymui p...
2025-06-11 09:13
Šiemet gegužę Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai vykdė švietėjiškas ir prevencines išvykas į statybvietes. Drauge su Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus darbuotojais Ukmergėje, Molėtuose, Anykščiuose ir Panevėžyje vykdytų išvykų tikslas – sumažinti netinkamą statybinių atliekų tv...
2025-06-05 09:43
Kasmet birželio 5 d. minima pasaulinė aplinkosaugos diena suburia milijonus žmonių visame pasaulyje bendrai misijai saugoti ir atkurti mūsų planetą. Aplinkos saugojimą ir tausojimą, kaip vieną esminių šalies tvarios plėtros dedamųjų, išskiria bene penktadalis (18 proc.) šalies gyventojų, rodo „Lietu...
2025-05-30 14:36
Įsivaizduokite kiemą, kurio priežiūra nereikalauja nei daug laiko, nei fizinių pastangų. Sodo traktoriukai pakeis jūsų požiūrį į vejos tvarkymą – tai gali tapti malonia jūsų kasdienybės dalimi, o ne varginančia pareiga. Jie skirti ne tik greitai bei tiksliai nupjauti veją, bet ir atlikti kitus sodo ...
2025-05-30 09:38
Kaune iškratytas plastiko konteineris – ieškota teisingai išmestų atliekų, , o taip pat ir šiukšlių, kurių ten neturėtų būti. Vieša akcija Kaune vyko antrą kartą, jos iniciatoriai – atliekų tvarkymo bendrovė „Kauno švara“ ir pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“. Parodomojo atliek...
2025-05-30 09:18
Klaipėdos mieste jau įsibėgėjo antrasis miesto bičių „darbo sezonas“. Ant įmonės „Aros Marine“ stogo įrengtuose aviliuose gyvenančios bitės darbuojasi miesto parkuose bei gėlynuose. Klaipėda puikiai tinka miesto bitininkystei – tvirtina „Aros Marine“ žmonių ir organizacinės kultūros departamento vad...
2025-05-29 14:31
Danės upės šlaito ties Botanikos sodu sutvirtinimo darbai artėja pabaigos link. Jau įrengta laikančioji atraminės sienos konstrukcija iš plieninių polių, jos viršuje išbetonuotas gelžbetoninis antstatas. Danės krantas šioje vietoje buvo stipriai paveiktas erozijos – krantą ardė tiek srovės, tiek pot...
2025-05-24 09:41
Nuo staigių liūčių iki ilgalaikių sausrų – tokios sąlygos kelia grėsmę ne tik miesto infrastruktūrai, bet ir individualiems namams, sodams bei ūkiams. Prognozuojama, kad iki 2050 m. potvynių rizika pasaulyje tik didės. Klimato kaitos keliami iššūkiai skatina ieškoti tokių sprendimų kaip vandens si...
2025-05-23 12:15
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas dalyvavo kasmetinėje FIEC Annual Conference 2025, vykusioje Atėnuose, įspūdingame Stavros Niarchos Foundation kultūros centre. Šių metų konferencijos tema – atsparumas vandens išteklių iššūkiams – ypač aktuali šių dienų Europai.
2025-05-20 12:49
Šių metų balandį, vykdant Valstybinės aplinkos monitoringo programos numatytą pavasarinę karstinio regiono stebėseną, Biržų ir Pasvalio rajonuose nustatyti septyni nauji karstiniai reiškiniai. Tai mažiau nei 2024 m. rudenį (tada užfiksuota 16 naujų reiškinių), bet rezultatai išlieka reikšmingi, sako...
2025-05-20 12:40
Aplinkos ministerijos specialistai praėjusią savaitę vandens tiekimo įmonių, jas vienijančių asociacijų ir savivaldybių atstovams pristatė praėjusių metų lapkritį priimtos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl komunalinių nuotekų valymo naujos redakcijos reikalavimus.
2025-05-16 15:17
Išmanūs namai neapsiriboja tik interjeru – didelis dėmesys šiandien skiriamas ir kiemo erdvės puoselėjimui. Dėl greito gyvenimo tempo daugelis ieško automatinių sprendimų, padedančių sukurti žaliuojančią ir gyvybingą aplinką. Juk kieme daug maloniau gerti kavą negu nuolat rūpintis augalais. Nuo darž...
2025-05-15 15:50
Pavasaris jau įsibėgėjo – sodinimo sezono darbai vyksta pilnu tempu, tačiau daugelis vis dar ieško atsakymų: kur geriausia sodinti obelį, kokie augalai tinka prie takelio, ar verta rinktis tujas? Žaliosios erdvės prie namų tampa vis populiaresniu gyvenamosios aplinkos akcentu – ne tik dėl estetikos,...
2025-05-12 15:24
Garsus kraštovaizdžio architektūros profesorius šį pavasarį lankosi Lietuvoje ir dėsto Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kraštovaizdžio architektūros magistrantams. R. Holden šypsosi dalindamasis, kad jo pagrindinis tikslas – padėti studentams pamatyti galimybes: „Kraštovaizdži...
2025-05-07 16:06
Prieš savaitę atliekų rūšiavimo gamykloje Vilniaus pakraštyje kilęs milžiniškas gaisras galėjo virsti rimta sistemine krize, tačiau ‚ gaisrą pavyko operatyviai likviduoti, o pačią sistemą bendromis pastangomis adaptuoti darbui naujoje situacijoje. Svarbiausia, kad nenukentėjo žmonės, o atliekų tvark...