Klimato kaitos padariniai kasmet kainuoja milijardus eurų

Šių metų liepa Lietuvoje išsiskyrė rekordiniais kritulių kiekiais – Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, vidutinis mėnesio kritulių kiekis buvo 1,7 karto didesnis nei daugiametis vidurkis ir tapo vienu didžiausių per visą stebėjimų istoriją. Tokios liūtys užlieja dirvas greičiau, nei jos pajėgia sugerti ar nutekinti vandenį, todėl nukenčia pievos, laukai ir sodybos. Ilgalaikės klimato prognozės rodo, kad tokių situacijų ateityje tik daugės – iki amžiaus pabaigos metinis kritulių kiekis gali padidėti iki 14 proc., o liepa ir toliau išliks lietingiausiu metų mėnesiu. Aplinkosauginės priemonės šioje situacijoje – vienas efektyviausių būdų mažinti neigiamą stichijų poveikį.

Europos investicijų banko ir Europos Komisijos duomenimis, klimato kaitos padariniai žemės ūkiui ES šalyse kasmet kainuoja apie 28,3 mlrd. eurų, o jei nebus imamasi prisitaikymo priemonių, nuostoliai iki 2050 m. gali išaugti daugiau nei per pusę. Tai reiškia, kad kiekviena investicija į aplinkosaugines priemones yra ne tik gamtos išsaugojimo žingsnis, bet ir ekonominė apsauga nuo stichijų padarytų nuostolių.

Išsigelbėjimas – upių ir dirvožemio gaivinimas

Pavyzdžiui, išmanioji melioracija leidžia ne tik greitai pašalinti vandens perteklių liūčių metu, bet ir sukaupti jį tvenkiniuose ar grioviuose sausesniam laikotarpiui. Pievos ir šlapynės tampa natūraliais „vandens rezervuarais“ – jos užliejamos, bet derlius nenukenčia, o tokios teritorijos netgi praturtėja biologine įvairove. Sveikas, organinės medžiagos turtingas dirvožemis geba ilgiau sulaikyti vandenį, taip mažindamas ir potvynių, ir sausros žalą.

Strėvos upė. 

Povilo Pelanio nuotr.

Svarbus vaidmuo tenka ir renatūralizacijos projektams. Tai – sraunumų, užutekių, duburių ir slenksčių suformavimas vagoje, tėkmės srautą keičiančių bunų įrengimas vagoje, vagos skerspjūvio pakeitimai panaudojant natūralias gamtines medžiagas iš akmenų, gargždo ir medienos, medžių sodinimas vagų šlaituose ar pakrantėse ribojant vandens paviršiaus (vagos) apšvietimą. Daugelis Lietuvos upių praeityje buvo tiesintos, gilinamos, melioruojamos, todėl prarado natūralią gebą reguliuoti vandens lygį. Švelniosios renatūralizacijos priemonės – sraunumų, užutekių, medžių pakrantėse atkūrimas – padeda upėms vėl tapti natūraliomis vandens „saugyklomis“. Tokios priemonės ne tik atkuria buveines ir gerina vandens kokybę, bet ir prisideda prie potvynių rizikos mažinimo, nes perteklinis vanduo užlaikomas užliejamuose upių slėniuose (salpose) ir šlapynėse, užuot staiga užtvindęs gyvenvietes ar kelius.

Aplinkosaugos priemonės – ne trukdis, o apsaugantis skydas

2017-2022 m. Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) įgyvendino 55 švelniosios renatūralizacijos projektus, dar keliolika projektų turėtų būti baigti įgyvendinti šiais metais. Pavyzdžiui, Strėvos upėje įgyvendintos renatūralizacijos priemonės buvo parinktos taip, kad netrukdytų melioracijos darbams, nekeistų vagos trajektorijos ir nepažeistų privačių žemių. Tokie sprendimai padeda išlaikyti upės ekosistemos funkcionalumą, o potvynių metu sumažinanama žala konkrečiai teritorijai.

Klimato kaitos iššūkiams prisitaikiusios upės, dirvos ir kraštovaizdis gali tapti patikimu skydu tiek ūkininkams, tiek gyventojams. Todėl, pasak agentūros atstovų, aplinkosauginės priemonės neturi būti matomos kaip barjeras – jos yra investicija į saugesnę, atsparią ir tvarią ateitį, kurioje išvengiama dalies stichijų padarytų nuostolių ir užtikrinamas stabilus žemės ūkio produktyvumas.