„Keliaujančios architektūros dirbtuvės“ (KAD) vykdomas mažuose Lietuvos regionų miesteliuose ir kaimuose kūrybinių dirbtuvių formatu nuo 2013 m. Tai vaikams ir jaunimui skirtas architektūros edukacijos metodas, kuriuo siekiama skatinti būti aktyviais aplinkos kūrėjais. Projektu siekiama parodyti, kad savo gyvenamąją aplinką galima kurti daug materialiųjų ir žmogiškųjų išteklių nereikalaujančiomis priemonėmis. Kiekvienais metais KAD savanoriai vyksta į Lietuvos regionus ir su vietos vaikais kuria mažosios architektūros objektus: jau aplankytos 68 bendruomenės ir sukurti 78 unikalūs viešosios erdvės objektai visoje Lietuvoje.

KAD remiasi ir atspindi visokeriopus tvarumo principus: skatinamas antrinis žaliavų panaudojimas ir perdirbimas, o jei perkamos naujos medžiagos ar priemonės, prioritetas – vietos įmonėms ir verslams. Susikaupusios medžiagos perskirstomos ir naudojamos kitose dirbtuvėse. Pvz., Paežeriuose ekskursijos metu pamatytos laukuose esančios ritės buvo įsigytos už simbolinę kainą ir pernaudotos įrengiant linksmybių, žaidimų ir poilsio erdvę „Ritam Ritę“, kaip dalis terasos, sūpynės ar stalas.

Objektai kuriami su pagarba aplinkai ir jos vertybėms. Pvz., Beižionyse sukurta stovyklavietė ir 4x4 m dydžio nuo žemės pakelta terasa atsakingai apsupa aštuonkamienę liepą ir įsikomponuoja aplink esančius želdinius.

Projektai – tai ir saugi, įtrauki gyvenamoji aplinka – net aukštų žolynų išvalymas yra KAD proceso dalis. Taip Baltojoje Vokėje „atrasta“ Ančių sala, kuri dabar yra naudojama ne tik vietos žvejų, bet ir bendruomenės susibūrimams, arba Kyviškėse „Peizažo langu“ papildyta poilsio erdvė šalia išvalyto upeliuko.

KAD architektūros edukacijos metodas rodo, kaip galima rūpintis vienas kitu pasitelkiant viešą erdvę ir kartu sukurtą objektą – į Lietuvos regioną atvykę srities profesionalai kartu su vietos vaikais ir jaunimu sukuria idėją, ją realizuoja neturėdami išankstinių idėjų – vien išgirdus poreikius. Tai iliustruoja drąsus Pabarės „Tarzanko“ projektas, atliepęs jauniausiųjų bendruomenės narių norus.

Patirties „eksportas“ ir bendrakūrystės (do it with others) principas, nepaisant amžiaus, lyties ir socialinių skirtumų, užtikrina procesų sąžiningumą ir sėkmingą auditorijos įtraukimą į aplinkos kūrimą, o vėliau ir sukurto mažosios architektūros objekto tęstinį naudojimą ir priežiūrą. Vieni iš tokių projektų pavyzdžių yra Rudausiuose sukurta „Privati vaikų erdvė“ ir medinis lauko baldas, skirtas visiems, bei Narteikių „Tribūna“, skirta bendruomenei, kur sukurti objektai yra intensyviai naudojami kasdien ir visų.

KAD metodo unikalumas yra ir jo laimėjimas, ir iššūkis, nes net ir sėkmingai dirbant daugiau nei 10 metų, šis projektas vis dar matomas kaip inovacija. „Manome, kad tvarumas yra ne tik žaliavų antrinis panaudojimas, bet ir daugybė kitų aspektų: jautrus kontekstualumas, procesų sąžiningumas, vietos ekonominis ir socialinis įveiklinimas. KAD remiasi šiais principais, kuriuos raginame išmėginti įtraukdami kūrėjus. Laimėti NAA apdovanojimą reiškia, kad architektų bendruomenė stebi mūsų darbą ir atkreipia dėmesį į mums svarbias vertybes, tokias kaip tvarumas“, – tvirtina KAD komanda.  

Projekto kūrėjų nuotr.