Nuo bendrabučio rekonstrukcijos iki energetiškai savarankiško daugiabučio

Viskas prasidėjo 2018 metais, kai buvo rekonstruojamas buvęs Klaipėdos universiteto bendrabutis Taikos gatvėje. Kadangi pastatas jau buvo atjungtas nuo centralizuotos šildymo sistemos, atsirado galimybė iš naujo suprojektuoti visą jo energetinę infrastruktūrą.

Piliečių energetikos bendrijos „Taikos 30“ pirmininkas Algimantas Bružas pasakoja, kad pagrindinis tikslas buvo ne tik atnaujinti pastatą, bet ir sukurti kitokį daugiabutį.

„Norėjosi ne dar vienos štampuotės. Jei jau rekonstruojame pastatą, kodėl nepadarius jo tokio, kuriame žmonės gyventų patogiau, o energijos sąnaudos būtų kuo mažesnės? Norėjome parodyti, kad daugiabutis gali būti kitoks“, – sako A. Bružas.

Pastate buvo įrengta geoterminė šildymo sistema su grindiniu šildymu ir vėsinimu, natūralaus vėdinimo sprendimai, o vėliau – ir 60 kW galios saulės elektrinė. Įgyvendinant projektą įrengta apie 50 metrų gylio geoterminių gręžinių sistema, o visame name išvedžiota daugiau kaip du kilometrai grindinio šildymo vamzdynų.

Ta pati sistema žiemą šildo butus, o vasarą juos vėsina. Be to, šiltuoju metų laiku perteklinė šiluma grąžinama į gruntą, taip papildant geoterminės sistemos energijos atsargas kitam šildymo sezonui.

Rezultatai akivaizdūs – įprastą žiemą dviejų kambarių buto gyventojai už šildymą moka apie 5–8 eurus per mėnesį, o šalčiausiais mėnesiais sąskaitos paprastai siekia 10–15 eurų.

Saulės elektrinė dar labiau sumažino energijos išlaidas

Įsitikinę, kad pasirinkti sprendimai pasiteisino, gyventojai nusprendė žengti dar vieną žingsnį ir įsteigė piliečių energetikos bendriją „Taikos 30“, kuri investavo į bendrą saulės elektrinę.

Beveik pusę investicijų padengė valstybės parama – bendrija gavo apie 29 tūkst. eurų finansavimą. Pagaminta elektros energija naudojama viso namo šilumos punkto veiklai – karšto vandens ruošimui, šildymui, grindiniam vėsinimui bei kitoms bendrosioms reikmėms.

Įdiegus šį sprendimą, energijos sąnaudos sumažėjo dar labiau. Gegužę gyventojams nereikėjo mokėti nei už šildymą, nei už vėsinimą, nei už karšto vandens ruošimą. Vienintelė su šildymo sistema susijusi eilutė sąskaitoje sudarė 2,90 euro už karšto vandens cirkuliaciją.

Siekia maksimaliai išnaudoti pagamintą energiją

Projektas ir toliau tobulinamas. Stebint saulės elektrinės veikimą paaiškėjo, kad dalis saulėtomis dienomis pagamintos elektros lieka nepanaudota.

Todėl artimiausiu metu planuojama modernizuoti šilumos punktą ir perteklinę elektros energiją panaudoti karšto vandens talpoms šildyti. Ateityje svarstomi ir kiti energinio efektyvumo sprendimai, pavyzdžiui, galimybė susigrąžinti su ventiliacijos oru prarandamą šilumą.

Pasak A. Bružo, net ir pasiekus dabartinius rezultatus vis dar ieškoma būdų, kaip dar efektyviau panaudoti kiekvieną pagamintos energijos kilovatvalandę.

Tokių daugiabučių Lietuvoje galėtų būti gerokai daugiau

A. Bružo teigimu, šiandien panašų projektą įgyvendinti būtų paprasčiau nei prieš septynerius metus. Per tą laiką šildymo technologijos gerokai pažengė – šiuolaikiniai šilumos siurbliai tapo efektyvesni, lengviau įrengiami ir daugeliu atvejų leidžia pasiekti panašų rezultatą be sudėtingų geoterminių gręžinių.

„Jeigu prieš septynerius metus tai buvo įmanoma padaryti mums, šiandien kitiems daugiabučiams pradėti būtų kur kas lengviau“, – sako bendrijos pirmininkas.

VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas Domantas Tracevičius pabrėžia, kad ši istorija atskleidžia gerokai platesnį daugiabučių energetinės transformacijos potencialą. Jo teigimu, šiandien svarbu galvoti ne tik apie mažesnes šildymo sąskaitas žiemą, bet ir apie gyventojų komfortą vasarą, kai karščio bangos tampa vis dažnesnės.

Anot D. Tracevičiaus, šilumos siurbliai kartu su saulės elektrinėmis leidžia vienu metu spręsti abi problemas – efektyviai šildyti žiemą, vėsinti vasarą ir didelę dalį reikalingos energijos pasigaminti vietoje.

Nors individualių namų savininkai jau aktyviai naudojasi gaminančių vartotojų modeliu, daugiabučių potencialas vis dar išnaudojamas gerokai mažiau. Pasak VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovo, technologijos tam jau yra, todėl dabar svarbiausia tobulinti reguliacinę ir finansinę aplinką – plėsti paramą energetikos bendrijoms, supaprastinti jų steigimą ir suteikti daugiau praktinės pagalbos.

„Jeigu vienam daugiabučiui pavyko beveik pamiršti šildymo sąskaitas, nėra priežasties, kodėl to negalėtų pasiekti ir daugiau Lietuvos daugiabučių gyventojų. Turime ne tik stebėtis tokiais pavyzdžiais, bet padaryti viską, kad jie taptų norma“, – teigia D. Tracevičius.