2024 gegužės 28 d. antradienis, 21:00
Reklama  |  facebook

Kada vadovui už klaidas gali grėsti teisinė atsakomybė?

2022-11-29 13:39
Ekonominei situacijai prastėjant, Lietuvos įmonės ruošiasi sudėtingesniems laikams. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad, nors šalies ekonomika iššūkiams pasiruošusi neblogai, tačiau bendros Euro zonos ir pasaulinės tendencijos ją taip pat palies, o kitąmet greičiausiai bus neišvengta ekonomikos susitraukimo.
nuotrauka
Iš kairės: Aleksandras Izgorodinas ir Kazimieras Karpickis


Minimos įmonės
Sorainen, advokatų kontora,
Savo ruožtu teisės firmos „Sorainen“ partneris Kazimieras Karpickis sako, kad esant didesniam ekonominiam neapibrėžtumui auganti įsiskolinimų ir bankrotų rizika iš įmonių vadovų reikalauja dar didesnio atsargumo bei atsakingo sprendimų priėmimo. Kitu atveju įmonės problemos ir skolos gali kristi ant vadovų pečių.

Pasaulinė ekonomika – ant recesijos slenksčio

Izgorodino teigimu, tiek Europa, tiek JAV ir Kinija susiduria su ekonominiais sunkumais, kurie dar labiau išryškės kitų metų pradžioje. Tiesa, Lietuvoje, ekonomisto vertinimu, situacija nėra labai bloga, nors nuosmukio išvengti greičiausiai nepavyks.

„Nors jau dabar yra fiksuojamas pasaulio ekonomikos sulėtėjimas, tikrieji iššūkiai išryškės pirmąjį 2023 metų pusmetį. JAV centriniam bakui agresyviai keliant palūkanas, šioje šalyje jau stebimas NT rinkos susitraukimas. Išankstiniai rodikliai rodo, kad krizė JAV prasidės pirmąjį 2023 metų ketvirtį. Savo ruožtu euro zonos ekonomikos aktyvumas šiuo metu yra tokiame lygyje kaip Covid-19 pandemijos pradžioje ir toliau mažės. Maža to, 2023 metų pavasarį Europos laukia dar vienas iššūkis: tikėtina, kad tuomet Kinija atšauks griežtą Covid karantino režimą, kas lems dar vieną žaliavų bei energetikos išteklių kainų šuolį ir Europai atneš dar vieną infliacijos bangą. Galiausiai, Europos centriniam bankui didint palūkanų normas, euro zonos įmonės ir vartotojai susiduria su augančia paskolų aptarnavimo kaštų našta“, – pranešime cituojamas A. Izgorodinas.

Lietuvos ekonomika iššūkiams pasiruošusi neblogai


Šiame kontekste Lietuvos ekonomika, anot A. Izgorodino, atrodo pakankamai gerai subalansuota – ji nėra išskirtinai priklausoma nuo energijai imlių sektorių, užsienio prekybos balanso rodikliai yra geri, o eksportas itin mažai priklausomas nuo Rusijos ir kitų NVS šalių. Visgi, ekonomisto teigimu, galima konstatuoti, kad kai kurie sektoriai – visų pirma, mažmeninė prekyba – mūsų šalyje jau išgyvena nuosmukį. Jį ir bendrą ekonomikos lėtėjimą daugiausiai lemia prastėjantys vartotojų lūkesčiai, kurie šiuo metu yra panašiame lygyje kaip pandemijos pradžioje.

„Vertinant naujausias tendencijas JAV ir euro zonoje, galima prognozuoti, kad pirmąjį 2023 metų pusmetį Lietuvos ekonomika trauksis, o nuosmukis gali siekti kelis procentus. Visgi Lietuvos BVP išliks didesnis nei prieš Covid pandemiją, t.y. 2019 metais, o laipsniško atsigavimo galima tikėtis jau 2023 metų pabaigoje. Kartu reikia nepamiršti, kad šiuo metu esama kaip niekad daug neapibrėžtumo ir rizikos veiksnių, nuo kurių gali priklausyti tolimesnės tendencijos. Tačiau priežasčių panikuoti tikrai nėra“, – sako A. Izgorodinas.

Nepamatavus rizikų gresia problemos

Karpickio teigimu, artinantis ekonominei krizei įmonių vadovai turėtų dar geriau pasverti kiekvieną savo veiksmą. Kitaip gali pasikartoti atvejai, kurių netrūko 2007–2008 metų krizės metu. Teisininkas pažymi, kad, nors juridinių ir jiems vadovaujančių asmenų įsipareigojimai ir valdomas turtas yra atskirti, kai kuriais atvejais nepadengtus trečiųjų šalių įsipareigojimus gali tekti prisiimti būtent vadovams.

„Taip paprastai nutinka, kai įmonė susiduria su finansiniais sunkumais, yra pradedamos bankroto procedūros, o bankroto administratoriams kyla įtarimų, kad dėl tam tikrų nepadengtų įsipareigojimų įmonei yra atsakingas vadovas ar vadovai. Tai nebūtinai turi būti piktybiniai atvejai – kaip rodo teismų praktika, gali būti pripažįstama, kad neatsakingais, gerai nepasvertais, rizikingais sprendimais finansinių nuostolių įmonei vadovai pridarė paprasčiausiai tęsdamas ilgametę įmonėje nusistovėjusią praktiką“, – sako K. Karpickis.

Klientų skolos – vadovo galvos skausmas

Kaip pavyzdį teisininkas pateikia realų atvejį, kai metalo laužą į trečiąsias šalis eksportavusi Lietuvos įmonė ilgą laiką taikė avansinio atsiskaitymo modelį. Įmonės klientai už sutartą metalo kiekį pusę sumos sumokėdavo avansu, o likusią dalį pervesdavo, kai juos pasiekdavo krovinys. Daugelį mėnesių įmonei tai nekėlė jokių problemų – iki tol, kol 2008-ųjų ekonominės krizės įkarštyje vienas toks metalo krovinys buvo išsiųstas kompanijai, kuri staiga buvo išregistruota: žinoma, neatlikusi sutartos antrosios mokėjimo dalies. Įsiskolinimas siekė daugiau kaip 430 tūkst. eurų.

„Galiausiai, metalu prekiaujančią įmonę per krizę taip pat prislėgė sunkumai ir ji pradėjo bankroto procedūras. Bankroto administratoriai aptikę minėtą įsiskolinimą padavė įmonės vadovą į teismą, apeliuodami į tai, kad jis beveik pusės milijono eurų vertės krovinio išsiuntimą palaimino nepasirūpinęs jokiais saugikliais, kurie užtikrintų pinigų gavimą. Skirtingų instancijų teismai nustatė ir patvirtino vadovo kaltę, todėl jam teko atsakomybė padengti įmonės skolą“, – pasakoja K. Karpickis.

Vadovo pareiga – priimti atsakingus sprendimus


Karpickis pažymi, kad tokių būta ne vieno, o ieškinį vadovui dėl neatsakingų veiksmų gali pateikti ne tik bankroto administratoriai, bet ir įmonės akcininkai, kreditoriai, nauji vadovai. Kiekvienas vadovas turi pareigą rūpintis įmonės turtu, jo nešvaistyti, užtikrinti, kad bendrovė trečiosioms šalims nesuteiktų rizikingų kreditų, visuomet pasidomėti skolininkų mokumu. Kitaip tariant, vadovai įmonės materialinių interesų apsauga turėtų rūpintis taip, tarsi būtų rizikuojama asmeniniu turtu.

„Dideli kreditai visuomet turėtų būti laiduojami įkeičiamu turtu ar kitomis priemonėmis, kurios apsaugotų įmonę nuo nuostolių skolininko nemokumo atveju. Pasirūpinti tokiais saugikliais ir įmonės interesų užtikrinimu yra vadovo atsakomybė – kitu atveju bendrovės skola gali tapti vadovo asmeniniu įsipareigojimu. Su tuo susijusios rizikos ypatingai išauga kriziniu laikotarpiu, kai padaugėja įmonių bankrotų. Tad dabartinėje ekonominėje situacijoje vadovams patarčiau būti dar atsargesniems ir atidesniems, remtis ekonominėmis prognozėmis ir rizikų valdymo priemonėmis, o priimant kiekvieną reikšmingesnį finansinį sprendimą įsivaizduoti save kreditoriaus pozicijoje ir užduoti sau klausimą – ar taip pat elgčiausi, jei tai būtų mano asmeninis turtas“, – pranešime cituojamas K. Karpickis. 
Statybunaujienos.lt



Objektai. Technologijos. Verslas

nuotrauka
2024-05-28 10:40
Nekilnojamojo turto plėtros kompanija „Hanner“ didina dukterinės bendrovės „Lvovo projektai“ įstatinį kapitalą nuo 300 tūkst. iki 50 mln. eurų. Šiuo žingsniu siekiama efektyvinti įmonių grupės struktūrą ir Latvijoje uždirbtą kapitalą reinvestuoti Lietuvoje.
nuotrauka
2024-05-28 09:57
Apsaugos paslaugas teikianti bendrovė „Eurocash1" ir „Panevėžio statybos tresto" (PST) valdoma įmonė „Šeškinės projektai" pasirašė sutartį dėl daugiau nei 800 kv. m ploto biuro erdvių verslo centre „U219", Vilniuje. Jose įsikurs „Eurocash1" pagrindinė būstinė Baltijos šalyse.
nuotrauka
2024-05-27 14:50
Investicijų valdymo įmonė „Demus Asset Management“ valdomas uždarojo tipo fondas „Victory Development Venture“ įsigijo naują projektą – „Ežero takais by Citus“. Iš viso į projektą ketinama investuoti 8 mln. eurų, iš informuotųjų investuotojų „Demus Asset Management“ pritraukė 2 mln. eurų.
nuotrauka
2024-05-27 10:26
Naujausia, šių metų gegužės mėnesį atlikta Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) narių apklausa rodo, kad nekilnojamojo turto (NT) verslas labiausiai tiki būsto rinka ir būtent šiame sektoriuje kreips didesnę dalį savo investicijų. Neapibrėžtumo kupinoje rinkoje NT plėtotojai vis ...
nuotrauka
2024-05-27 09:40
Generalinė rangos įmonė „Conres“ pradėjo „Ukmergės pramonės parko“ plėtros I etapo statybos darbus. Penktadienį, simbolinės laiko kapsulės įkasimu, pažymėta šio projekto pradžia. Naujose gamybinėse patalpose įsikurs viena iš grupės įmonių – „Stansefabrikken“.
nuotrauka
2024-05-24 11:36
Per pirmąsias tris savaites nuo finansinės priemonės „Milijardas verslui" starto įmonės suskubo aktyviai teikti paraiškas finansavimui gauti. Nacionalinė plėtros įstaiga INVEGA sulaukė 25 paraiškų paskoloms, kurių bendra prašoma suma viršija 1 mlrd. eurų, tad nuo šiol klientų teikiamos paraiškos sko...
nuotrauka
2024-05-23 13:36
Didžiausia pasaulyje lanksčiai nuomojamų įrengtų darbo vietų kompanija IWG, kuriai priklauso biurų nuomos tinklas „Regus", verslo centre „U219" Vilniuje steigia naują darbo erdvę. Joje bus sukurtos hibridiniam darbui pritaikytos darbo vietos, privatūs biurai, posėdžių salės ir kūrybinės erdvės. Biur...
nuotrauka
2024-05-23 10:47
„Pro Kapital Lietuva" pasirinko finansinį partnerį plėtojamo aukščiausios klasės NT projekto Vilniaus senamiestyje įgyvendinimui – pasirašyta sutartis su „Šiaulių banku" dėl 13,2 mln. eurų paskolos.
nuotrauka
2024-05-22 17:24
„EIKA Development" valdomame, naujai statomame verslo centre „Jasinskio 2" daugiau nei pusė ploto jau yra išnuomota: čia įsikurs advokatų kontora „Ellex Valiūnas" bei į kokybiškas, modernias patalpas kelsis ir Nyderlandų karalystės ambasada, kuri sudarė sutartį dėl 552 kv. m ploto patalpų nuomos.
nuotrauka
2024-05-22 09:29
Panevėžio miesto savivaldybės užsibrėžta ambicija mieste įkurti profesionalaus, šiuolaikinio meno erdvę, virsta realybe: jau kitą savaitę duris atvers pasaulinio garso menininko, daugiafunkcionalisto Stasio Eidrigevičiaus menų centras, pavadintas Stasys Museum.
nuotrauka
2024-05-21 14:36
Investicija į nekilnojamąjį turtą (NT) lietuviams visada buvo viliojantis pasirinkimas, tai atskleidė ir pandemija, kai dažnas puolė ieškoti antro būsto pajūryje ar sodybos užmiestyje. Pranešime cituojamas NT ekspertas Marius Bružas sako, kad nors šis bumas jau praėjo, išskirtinio būsto poreikis yra...
nuotrauka
2024-05-21 13:13
Nekilnojamojo turto plėtros kompanija „Hanner“ verslo centro „Business Stadium Central“ vidaus inžinerinių sistemų montavimo rangovais pasirinko Lietuvos įmones „Aktinis“, „Todera“, „Ivalta“, „PoolPro“. Bendra su rangovais sudarytų sutarčių vertė – 5,6 mln. eurų.
nuotrauka
2024-05-21 12:56
Kada prekybos centras gali vadintis tvariu? Ar tam užtenka deramai surūšiuoti atliekas ir pakeisti lemputes? Vienas iš technologiškai pažangiausių „Nordika“ tvarumo aspektų – R8 tech įrankio, kuris paremtas dirbtiniu intelektu, naudojimas. Ši automatizavimo sistema valdo prekybos centro šildymo, vė...
nuotrauka
2024-05-21 09:50
Dar prieš kelerius metus prie rekordinio efektyvumo saulės elementų kūrimo prisidėję Kauno technologijos universiteto (KTU) chemikai šiemet išradimą dar patobulino. Pasak jų, tai – itin svarbus žingsnis link naujos kartos saulės elementų gamybos.
nuotrauka
2024-05-21 07:11
Apie 40 % visų šalčio tiltų pastate susidaro dėl sienų ir kolonų. Ir tai lemia apie 10 % šildymo energijos nuostolių. Vokietijos įmonė SCHÖCK BAUTEILE GmbH sukūrė ir rinkai pasiūlė tvarių, patogių ir aukštos kokybės sprendimų – SCHÖCK SCONNEX gaminių asortimentą, prisidedantį prie tvaraus pastato ko...
nuotrauka
2024-05-20 14:25
Tankiai gyvenamame Vilniaus Pašilaičių rajone atsiras dar vienas valstybinis lopšelis-darželis, kurį galės lankyti 280 vaikų. Projektui jau išduotas statybą leidžiantis dokumentas ir, jei procesas vyks sklandžiai, statyba turėtų prasidėti iki kitų metų ir trukti apie dvejus metus. Priimti vaikus dar...
nuotrauka
2024-05-20 11:09
Oficialiai pažymėtas Tauragės daugiafunkcės arenos antrasis statybų etapas – į būsimus sporto ir kultūros centro pamatus įkasta simbolinė laiko kapsulė ateities kartoms. Tikimasi, kad itin laukta ir regionui svarbi arena įneš dar daugiau kultūros ir galimybių sportuoti į visos apskrities gyvenimą. ...
nuotrauka
2024-05-20 10:51
Ekonomikos ir inovacijų ministerija investuoja į Lietuvoje veikiančių verslo paslaugų centrų modernizavimą. Skelbiamas 2,4 mln. eurų kvietimas teikti projektų įgyvendinimo planus verslo paslaugų centrams, norintiems automatizuoti savo veiklos procesus.
nuotrauka
2024-05-17 07:46
Rekonstruotas Kauno apskrities VPK Kauno miesto Nemuno policijos komisariato pastatas. Atlikti rekonstrukcijos darbai kainavo apie 1,2 mln. Eur.
nuotrauka
2024-05-15 08:46
Aukštaitijos sostinėje toliau tęsiami tarptautinės plaukimo federacijos (FINA) standartus atitiksiančio daugiafunkcio sporto ir sveikatingumo centro „Aukštaitija“ rekonstravimo darbai. Kyla priestatas, kuriame bus įrengtas 10-ies takelių, 50 metrų ilgio tarptautinius standartus atitinkantis baseinas...

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslas