Kotedžo tipo butai turi atskirus įėjimus. 1970 m. statyto 6 m aukščio namo stogas yra plokščias.

Nuo seno ant galinės namo sienos, maždaug nuo antro aukšto, buvo uždėtos armatūrinės kopėtėlės, kurios buvo be apsaugos ir per trumpos. Projekte jos nepažymėtos, jokiuose dokumentuose taip pat nėra apie jas informacijos. Apie 1995 m. galinio namo savininkas kopėtėles nupjovė, nes rekonstravo verandą – prisistatė katilinę ir taip užstatė visą pirmojo aukšto galinę sieną. 2020 m. namas buvo renovuotas. Vieni kaimynai kopėčias pasiūlė uždėti per namo vidurį, tarp dviejų butų, kad būtų galima pasiskirstyti proporcingai dviem kaimynams eiti stogu į vieną namo galą, kitiems dviem – į kitą.

Tačiau toks sprendimas patenkino ne visus. Vieno buto savininkė užprotestavo tokį sprendimą ir neleido ant savo buto sienos dėti kopėčių, nors pati, anot kaimynų, be jų sutikimo ant savo buto stogo užsidėjo vandens šildytuvą, tad kaip tik jai stogo pasiekimas yra būtiniausias. Pasipriešinusi kaimynė motyvuoja, kad kopėčios turinčios likti ten, kur kitados buvo, nors jau dabar reikia lipti per galinio buto savininko privačios verandos stogą. Šiuo atveju visų keturių butų savininkai turėtų vaikščioti taip pat. Kaimynas, kurio stogu naudotųsi visi, su tokia situacija nesutinka.

Ginčo spręsti buvo iškviesti priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistai. Jie pateikė raštą, kad tokio aukščio namui priešgaisrinės kopėčios nėra būtinos – jos reikalingos tik savo reikmėms, todėl sprendimą turi rasti namo bendrasavininkai.

Sutarimo kaimynai nepasiekė. Portalo skaitytojai teiraujasi, ar šiuo atveju yra kokie teisės aktai, kurie padėtų galutinį tašką šiame konflikte.

Kaip turi būti prižiūrimas bendras turtas

„Praktikoje tai ne vienkartinis atvejis, kai daugiabučių namų gyventojams avarinės kopėčios trukdo, todėl jas nupjauna ir nuima ar užtaiso balkonuose esančius atsarginius išėjimus, – sako UAB „Teisės riba“ vadovaujanti teisininkė Kristina Cipkuvienė. – Daugiabučiame gyvenamajame pastate bendrosios ar atskirosios inžinerinės sistemos turi būti savalaikiai prižiūrimos, tvarkingai eksploatuojamos, todėl atsižvelgiant į tai, kad toks užlipimas visų pirma skirtas prieiti prie name įrengtų dūmtraukių, vėdinimo kanalų, kitų įrenginių jų priežiūrai, remontui atlikti, daugiabučiame gyvenamajame name vieno buto savininko (naudotojo) vien tik asmeniniu noru negali būti savavališkai panaikintas užlipimas kopėčiomis ant pastato stogo. Bendruoju atveju, stogo bendraturčiams siekiant juo naudotis turėtų būti įrengtas toks patekimas, kuris nepaneigtų kitų bendraturčių esminių teisių ir interesų.“ 

CK 4.82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.

Bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (bendrojo naudojimo objektais) yra: 1) bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė; 3) bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims.

Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektą – stogą privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti, todėl patekimas ant jo negali būti ribojamas kitiems bendraturčiams. 

Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą, akcentuoja teisininkė, grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnis).

Bendram turtui išlaikyti reikalavimai nustatyti ir Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 (2016-03-25 redakcija) „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (toliau – Reglamentas). 

„Nurodytas Reglamentas apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus (1 punktas), yra privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems valdyti ir prižiūrėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, ir t. t.. Pagal Reglamento 5 punktą privalomų reikalavimų visumą sudaro: 1) reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo; 2) reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre; būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos“, – sako K. Cipkuvienė.

Kada būtinas bendras sutarimas, o kada – balsų dauguma

Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises – valdymo ir naudojimo – balsų dauguma (CK 4.85 straipsnio 3 dalis). CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą.

„Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 6 dalis). Aptariamos bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo“, – sako teisininkė. 

Nagrinėjamos situacijos kontekste aktualu, anot teisininkės, kad CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektą – stogą privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti, todėl patekimas ant jo negali būti ribojamas kitiems bendraturčiams.

Rekomenduoja susitarti balsuojant

Sprendžiant šią situaciją, teisininkės žodžiais, pirmiausia reikėtų išsikelti klausimą, ar priešgaisrinių kopėčių įrengimas per namo vidurį iš kiemo pusės tarp dviejų butų yra absoliutus kitų bendraturčių teisių įgyvendinimo būdas, ar yra ir kitų alternatyvų, kurias įgyvendinus analogiškai bus įgyvendinama ir bendraturčių teisė patekti į bendras naudojimo patalpas. Šiuo atveju, kadangi priešgaisrinės kopėčios nėra pažymėtos nekilnojamo turto dokumentuose, svarbi ne jų įrengimo vieta (priešgaisrinės kopėčios nebūtinai turi būti įrengtos kur buvo anksčiau), bet bendraturčių teisės patekti ant bendro naudojimo objekto – stogo – įgyvendinimas.

Nustatant klausime paminėtą patekimo ant stogo naudojimosi tvarką t. y lipant per vienam iš bendraturčių priklausančią verandą, yra rizika, kad bus pažeistas tarnaujančio ir viešpataujančio daikto proporcingumo principas. Toks patekimo ant stogo naudojimosi būdas suponuoja tikimybę ginčams, kurių neišsprendus bendraturčiams gali tekti kreiptis į teismą dėl verandos tvarkos naudojimosi ar servituto nustatymo, todėl rekomenduotina sprendimą dėl įrengimo bei disponavimo teisės bendruoju turtu priimti bendraturčių balsų dauguma. Toks sprendimo priėmimas galios ir dėl priešgaisrinių kopėčių įrengimo prieštaraujančiai kaimynei.