Kada vadovui už klaidas gali grėsti teisinė atsakomybė?
2022-11-29 13:39
Ekonominei situacijai prastėjant, Lietuvos įmonės ruošiasi sudėtingesniems laikams. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad, nors šalies ekonomika iššūkiams pasiruošusi neblogai, tačiau bendros Euro zonos ir pasaulinės tendencijos ją taip pat palies, o kitąmet greičiausiai bus neišvengta ekonomikos susitraukimo.

Iš kairės: Aleksandras Izgorodinas ir Kazimieras Karpickis
Minimos įmonės
Sorainen, advokatų kontora,
Pasaulinė ekonomika – ant recesijos slenksčio
Izgorodino teigimu, tiek Europa, tiek JAV ir Kinija susiduria su ekonominiais sunkumais, kurie dar labiau išryškės kitų metų pradžioje. Tiesa, Lietuvoje, ekonomisto vertinimu, situacija nėra labai bloga, nors nuosmukio išvengti greičiausiai nepavyks.
„Nors jau dabar yra fiksuojamas pasaulio ekonomikos sulėtėjimas, tikrieji iššūkiai išryškės pirmąjį 2023 metų pusmetį. JAV centriniam bakui agresyviai keliant palūkanas, šioje šalyje jau stebimas NT rinkos susitraukimas. Išankstiniai rodikliai rodo, kad krizė JAV prasidės pirmąjį 2023 metų ketvirtį. Savo ruožtu euro zonos ekonomikos aktyvumas šiuo metu yra tokiame lygyje kaip Covid-19 pandemijos pradžioje ir toliau mažės. Maža to, 2023 metų pavasarį Europos laukia dar vienas iššūkis: tikėtina, kad tuomet Kinija atšauks griežtą Covid karantino režimą, kas lems dar vieną žaliavų bei energetikos išteklių kainų šuolį ir Europai atneš dar vieną infliacijos bangą. Galiausiai, Europos centriniam bankui didint palūkanų normas, euro zonos įmonės ir vartotojai susiduria su augančia paskolų aptarnavimo kaštų našta“, – pranešime cituojamas A. Izgorodinas.
Lietuvos ekonomika iššūkiams pasiruošusi neblogai
Šiame kontekste Lietuvos ekonomika, anot A. Izgorodino, atrodo pakankamai gerai subalansuota – ji nėra išskirtinai priklausoma nuo energijai imlių sektorių, užsienio prekybos balanso rodikliai yra geri, o eksportas itin mažai priklausomas nuo Rusijos ir kitų NVS šalių. Visgi, ekonomisto teigimu, galima konstatuoti, kad kai kurie sektoriai – visų pirma, mažmeninė prekyba – mūsų šalyje jau išgyvena nuosmukį. Jį ir bendrą ekonomikos lėtėjimą daugiausiai lemia prastėjantys vartotojų lūkesčiai, kurie šiuo metu yra panašiame lygyje kaip pandemijos pradžioje.
„Vertinant naujausias tendencijas JAV ir euro zonoje, galima prognozuoti, kad pirmąjį 2023 metų pusmetį Lietuvos ekonomika trauksis, o nuosmukis gali siekti kelis procentus. Visgi Lietuvos BVP išliks didesnis nei prieš Covid pandemiją, t.y. 2019 metais, o laipsniško atsigavimo galima tikėtis jau 2023 metų pabaigoje. Kartu reikia nepamiršti, kad šiuo metu esama kaip niekad daug neapibrėžtumo ir rizikos veiksnių, nuo kurių gali priklausyti tolimesnės tendencijos. Tačiau priežasčių panikuoti tikrai nėra“, – sako A. Izgorodinas.
Nepamatavus rizikų gresia problemos
Karpickio teigimu, artinantis ekonominei krizei įmonių vadovai turėtų dar geriau pasverti kiekvieną savo veiksmą. Kitaip gali pasikartoti atvejai, kurių netrūko 2007–2008 metų krizės metu. Teisininkas pažymi, kad, nors juridinių ir jiems vadovaujančių asmenų įsipareigojimai ir valdomas turtas yra atskirti, kai kuriais atvejais nepadengtus trečiųjų šalių įsipareigojimus gali tekti prisiimti būtent vadovams.
„Taip paprastai nutinka, kai įmonė susiduria su finansiniais sunkumais, yra pradedamos bankroto procedūros, o bankroto administratoriams kyla įtarimų, kad dėl tam tikrų nepadengtų įsipareigojimų įmonei yra atsakingas vadovas ar vadovai. Tai nebūtinai turi būti piktybiniai atvejai – kaip rodo teismų praktika, gali būti pripažįstama, kad neatsakingais, gerai nepasvertais, rizikingais sprendimais finansinių nuostolių įmonei vadovai pridarė paprasčiausiai tęsdamas ilgametę įmonėje nusistovėjusią praktiką“, – sako K. Karpickis.
Klientų skolos – vadovo galvos skausmas
Kaip pavyzdį teisininkas pateikia realų atvejį, kai metalo laužą į trečiąsias šalis eksportavusi Lietuvos įmonė ilgą laiką taikė avansinio atsiskaitymo modelį. Įmonės klientai už sutartą metalo kiekį pusę sumos sumokėdavo avansu, o likusią dalį pervesdavo, kai juos pasiekdavo krovinys. Daugelį mėnesių įmonei tai nekėlė jokių problemų – iki tol, kol 2008-ųjų ekonominės krizės įkarštyje vienas toks metalo krovinys buvo išsiųstas kompanijai, kuri staiga buvo išregistruota: žinoma, neatlikusi sutartos antrosios mokėjimo dalies. Įsiskolinimas siekė daugiau kaip 430 tūkst. eurų.
„Galiausiai, metalu prekiaujančią įmonę per krizę taip pat prislėgė sunkumai ir ji pradėjo bankroto procedūras. Bankroto administratoriai aptikę minėtą įsiskolinimą padavė įmonės vadovą į teismą, apeliuodami į tai, kad jis beveik pusės milijono eurų vertės krovinio išsiuntimą palaimino nepasirūpinęs jokiais saugikliais, kurie užtikrintų pinigų gavimą. Skirtingų instancijų teismai nustatė ir patvirtino vadovo kaltę, todėl jam teko atsakomybė padengti įmonės skolą“, – pasakoja K. Karpickis.
Vadovo pareiga – priimti atsakingus sprendimus
Karpickis pažymi, kad tokių būta ne vieno, o ieškinį vadovui dėl neatsakingų veiksmų gali pateikti ne tik bankroto administratoriai, bet ir įmonės akcininkai, kreditoriai, nauji vadovai. Kiekvienas vadovas turi pareigą rūpintis įmonės turtu, jo nešvaistyti, užtikrinti, kad bendrovė trečiosioms šalims nesuteiktų rizikingų kreditų, visuomet pasidomėti skolininkų mokumu. Kitaip tariant, vadovai įmonės materialinių interesų apsauga turėtų rūpintis taip, tarsi būtų rizikuojama asmeniniu turtu.
„Dideli kreditai visuomet turėtų būti laiduojami įkeičiamu turtu ar kitomis priemonėmis, kurios apsaugotų įmonę nuo nuostolių skolininko nemokumo atveju. Pasirūpinti tokiais saugikliais ir įmonės interesų užtikrinimu yra vadovo atsakomybė – kitu atveju bendrovės skola gali tapti vadovo asmeniniu įsipareigojimu. Su tuo susijusios rizikos ypatingai išauga kriziniu laikotarpiu, kai padaugėja įmonių bankrotų. Tad dabartinėje ekonominėje situacijoje vadovams patarčiau būti dar atsargesniems ir atidesniems, remtis ekonominėmis prognozėmis ir rizikų valdymo priemonėmis, o priimant kiekvieną reikšmingesnį finansinį sprendimą įsivaizduoti save kreditoriaus pozicijoje ir užduoti sau klausimą – ar taip pat elgčiausi, jei tai būtų mano asmeninis turtas“, – pranešime cituojamas K. Karpickis.
Objektai. Technologijos. Verslas
2025-07-03 15:36
Kaune, A. Juozapavičiaus pr. 57, duris atvėrė atnaujintas Turto banko administracinis pastatas, kuriame patogesnėmis darbo sąlygomis jau džiaugiasi 6 valstybės įstaigos. Atlikti darbai leido reikšmingai pagerinti pastato energinį naudingumą nuo F iki A klasės. Teigiami pokyčiai leidžia energijos sąn...
2025-07-03 09:52
2024-ieji Elinta Charge komandai tapo kryptingo virsmo metais. Reaguodama į rinkos pokyčius ir augančius klientų lūkesčius, įmonė perorientavo pardavimų strategiją, sustiprino fokusą į B2B segmentus ir performavo komandą. Šie sprendimai tapo pagrindu investicijoms į produktų kokybę, sertifikavimą, n...
2025-07-02 13:13
Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) pasirašė 19-ąją stambaus investicinio projekto sutartį su bendrove „Pentasweet“, kuri Vilniuje plėtos gamybos projektą, paremtą pažangiomis biosintezės technologijomis. Įgyvendinant projektą planuojama investuoti 44 mln. eurų.
2025-07-02 12:07
Vilniaus oro uostas tęsia keleiviams skirtų erdvių modernizavimo darbus – senosiose išvykimo erdvėse prasidėjo pertvarkos. Nuo keleivių atitvertose patalpose vyksta pasiruošimo rekonstrukcijai etapas. Planuojama, kad po maždaug pusantrų metų senoji erdvė pasikeis neatpažįstamai – terminalas taps ne ...
2025-07-02 11:59
Nacionalinis plėtros bankas ILTE skyrė kiek daugiau nei pusę milijono eurų Kėdainių rajone esančio Kalnaberžės dvaro atnaujinimui. Pasak projektą įgyvendinančios UAB „Rangon“ vadovo, siekiama atgaivinti nykstantį kultūros paveldą ir pritaikyti jį šiuolaikiniams visuomenės poreikiams.
2025-07-02 09:55
2025 m. pirmąjį pusmetį Vilniaus pirminė būsto rinka demonstravo įspūdingą atsigavimą – pardavimų apimtys išaugo daugiau nei dvigubai, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Aktyvumas fiksuotas ne tik sostinėje, bet ir Kaune bei Klaipėdoje. Rinkos dalyvės „EIKA Development“, „Citus“ ir „Realco“ v...
2025-07-02 07:31
Jei esate architektas ar interjero dizaineris ir jaučiate, kad technologijos sparčiai keičia jūsų profesiją, greičiausiai esate susidūrę su klausimu: kaip suspėti su pokyčiais ir tuo pačiu dirbti efektyviau? Šiandien mokymai – tai ne tik naujų mygtukų pažinimas, bet visos darbo kultūros atnaujinimas...
2025-07-01 16:19
KTU Studentų miestelis sparčiai modernėja – vykdomi atnaujinimo darbai atspindi universiteto siekį kurti tvarią, inovatyvią ir bendruomenei draugišką aplinką. Nuo žaliųjų erdvių ir sporto infrastruktūros iki apšvietimo – visi šie pokyčiai yra nuoseklūs žingsniai link šiuolaikiško, tarptautinius stan...
2025-06-30 14:15
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN) iniciatyva nuo š. m. rugpjūčio 1 d. bus įsteigiama smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) ombudsmeno pareigybė. Ji skirta nagrinėti SVV subjektų skundus. Tam šiandien pritarė Seimas.
2025-06-30 09:31
Šiemet prekės ženklą atnaujinusi „PST Group" tęsia strateginius pokyčius: įmonėje įsteigtas Tvarumo skyrius ir paskirtas pirmasis tvarumo vadovas. Anot pranešime cituojamo bendrovės vadovo Tomo Stuko, šis struktūrinis sprendimas atspindi įmonės siekį sistemingai į kasdieninę veiklą integruoti tvarum...
2025-06-27 14:34
Naujausias Turto banko užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad, renkantis darbdavį, kas penktam gyventojui svarbi ergonomiška darbo vieta. Psichologas-psichoterapeutas Erikas Siudikas pritaria – kai darbo erdvė jauki, yra oro, šviesos, darnos, kūnas atsipalaiduoja, imama giliau kvėpuoti, mąstyti ir ku...
2025-06-27 07:29
Architektų ir interjero dizainerių darbe technologijos vis dažniau tampa nebe pagalbinėmis, o pagrindinėmis darbo priemonėmis. Jos keičia ne tik projektavimo eigą, bet ir pačią profesinę tapatybę. Duomenų analizė, dirbtinio intelekto (DI) įrankiai, CLOUD sprendimai, generatyvinio dizaino algoritmai ...
2025-06-26 15:07
Tarptautinės rinkos tyrimų kompanijos „Kantar“ (UAB „TNS LT“) Vilniaus biuras praėjusią savaitę persikėlė į naujas patalpas baigiamo rekonstruoti Šv. Jokūbo komplekso teritorijoje. Atskirame 19 amžiaus pabaigos pastate bendrovė suderino istorinį paveldą su šiuolaikiniu darbo organizavimu.
2025-06-26 07:49
Kompanija PAROC® pristato naują statybos rinkai skirtą gaminį – „PAROC Linio 10cc“. Tai moderni tinkuojamų fasadų (ETICS) šilumos izoliacijos iš akmens vatos plokštė, kuri jau gamykloje padengiama gruntu iš abiejų pusių. Toks sprendimas padeda efektyviau organizuoti darbus statybos aikštelėje, taupy...
2025-06-26 07:45
Statybininkai, architektai ir užsakovai vis dažniau ieško sprendimų, kurie derintų estetiką, techninį patikimumą ir ilgaamžiškumą. Vienas tokių sprendimų – CEDRAL gaminiai, kurie sparčiai populiarėja kaip alternatyva tradicinėms apdailos medžiagoms. Pluoštinio cemento pagrindu pagamintos dailylentės...
2025-06-25 17:01
Šių metų pabaigoje Klaipėdos Girulių pajūryje prasidės vieno ambicingiausių sveikatinimo ir turizmo objektų Lietuvoje statybos. Tai – „Hilton“ tinklui priklausysiantis talasoterapinis viešbutis su didžiausiu Šiaurės Europoje terminio vandens SPA. 168 prabangių kambarių viešbutis su 3 000 kv. m sveik...
2025-06-25 14:29
Vilniuje kylantis verslo centras „Hero“ siunčia aiškią žinutę rinkai – biurų administravimas gali būti modernus, skaidrus, patogus ir orientuotas į naudotojus. Tai bus pirmasis projektas Lietuvoje, kuriame nuo pirmųjų eksploatacijos dienų bus įdiegta atnaujinta „Flanco“ platformos versija, užtikrina...
2025-06-23 09:38
Lenkija, kartu su Estija, Lietuva ir Latvija, pateikė Europos Komisijai pasiūlymą įkurti Dirbtinio intelekto (DI) „giga“ gamyklą, bendradarbiaujant su privačių įmonių ir mokslinių tyrimų institutų konsorciumu. Tai – pirmasis proceso etapas, formaliai išreiškiant susidomėjimą prisijungti prie iniciat...
2025-06-20 11:44
Utenoje pradėtas statyti modernus, A++ energinio naudingumo klasės, daugiafunkcinės paskirties pastatas. Projektą plėtojanti kompanija „Portum“ teigia, kad 1 290 kv. m ploto objektas bus pritaikytas įvairių sričių verslams – čia bus įrengtos prekybinės, administracinės bei sandėliavimo patalpos.
2025-06-20 09:43
Būstas niekada neapsiribojo vien keturiomis sienomis – koks vaizdas matomas pro langus, Lietuvos gyventojams visuomet turėjo įtakos. Nauja visuomenės nuomonės apklausa šią tendenciją patvirtina: net 94 proc. gyventojų teigia, jog žaluma ar gamta šalia namų jiems yra svarbi. Tai rodo, kad gyvenamoji ...