Ar žinojote, jog pirmieji apželdinti stogai atsirado IV amžiuje prieš Kristų? Tai buvo garsieji Babilono (arba Semiramidės) sodai.

Vėliau gyventojai stogus apželdindavo siekdami pagerinti būsto šilumos izoliaciją. Velėna ant stogų žiemą būstą išlaikydavo šiltesnį, vasarą – vėsesnį.

Lietuvos senieji gyventojai velėną klodavo ant šiaudinių stogų, nes ji taip pat pagerindavo ir priešgaisrinę izoliaciją.

Šiandien stogai apželdinami naudojantis modernia įranga ir laistymo technika, sukuriamos ištisos sistemos, kad tokiu sodu nereikėtų pernelyg daug rūpintis. Didžiausias apželdintas plotas egzistuoja ant „Ford Motors“ biuro pastato JAV – jis užima 4,2 hektaro.


Ekstensyviai apželdintas stogas. Knygos „WOLFIN RATGEBER“ (leidykla „Abdichtung unter Begrünung“ nuotr.

Japonijoje ir kai kuriose kitose šalyse egzistuoja reikalavimas pastačius naują pastatą apželdinti tam tikrą žemės plotą – tai tarsi kompensacija už erdvę, kurioje vietoj gamtos išdygo pastatas. Žinoma, žemės jau pradeda trūkti, tad šis reikalavimas kompensuojamas apželdinant stogus.

Europoje stogų apželdinimo lyderė neabejotinai yra Šveicarija – šioje šalyje visi pastatai, turintys plokščią stogą, privalo būti apželdinti.
Vis tik kitose šalyse taip pat plinta toks aplinkai draugiškas dekoro ir žalio ploto didinimo būdas. Kai kur apželdinimą finansiškai remia valstybė.
Apželdinti stogai iš tiesų turi daug privalumų: gerina ne tik šilumos, bet ir garso izoliaciją, kuria įspūdingą estetinį vaizdą, savotiškai kompensuoja tą dalelę gamtos, kurią prarandame dėl besiplečiančių miestų, augalai valo ir grynina miestų orą. Apželdintas stogas net ir netiesiogiai padeda mums gelbėtis nuo karščio – jis mažina vidutinę miesto temperatūrą maždaug 3–4 laipsniais.

Ekstensyviai apželdintas stogas. Knygos „WOLFIN RATGEBER“ (leidykla „Abdichtung unter Begrünung“ iliustracija.

Vokietijoje netgi esama įspūdingų pavyzdžių, kai apželdinti stogai derinami su ant jų įrengtomis saulės jėgainėmis. Tokiu būdu gaunama energija iš atsinaujinančių energijos šaltinių, tačiau stogas pernelyg neįkaista.

Pasaulyje yra gausybė pavyzdžių, kai apželdinę stogą gyventojai naudoja jį poilsiui, čia įrengia ir vaikų žaidimų aikšteles.

Įrengiant sodus ant stogo būtina žinoti, jog po žemės sluoksniu dar turi būti įrengtas vandenį sulaikantis sluoksnis, tuomet – drenažo sluoksnis, o po juo – hidroizoliacinės medžiagos sluoksnis. Tik po juo eina stogo konstrukcija.

Ekstensyviai apželdintas stogas. Knygos „WOLFIN RATGEBER“ (leidykla „Abdichtung unter Begrünung“) iliustracija.

Stogai gali būti apželdinami intensyviai arba ekstensyviai.

Ant šlaitinių stogų (pasvirusių nuo 5 iki 15 laipsnių) įrengiami ekstensyvūs sodai, kurių nereikia prižiūrėti. Jei stogas yra dar nuožulnesnis, įrengiama atramų sistema sulaikanti gruntą ir neleidžianti jam nuslysti.

Intensyviai apželdinus stogą jam bus reikalinga nuolatinė priežiūra. Toks apželdinimas priklauso ir nuo finansinių investicijų. Norint auginti didesnius augalus reikia nuo 15 iki 40 centimetrų storio žemės substrato sluoksnio (reikia gerai pagalvoti ir apie žemės svorį). Tokiu atveju stogas apželdinamas daugiamečiais augalais, veja, krūmais, mažais medžiais.

Intensyviai apželdinto stogo sluoksnių pjūvis. Dr. R. Bistrickaitės iliustracija.

Intensyvaus apželdinimo atveju ir sluoksnių yra daugiau: po žemės substratu eina vandenį filtruojantis sluoksnis (geotekstilė, mineralinės vatos veltinis arba stiklo audinys), tuomet – drenažo sluoksnis, hidroizoliacinės dangos apsauginis sluoksnis (skirtas apsaugoti žemiau klojamą dangą nuo aštrių drenažo sluoksnio dalelių), hidroizoliacijos sluoksnis, šiluminė izoliacija, garo izoliacija bei prieš stogo konstrukciją – skiriamasis sluoksnis.

Žinoma, pranešėja pripažino, jog taupant lėšas ir nusprendus stogą apželdinti ekstensyviai, po žemės substratu kartais iškart klojama hidroizoliacijos sluoksnio danga ir tuo pasitenkinama.

Vis tik ir intensyviai apželdinant, nors pasiryžtate augalus prižiūrėti, geriausia jei jie būtų atsparūs saulės kaitrai bei „ištvermingi“. Tuo metu dirvos sluoksnis turėtų būti turtingas humusu, turėti pakankamai kalcio, kad būtų neutralizuotas rūgštinis lietaus vanduo, bei būti atsparus korozijai. 

Jei stogas plokščias, ties parapetais, stoglangiais gruntas tarsi šiek tiek „atitraukiamas“ nuo krašto, įrengiami skaldos intarpai, takeliai. 

Pastatai žaliais fasadais – it oazės pilkuose miestuose

Pastatai apželdintais fasadais yra tarsi savotiški meno kūriniai. Ypač – pilkame betoniniame mieste. Fasadai dažniausiai apželdinami dviem būdais: su papildomais laikikliais arba be jų.

„Tokiais būdais Vokietijoje populiaru apželdinti buvusias gamyklas ir kitus neišvaizdžius pastatus“, – pasakojo dr. R. Bistrickaitė. Pranešėjos teigimu, gražią idėją puoselėjantys žalumos mylėtojai neretai susiduria su elementaria problema: prigyja ir suželia gal trečdalis augalų, tuomet likusius tenka persodinti. 

„Jei nusprendžiama apželdinti pastatą tvirtinant augalus ant laikiklių, rekomenduojama juos įrengti bent 15 centimetrų atstumu nuo namo sienos – kad tarp jos ir apželdintos sienos būtų vėdinamas oro tarpas, taip pat kad augalai nepažeistų struktūrinio tinko, kitokios fasado apdailos“, – sako dr. R. Bistrickaitė.

Laikikliai – dažniausiai nerūdijančio plieno trosai, ištempti skersai pastato ir susikertantys, sudarantys savotišką rombų tinklelį.

Fasadų apželdinimo būdai. Dr. R. Bistrickaitės iliustracija.

„Vokietijoje jau yra pavyzdžių, kai buvo panaudoti ne nerūdijančio plieno laikikliai, jie surūdijo ir atrodo negražiai, juolab, kad kyla rizika, jog augalai nukris su visu laikikliu“, – perspėjo pranešėja.

Tinkleliai taip pat daromi iš stiklo pluošto armatūros. Dar vienas apželdinimo tipas: kai fasadas sujungiamas su apželdinimu. Jei pasirenkamas vazoninis apželdinimo būdas, kai augalai vazonuose statomi pastato balkonuose, projektuotojai turi iš anksto paskaičiuoti, jog pastato perdangos bus labiau apkrautos.


Fasadų apželdinimo būdai, kai fasadas jungiamas su apželdinimu. Dr. R. Bistrickaitės iliustracija.

Dar vienas apželdinimo tipas: vertikalūs sodai. Pastarieji gali būti tvirtinami moduline sistema ir vientisa plokščiąja sistema. Minėtais atvejais daug dėmesio reikia skirti laistymo sistemai – ji įrengiama iš anksto ir ją turi prižiūrėti apželdinimo specialistai.

„Esu mačiusi, kaip Vokietijoje vientisa plokščioji sistema tiesiog susmuko. Priežastis? Užsikimšo laistymo sistema ir visas tas fasadas tiesiog neatlaikė apkrovos“, – sakė dr. R. Bistrickaitė (I. Labutytės-Atkočaitienės nuotr. kairėje).

Iš anksto nujaučiami ir netikėti privalumai

Apželdintas fasadas ne tik skatina gerą savijautą, maloniai nuteikia, tačiau ir padidina pastato sienų garso izoliaciją, pagerina miesto klimatą, mažina smogą, mažina pastato perkaitimą, drėkina orą. Dar vienas netikėtas privalumas – apželdinus fasadą „nuginkluojami“ grafičių piešėjai – jie nebeturi jokios galimybės demonstruoti savo meninių sugebėjimų ant pastatų sienų.

Apželdintas pakabinamas fasadas susideda iš aliuminio rėmų su kampais, prie kurių jungiami pakabinami bėgiai. Nuo jų eina fasado elementas, į kurį horizontaliai įmontuojami vazonėliai su augalais. Jų dugną turi siekti išvedžiota laistymo sistema, taip pat tarp stambesnių fasado detalių būtina įrengti kondensato lašų surinkimo vietas.

Tokia konstrukcija kabinama ant apšiltintos sienos.

Vienas iš labiausiai dr. R. Bistrickaitei įstrigusių fasadų apželdinimo pavyzdžių: Peterio-Lammaro aikštės Dillingeno mieste projektas. Šią aikštę juosė pilki belangiai pastatų fasadai – tiesiog storos betono sienos.

Peterio-Lammaro aikštė. Knygos „WOLFIN RATGEBER“ (leidykla „Abdichtung unter Begrünung“) iliustracija.

Du iš abiejų pusių aikštę įrėminantys pastatai buvo apželdinti, įrengtas specialus šį apželdinimą išryškinantis apšvietimas.