Šiuo metu ministerija apibendrina savivaldybių pateiktas praktikas ir sistemina jų taikomus sprendimus. Kviečiamos aktyviau prisidėti dar nepasisakiusios savivaldybės – jų įžvalgos, pasak Aplinkos ministerijos atstovų, yra svarbios ir reikalingos siekiant užtikrinti, kad rengiamas reglamentavimas atlieptų vietos sąlygas ir būtų įgyvendinamas be perteklinės naštos, tačiau užtikrinant kokybiškesnę esamų medžių apsaugą.

Susirūpinti medžių išsaugojimu rengiant techninį projektą – per vėlu

Diskusijos su savivaldybėmis parodė, kad daugiausia iššūkių kyla tada, kai medžių apsaugos klausimai pradedami nagrinėti per vėlai. Jei pradedama rūpintis esamų medžių išsaugojimu tik techninio projekto rengimo ar net statybų metu, vadinasi bet kokie pakeitimai šiose stadijose stabdo darbus, kainuoja daug laiko ir žmogiškųjų išteklių pastangų, o dažnai yra ir neįmanomi nekeičiant sprendinių, pavyzdžiui, atitraukiant užstatymo liniją nuo esamo medžio šaknyno. Dažniausiai medžių būklė dėl netinkamų sprendinių bei darbų organizavimo pažeidžiama negrįžtamai, kartais medį tenka nupjauti, nors visuose planuose jis buvo rodomas kaip išsaugomas.

Vilniaus miesto praktika parodė, kad želdinių inventorizacija dar planavimo stadijoje – pažymint medžius ne tik topografiniu ženklu, kaip dabar reikalaujama statybos techniniuose reglamentuose, bet ir jų kamieno dydį, lajų projekciją bei šaknų apsaugos zonas – padeda tiksliau įvertinti sklypo užstatymo galimybes ir projektavimo pradžioje diskutuoti apie užstatymo ir esamų medžių santykį, taip išvengiant konfliktų vėlesnėse projekto stadijose. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovai pasidalino savo turima gerąja praktika.

Druskininkų savivaldybės patirtis Vilniaus alėjos rekonstrukcijos metu atskleidė, kad įgyvendinant sprendinius ir siekiant išsaugoti brandžių liepų alėją tenka brangiai koreguoti projektą, o kai kuriais atvejais – keisti dangų, infrastruktūros sprendinius.

Vilniaus m. savivaldybės nuotr.

Kol kas trūksta aiškaus atsakomybių pasidalinimo

Savivaldybės taip pat įvardijo, kad šiuo metu trūksta aiškaus atsakomybių pasidalinimo tarp projektuotojų, užsakovų, priežiūros institucijų ir statytojų. Kita vertus, dalis savivaldybių imasi iniciatyvos ir kuria rekomendacines priemones – Aplinkos ministerija tai vertina kaip sveikintiną savivaldybių lyderystę. Tačiau, esant labai skirtingoms rekomendacijoms tarp miestų, sunkėja projektuotojų darbas, kaip pastebėjo nekilnojamojo turto vystytojų bendruomenė. Tai rodo aiškesnio reglamentavimo nacionaliniu lygmeniu poreikį.

Aplinkos ministerija primena, kad pastebėjus statybos darbus ar kitą ūkinę veiklą, kuri gali žaloti medžius, pavyzdžiui, kai ardomas jų šaknynas, pažeidžiami kamienai ar lajos, svarbu nedelsti ir apie tai pranešti atsakingoms institucijoms. Visų pirma, reikėtų informuoti Aplinkos apsaugos departamentą, skambinant trumpuoju numeriu 112 ir pasirinkus aplinkosaugos pažeidimų liniją. Taip pat svarbu apie galimą žalą pranešti ir vietos savivaldybei: svarbu nurodyti tikslią vietą, glaustai aprašyti situaciją ir, jei įmanoma, pridėti nuotraukas iš įvykio vietos.

Operatyvus gyventojų įsitraukimas ir institucijų bendradarbiavimas padeda greitai reaguoti ir išvengti negrįžtamos žalos medžiams. Kartu tai prisideda prie tvarios miestų plėtros, kurioje atsakingai derinami urbanistiniai sprendimai ir gamtinės aplinkos išsaugojimas.