Gyventojo pajamos, gautos už parduotą (ar dovanotą) žemės sklypą, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, jeigu tas sklypas gyventojo nuosavybėje buvo išlaikytas ne trumpiau kaip 10 metų, primena Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė. Suma, gauta už parduotą žemės sklypą, apmokestinama ne visa. Apmokestinamas skirtumas, kuris apskaičiuojamas, iš pardavimo pajamų atėmus jo įsigijimo kainą ir privalomus mokėjimus, kurie pagrįsti dokumentais (pvz., atlygį pirkimo-pardavimo sutartį įforminusiam notarui už notarinių veiksmų atlikimą, valstybės įmonei Registrų centras, už geodezinius sklypo matavimus).

Dovanojimo būdu gauto turto įsigijimo kaina laikoma to turto gavimo dieną buvusi tikroji rinkos kaina. Šiuo atveju žemės įsigijimo kaina laikytina jos tikroji rinkos vertė, t.y. buvusi 2011 metais. Žemės pardavimo pajamos sumažinamos įsigijimo kaina ir privalomais mokėjimais, pagrįstais juridinę galią turinčiais dokumentais, o gautas skirtumas apmokestinamas, taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. 

Pasibaigus kalendoriniams metams, kuriais gautos pajamos, iki kitų metų gegužės 1 d. pajamas gavęs gyventojas privalo pateikti Metinę pajamų deklaraciją (GPM308 forma) ir sumokėti pajamų mokestį (jeigu žemės pardavimo kaina yra didesnė nei įsigijimo kaina ir privalomi mokėjimai).

Kaip sako R. Virvilienė, VMI nenustato tikrosios rinkos kainos apskaičiavimo mechanizmo, o tik nurodo, kad tai yra suma, už kurią gali būti apsikeista turtu. Taigi tikroji rinkos kaina yra ekonomiškai pagrįsta kaina, dėl kurios susitaria nepriklausomi asmenys. Tikroji rinkos kaina gali būti nustatoma paties apdovanoto gyventojo nuožiūra, atsižvelgus į tokių tuo pat metu panašiomis sąlygomis perkamų-parduodamų daiktų kainas arba pasitelkus kvalifikuotą turto vertintoją.