Pelėsiui reikia ne tik drėgmės

Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) docentės dr. Jurgitos Černeckienės teigimu, pelėsis dažniausiai atsiranda dėl dviejų priežasčių – ilgai drėgstančių paviršių arba per žemos jų temperatūros.

Vonios kambaryje svarbiausia neleisti drėgmei ilgai užsilaikyti. Po maudymosi reikėtų nusausinti paviršius, intensyviau vėdinti patalpą, o mechaninėje vėdinimo sistemoje prireikus nustatyti didesnį ištraukimo režimą. Vėdinimą galima automatizuoti ir drėgmės jutikliais.

„Drėgnus paviršius reikėtų palikti kuo atviresnius – neapkrauti jų higienos reikmenimis, neuždengti rankšluosčiais ar kitais daiktais. Taip jie greičiau išdžius ir nesusidarys pelėsiui augti palankios sąlygos“, – aiškina KTU mokslininkė.

Tačiau vien drėgmės mažinimas problemos neišspręs, jei pelėsį lemia šalti paviršiai.

Tikroji problema gali slypėti sienoje

Kai šiltas ir drėgnas patalpos oras pasiekia šaltą konstrukcijos vietą, jos paviršiuje gali susidaryti kondensatas. Temperatūrai nukritus žemiau rasos taško, atsiranda pelėsiui palanki terpė.

Ypač rizikingos vietos – šalčio tilteliai. Tai konstrukcijos zonos, kurių šiluminės savybės prastesnės nei aplinkinių elementų. Jie gali susidaryti dėl metalinių tvirtinimo elementų, per plono šilumos izoliacijos sluoksnio, taip pat ties langų ar durų sąramomis.

Prie išorinės sienos pristumti baldai problemą taip pat gali sustiprinti. Jie trukdo šiltam orui pasiekti sienos paviršių, todėl ši už baldų išlieka šaltesnė ir gali pradėti kaupti drėgmę.

„Pelėsį neretai lemia ne vien didelė oro drėgmė, o jos ir žemos paviršiaus temperatūros derinys“, – sako J. Černeckienė.

Specialistė rekomenduoja gyvenamosiose patalpose palaikyti apie 40–60 proc. santykinę oro drėgmę. Prieš naudojant oro sausintuvą verta pirmiausia ją išmatuoti, nes pernelyg sausas oras taip pat nėra tinkamas.

Langų rasojimas – ne visada nekaltas reiškinys

Kondensatas ant langų susidaro šiltam ir drėgnam patalpos orui susilietus su šaltesniu stiklo paviršiumi. Nedidelis rasojimas itin šaltomis dienomis arba trumpam po maudymosi ir maisto gaminimo gali būti normalus. Tačiau nuolat rasojantys langai jau gali būti įspėjimas.

Jei kondensatas teka stiklu žemyn, o langų kampuose ar stiklo paketo ir rėmo sandūroje atsiranda patamsėjimų, verta įvertinti langų būklę. Priežastis gali būti nesandarus stiklo paketas arba susidėvėjusios lango rėmo tarpinės.

Tokiu atveju gali pakakti pakeisti tarpines ar stiklo paketą, tačiau kartais prireikia keisti visą langą.

Pelėsio dėmė – tik matoma didesnės problemos dalis

Pelėsį gali lemti ne tik kondensacija, bet ir į konstrukcijas patenkantis vanduo. Drėgmės šaltiniu gali tapti nesandari stogo danga, lietaus vandens nuvedimo sistema, netinkama pamatų hidroizoliacija ar nuo pastato nepakankamai nuvedamas gruntinis vanduo.

Apie gilesnę problemą gali signalizuoti didėjanti pelėsio dėmė, greitai po valymo atsirandantis pelėsis, specifinis kvapas, besilupantys tapetai, dažai ar tinkas. Tokiais atvejais drėgmė gali būti susikaupusi konstrukcijų viduje, už gipso kartono plokščių, po grindimis ar sienų sluoksniuose.

„Svarbiausia suprasti, kad pelėsis yra ne pati problema, o jos pasekmė. Todėl ilgalaikis sprendimas – ne naikinti matomas dėmes, bet nustatyti ir pašalinti drėgmės kaupimosi priežastį“, – pabrėžia J. Černeckienė.

Tik nustačius priežastį galima pasirinkti tinkamą sprendimą – nuo vėdinimo ar sandarinimo gerinimo iki šalčio tiltelių pašalinimo, konstrukcijų šiltinimo, stogo ar hidroizoliacijos remonto.

Jau pažeistus paviršius taip pat būtina tinkamai išvalyti. Tam gali būti naudojamos cheminės arba mechaninės priemonės, tačiau cheminius preparatus reikėtų naudoti griežtai pagal jų etiketėse nurodytus saugos reikalavimus.