2022 rugpjūčio 13 d. šeštadienis, 6:35
Reklama  |  facebook

Kaip apželdinti stogą ar namo sieną?

Inga LABUTYTĖ-ATKOČAITIENĖ      2016-03-31 06:48
Velykos – pavasario, atgimimo ir prisikėlimo šventė. Dažniausiai po jos viskas pamažu sudygsta ir sužaliuoja, ima krauti žiedus. Velykų proga siūlome jums pagalvoti, kaip įnešti dar daugiau žalumos į savo gyvenimą – apsiželdinti gyvenamojo būsto stogą ar sieną. Šia tema kovo viduryje vykusioje parodoje „Namų pasaulis 2016“ pranešimą skaitė Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto daktarė Rėda Bistrickaitė.
nuotrauka
Ekstensyviai apželdintas stogas. Knygos „WOLFIN RATGEBER“ (leidykla „Abdichtung unter Begrünung“ nuotr.


Minimos įmonės
KTU Statybos ir architektūros fakultetas,
Ar žinojote, jog pirmieji apželdinti stogai atsirado IV amžiuje prieš Kristų? Tai buvo garsieji Babilono (arba Semiramidės) sodai.

Vėliau gyventojai stogus apželdindavo siekdami pagerinti būsto šilumos izoliaciją. Velėna ant stogų žiemą būstą išlaikydavo šiltesnį, vasarą – vėsesnį.

Lietuvos senieji gyventojai velėną klodavo ant šiaudinių stogų, nes ji taip pat pagerindavo ir priešgaisrinę izoliaciją.

Šiandien stogai apželdinami naudojantis modernia įranga ir laistymo technika, sukuriamos ištisos sistemos, kad tokiu sodu nereikėtų pernelyg daug rūpintis. Didžiausias apželdintas plotas egzistuoja ant „Ford Motors“ biuro pastato JAV – jis užima 4,2 hektaro.


Ekstensyviai apželdintas stogas. Knygos „WOLFIN RATGEBER“ (leidykla „Abdichtung unter Begrünung“) nuotr.

Japonijoje ir kai kuriose kitose šalyse egzistuoja reikalavimas pastačius naują pastatą apželdinti tam tikrą žemės plotą – tai tarsi kompensacija už erdvę, kurioje vietoj gamtos išdygo pastatas. Žinoma, žemės jau pradeda trūkti, tad šis reikalavimas kompensuojamas apželdinant stogus.

Europoje stogų apželdinimo lyderė neabejotinai yra Šveicarija – šioje šalyje visi pastatai, turintys plokščią stogą, privalo būti apželdinti.
Vis tik kitose šalyse taip pat plinta toks aplinkai draugiškas dekoro ir žalio ploto didinimo būdas. Kai kur apželdinimą finansiškai remia valstybė.

Apželdinti stogai iš tiesų turi daug privalumų: gerina ne tik šilumos, bet ir garso izoliaciją, kuria įspūdingą estetinį vaizdą, savotiškai kompensuoja tą dalelę gamtos, kurią prarandame dėl besiplečiančių miestų, augalai valo ir grynina miestų orą. Apželdintas stogas net ir netiesiogiai padeda mums gelbėtis nuo karščio – jis mažina vidutinę miesto temperatūrą maždaug 3–4 laipsniais.

Ekstensyviai apželdintas stogas. Knygos „WOLFIN RATGEBER“ (leidykla „Abdichtung unter Begrünung“) iliustracija.

Vokietijoje netgi esama įspūdingų pavyzdžių, kai apželdinti stogai derinami su ant jų įrengtomis saulės jėgainėmis. Tokiu būdu gaunama energija iš atsinaujinančių energijos šaltinių, tačiau stogas pernelyg neįkaista.

Pasaulyje yra gausybė pavyzdžių, kai apželdinę stogą gyventojai naudoja jį poilsiui, čia įrengia ir vaikų žaidimų aikšteles.

Įrengiant sodus ant stogo būtina žinoti, jog po žemės sluoksniu dar turi būti įrengtas vandenį sulaikantis sluoksnis, tuomet – drenažo sluoksnis, o po juo – hidroizoliacinės medžiagos sluoksnis. Tik po juo eina stogo konstrukcija.

Ekstensyviai apželdintas stogas. Knygos „WOLFIN RATGEBER“ (leidykla „Abdichtung unter Begrünung“) iliustracija.

Stogai gali būti apželdinami intensyviai arba ekstensyviai.


Ant šlaitinių stogų (pasvirusių nuo 5 iki 15 laipsnių) įrengiami ekstensyvūs sodai, kurių nereikia prižiūrėti. Jei stogas yra dar nuožulnesnis, įrengiama atramų sistema sulaikanti gruntą ir neleidžianti jam nuslysti.

Intensyviai apželdinus stogą jam bus reikalinga nuolatinė priežiūra. Toks apželdinimas priklauso ir nuo finansinių investicijų. Norint auginti didesnius augalus reikia nuo 15 iki 40 centimetrų storio žemės substrato sluoksnio (reikia gerai pagalvoti ir apie žemės svorį). Tokiu atveju stogas apželdinamas daugiamečiais augalais, veja, krūmais, mažais medžiais.


Intensyviai apželdinto stogo sluoksnių pjūvis. Dr. R. Bistrickaitės iliustracija

Intensyvaus apželdinimo atveju ir sluoksnių yra daugiau: po žemės substratu eina vandenį filtruojantis sluoksnis (geotekstilė, mineralinės vatos veltinis arba stiklo audinys), tuomet – drenažo sluoksnis, hidroizoliacinės dangos apsauginis sluoksnis (skirtas apsaugoti žemiau klojamą dangą nuo aštrių drenažo sluoksnio dalelių), hidroizoliacijos sluoksnis, šiluminė izoliacija, garo izoliacija bei prieš stogo konstrukciją – skiriamasis sluoksnis.

Žinoma, pranešėja pripažino, jog taupant lėšas ir nusprendus stogą apželdinti ekstensyviai, po žemės substratu kartais iškart klojama hidroizoliacijos sluoksnio danga ir tuo pasitenkinama.

Vis tik ir intensyviai apželdinant, nors pasiryžtate augalus prižiūrėti, geriausia jei jie būtų atsparūs saulės kaitrai bei „ištvermingi“. Tuo metu dirvos sluoksnis turėtų būti turtingas humusu, turėti pakankamai kalcio, kad būtų neutralizuotas rūgštinis lietaus vanduo, bei būti atsparus korozijai. 

Jei stogas plokščias, ties parapetais, stoglangiais gruntas tarsi šiek tiek „atitraukiamas“ nuo krašto, įrengiami skaldos intarpai, takeliai. 

Pastatai žaliais fasadais – it oazės pilkuose miestuose

Pastatai apželdintais fasadais yra tarsi savotiški meno kūriniai. Ypač – pilkame betoniniame mieste. Fasadai dažniausiai apželdinami dviem būdais: su papildomais laikikliais arba be jų.

Tokiais būdais Vokietijoje populiaru apželdinti buvusias gamyklas ir kitus neišvaizdžius pastatus“, – pasakojo dr. R. Bistrickaitė. Pranešėjos teigimu, gražią idėją puoselėjantys žalumos mylėtojai neretai susiduria su elementaria problema: prigyja ir suželia gal trečdalis augalų, tuomet likusius tenka persodinti. 

Jei nusprendžiama apželdinti pastatą tvirtinant augalus ant laikiklių, rekomenduojama juos įrengti bent 15 centimetrų atstumu nuo namo sienos – kad tarp jos ir apželdintos sienos būtų vėdinamas oro tarpas, taip pat kad augalai nepažeistų struktūrinio tinko, kitokios fasado apdailos“, – sako dr. R. Bistrickaitė.

Laikikliai – dažniausiai nerūdijančio plieno trosai, ištempti skersai pastato ir susikertantys, sudarantys savotišką rombų tinklelį.

Fasadų apželdinimo būdai. Dr. R. Bistrickaitės iliustracija

Vokietijoje jau yra pavyzdžių, kai buvo panaudoti ne nerūdijančio plieno laikikliai, jie surūdijo ir atrodo negražiai, juolab, kad kyla rizika, jog augalai nukris su visu laikikliu“, – perspėjo pranešėja.

Tinkleliai taip pat daromi iš stiklo pluošto armatūros. Dar vienas apželdinimo tipas: kai fasadas sujungiamas su apželdinimu. Jei pasirenkamas vazoninis apželdinimo būdas, kai augalai vazonuose statomi pastato balkonuose, projektuotojai turi iš anksto paskaičiuoti, jog pastato perdangos bus labiau apkrautos.


Fasadų apželdinimo būdai, kai fasadas jungiamas su apželdinimu. Dr. R. Bistrickaitės iliustracija.

Dar vienas apželdinimo tipas: vertikalūs sodai. Pastarieji gali būti tvirtinami moduline sistema ir vientisa plokščiąja sistema. Minėtais atvejais daug dėmesio reikia skirti laistymo sistemai – ji įrengiama iš anksto ir ją turi prižiūrėti apželdinimo specialistai.

Esu mačiusi, kaip Vokietijoje vientisa plokščioji sistema tiesiog susmuko. Priežastis? Užsikimšo laistymo sistema ir visas tas fasadas tiesiog neatlaikė apkrovos“, – sakė dr. R. Bistrickaitė (I. Labutytės-Atkočaitienės nuotr. kairėje).

Iš anksto nujaučiami ir netikėti privalumai


Apželdintas fasadas ne tik skatina gerą savijautą, maloniai nuteikia, tačiau ir padidina pastato sienų garso izoliaciją, pagerina miesto klimatą, mažina smogą, mažina pastato perkaitimą, drėkina orą. Dar vienas netikėtas privalumas – apželdinus fasadą „nuginkluojami“ grafičių piešėjai – jie nebeturi jokios galimybės demonstruoti savo meninių sugebėjimų ant pastatų sienų.

Apželdintas pakabinamas fasadas susideda iš aliuminio rėmų su kampais, prie kurių jungiami pakabinami bėgiai. Nuo jų eina fasado elementas, į kurį horizontaliai įmontuojami vazonėliai su augalais. Jų dugną turi siekti išvedžiota laistymo sistema, taip pat tarp stambesnių fasado detalių būtina įrengti kondensato lašų surinkimo vietas.

Tokia konstrukcija kabinama ant apšiltintos sienos.

Vienas iš labiausiai dr. R. Bistrickaitei įstrigusių fasadų apželdinimo pavyzdžių: Peterio-Lammaro aikštės Dillingeno mieste projektas. Šią aikštę juosė pilki belangiai pastatų fasadai – tiesiog storos betono sienos.


Peterio-Lammaro aikštė. Knygos „WOLFIN RATGEBER“ (leidykla „Abdichtung unter Begrünung“) iliustracija.

Du iš abiejų pusių aikštę įrėminantys pastatai buvo apželdinti, įrengtas specialus šį apželdinimą išryškinantis apšvietimas.
Statybunaujienos.lt




Aplinka

nuotrauka
2022-08-12 06:30
Aplinkos ministerija vakar, rugpjūčio 11 d., susitiko su savivaldybių atstovais, architektais, universitetų kraštovaizdžio ir želdynų specialistais, kad aptartų viešojoje erdvėje diskusijas sukėlusią Viešųjų atskirųjų ir priklausomųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarką.
nuotrauka
2022-08-04 11:16
Vasara – ne tik atostogų, bet ir remonto, savo aplinkos puoselėjimo ir tvarkymo metas. Aplinkos apsaugos institutas dalijasi patarimais, kaip efektyviai susitvarkyti sandėliukus, garažus, rūsius ir ką daryti su po remonto likusiais nebereikalingais daiktais.
nuotrauka
2022-08-04 09:32
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros profesorius dr. Petras Punys atkreipia dėmesį, kad, kaip ir visus statinius, užtvankas būtina prižiūrėti, nes gali nutikti ir blogiau nei Panevėžio „Ekrano“ marių šliuzo gedimas. Mokslini...
nuotrauka
2022-07-27 13:31
Nemaža dalis sodų bendrijų naudojasi neįteisintais gręžiniais. Juos įteisinti būtina ir tuo turi pasirūpinti sodų bendrijų pirmininkai. Registruoti reikia ir negilius, naudojamus sezoniškai ar tik daržų laistymui gręžinius.
nuotrauka
2022-07-27 08:29
Aplinkos ministerija dažnai sulaukia gyventojų klausimų, ar savo sklype jie gali pjauti medžius ir kokiais atvejais tam reikalingas leidimas. Primename, ką reikia žinoti privačioje žemėje kertant, intensyviai genint medžius ar krūmus ir kokia atsakomybė gresia tai darant savavališkai, nesilaikant įs...
nuotrauka
2022-07-26 11:04
Aplinkos apsaugos departamento Šiaulių valdybos užsakymu buvo atliktas planinis patikrinimas bendrovės „Toksika“ pavojingų atliekų deginimo jėgainėje. Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus ekspertai 2022 birželio 22 d. pavojingų atliekų deginimo jėgainėje vykdė išmetamų teršalų matavimus.
nuotrauka
2022-07-25 14:42
Vietines buitinių nuotekų sistemas savo namų ūkiuose naudojantys kauniečiai per artimiausius kelerius metus galės prisijungti prie centralizuotų tinklų be jokių papildomų išlaidų. Miestas pasirengęs finansuoti vandentiekio bei nuotekų infrastruktūros įvedimą į gyventojų namus. Iš viso numatyta skirt...
nuotrauka
2022-07-22 13:30
Uosto direkcijoje kartu su uoste veikiančiomis įmonėmis aptartos diegiamos ir planuojamos aplinkosaugos priemonės, būtinos technologijos, kad uoste vykdoma veikla darytų kuo mažesnę poveikį aplinkai.
nuotrauka
2022-07-20 09:26
Nors sostinės atliekų tvarkymo taisyklės draudžia palikti bet kokias atliekas prie konteinerių, per 2021 m. atliekų konteinerių aikštelėse vilniečiai paliko net 1516 tonų atliekų. „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (VASA) sudarė pačių netvarkingiausių sostinės aikštelių dvidešimtuką pagal ...
nuotrauka
2022-07-19 16:55
Siekdamos informuoti plačiąją visuomenę apie teisę dalyvauti kuriant viešųjų erdvių želdynus, projekto „Kurk Lietuvai“ dalyvės kartu su Aplinkos ministerija paruošė dvilapį, kuriame supaprastintai pateikė Želdyno įstatymo suteikiamas teises gyventojams. Taip skatinama piliečius pasinaudoti savo teis...
nuotrauka
2022-07-19 09:47
Paviršinio vandens telkiniai yra vienas svarbiausių Lietuvos gamtos išteklių – mūsų šalis gali džiaugtis gana tankiu upių ir upelių tinklu bei ežerų gausa. Įstojus į Europos sąjungą, Lietuva priėmė svarbiausią paviršinio ir gruntinio vandens kokybės valdymo dokumentą – ES Vandens Direktyvą (2000/60/...
nuotrauka
2022-07-14 15:34
Aplinkos apsaugos agentūroje įsteigtas naujas Aplinkos būklės analitikos centras – nepriklausomas Lietuvos aplinkos analitikos padalinys, kuris vertins šalyje taikomų ir planuojamų politikos priemonių poveikį aplinkai pagal išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), oro ir vandens teršalų k...
nuotrauka
2022-07-13 13:57
Vilniuje darbus vykdančios statybos įmonės nuo šiol turės skirti gerokai didesnį dėmesį brandiems medžiams – sostinės savivaldybė patvirtino brandžių ir senų medžių tvarkymo rekomendacijas.
nuotrauka
2022-06-30 08:34
Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai pradėjo patikrinimą dėl Kauno mieste galimai vykdomų aplinkosaugos pažeidimų.
nuotrauka
2022-06-23 10:44
Nenuostabu, kad Lietuvos didmiesčių gyventojams vis dar trūksta automobilių stovėjimo vietų tiek miestuose, tiek prie namų. Tačiau apklausa parodė, kad įsigydami nuosava būstą tautiečiai daugiau dėmesio skiria žaliosioms erdvėms, kurias mielai iškeistų į papildomas automobilių stovėjimo vietas.
nuotrauka
2022-06-06 11:53
Betono gaminių paviršiuje susidarantis kalcio karbonatas retai kurį klientą pradžiugina, nors ir yra visiškai natūralus gaminių procesas. Kaip, kodėl susidaro kalkių dėmės, ar įmanoma to išvengti, kalbamės su Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kompozitinių medžiagų laboratorijos vyresniąja mok...
nuotrauka
2022-05-27 10:41
Gegužės 1 d. įsigaliojo Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas, kuris numato 3 metų laikotarpį, per kurį bus galima įteisinti Žemės gelmių registre neregistruotus arba registruotus, tik neturinčius aktualių duomenų apie savininką, gręžinius.
nuotrauka
2022-05-12 13:39
Ketvirtadienį, gegužės 12 d., Seimas priėmė Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus, kurie numato, kad atliekų tvarkymo objektai nebebus pripažįstami kaip valstybinės reikšmės. Pakeitimai priimti atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutarimą.
nuotrauka
2022-05-12 13:29
Šį pavasarį Vilnius pristato naujas vejų priežiūros taisykles, pagal kurias mieste vyraus natūralios pievos ir savaime želiantys augalai. Atsisakant šienavimo ten, kur jis nėra būtinas, daugelyje miesto vietų kursis natūralios gamtos oazės, padedančios gyventi jaukiau ir tvariau.
nuotrauka
2022-05-11 14:40
Gyventojai, kurie naudojasi gręžiniais, neįregistruotais Žemės gelmių registre ar šiame registre nėra atnaujinę duomenų apie gręžinio savininką, jau gali pradėti jų įteisinimo procedūras.

Statybunaujienos.lt » Aplinka