2021 rugpjūčio 6 d. penktadienis, 5:37
Reklama  |  facebook

Kaip išsirinkti sveikatai palankaus mikroklimato būstą?

2016-09-21 07:06
Statybų procesai Lietuvoje privalo atitikti daugelį techninių reglamentų, kurie skirti bendram tikslui – kad statinys būtų saugus jame esantiems žmonėms, tvirtas ir „draugiškas“ sveikatai. Pavojai gali slypėti ne tik akivaizdžiame statybų broke, bet ir statyboms ar apdailai naudotose medžiagose. Nors statybinių medžiagų poveikį sveikatai tiria mokslininkai, yra nustatytos įvairios normos, o situaciją nuolat aktyviai stebi ir Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (SMLPC), kad gyvenimo sąlygos name būtų patogiausios, o mikroklimatas – maksimaliai natūralus, reikėtų ir patiems žinoti bei statybų metu atkreipti dėmesį į keletą dalykų.
nuotrauka
Šiuolaikinės statybos dėmesys yra sutelktas į gerą pastato kokybę ir energijos taupymą. AB „Silikatas“ nuotr.


Minimos įmonės
Silikatas, AB

„Apdairiai ir protingai įrengtas namas – vienas geriausių būdų tausoti savo sveikatą ir senkančius gamtos išteklius. Pasirinkus tinkamas statybines ir apdailos medžiagas, energiją taupančius įrenginius, gaunama puiki galimybė užsitikrinti sveikesnį gyvenimą“, – teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto doc. dr. Ramunė Žurauskienė.

Visi namai, kurie yra parduodami rinkoje, privalo turėti energinio naudingumo sertifikatus, atitinkančius Europos Sąjungos direktyvą, todėl šiuolaikinės statybos dėmesys yra sutelktas į gerą pastato kokybę ir energijos taupymą. Sertifikatų registro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje daugiausiai statoma namų, kurie atitinka B energinio naudingumo klasę, tačiau nuo šių metų lapkričio 1-osios įsigaliosiantis naujas statybų reglamentas garantuos, kad naujai statomi namai atitiks bent A klasę. Papildomą naudą sveikatai atneštų ir būsto vertę padidintų namas, pastatytas dar ir pagal pasyvaus namo principus.

Prie pasyvių, energiškai efektyvių namų pratinasi ir lietuviai

„Kokį namą statyti – kiekvieno žmogaus pasirinkimas, galima remtis ir užsienio šalių statybų patirtimi, tačiau reikėtų ypač atsižvelgti į mūsų šalies klimato ypatumus, kurie skiriasi net ir priklausomai nuo Lietuvos regionų. Pavyzdžiui, vienokį namą statyti reikėtų pajūryje, kitokį – vidurio Lietuvoje, – pastebi dr. R. Žurauskienė. – Gyvename drėgnoje zonoje, žiemos pas mus gana šaltos, tad atitinkamai ypatingą dėmesį reikėtų skirti namo sandarumui, „kvėpuojančioms“ konstrukcijoms ir apšiltinimui.“

Anot specialistės, viena iš naujesnių galimybių, visai neseniai atkeliavusi į Lietuvą, – pagal pasyvaus namo principus statomi energetiškai efektyvūs namai. Tiesa, lietuviai prie šių namų pratinasi pamažu, o viena pagrindinių priežasčių – tai, kad namas statomas pagal visiškai kitokius principus. „Lietuviams vis dar dažniau norisi, kad namas būtų gražus, išskirtinis, su galybe langų ir didžiuliu židiniu, nors turėtų būti atvirkščiai – žmogus turėtų būti suinteresuotas neišleisti šilumos pro didelius langus, orlaides ar židinio ertmes. Nekreipiama dėmesio į namo energinį efektyvumą, jo išlaikymo sąnaudas, sandarumą ir „draugiškumą“ sveikatai. Statyti energiškai efektyvų, pasyvų namą ryžtasi tie, kurie aktyviai domisi statybų tendencijomis, procesais ir ieško ilgai vertę išlaikysiančio namo“, – sako dr. R. Žurauskienė.

Pasyvus namas – vienas iš sveikatai ir gamtai draugiškiausių, energetiškai efektyvių namų. Aplinkai draugiškas pasyvus namas nuo įprastų pastatų skiriasi puikia šilumos izoliacija, vėdinimo sistema, taip pat nereikia atskiros šildymo sistemos – pakanka efektyvios rekuperacinės sistemos, tad nenuostabu, kad po truputį šie namai patraukia ir lietuvių dėmesį. Jaukiems, komfortiškiems, energiškai efektyviems ir ekonomiškiems namams nereikia galingos šildymo sistemos, nes jie yra ypatingai apšiltinti ir naudoja pasyvius energijos šaltinius: dirvožemio šilumą, saulės energiją, apšvietimo ir buitinių prietaisų skleidžiamą šilumą ir netgi žmogaus kūno temperatūrą.

Malonus mikroklimatas name – kaip to pasiekti?

Pasyvaus namo sienų laikančiajai konstrukcijai reikėtų rinktis didelę šiluminę talpą turinčias medžiagas, nes didelės masės sienų konstrukcija yra inertiška ir užtikrina pastovesnį patalpų mikroklimatą, esant temperatūros svyravimams. Toks namas žiemą lėčiau atvėsta, vasarą – lėčiau sušyla, tai vyksta blokams reaguojant į temperatūros pokyčius aplinkoje. Jeigu į pokyčius jie reaguoja greičiau, tai esant šilumai – patys greitai prišyla, o esant šalčiui – greitai atšąla. Lėtai reaguojantys palaipsniui kaupia šilumą, taip pat ją ir atiduoda. Privalumą turi tie blokai, kurie į temperatūros pokyčius reaguoja lėtai.

Iliustracijoje – blokelių siena

Malonų ir sveikatai draugišką mikroklimatą palaiko ir kiekviename pasyviame name privaloma rekuperacinė vėdinimo sistema, kuri užtikrina reikiamą šviežio oro kiekį – filtruoja iš lauko tiekiamą ir vidaus šalinamą orą bei sugrąžina šilumą (iki 95 proc. šalinamo oro šilumos yra grąžinama į vėdinimo įrenginį ir naudojama tiekiamam lauko orui pašildyti); sistema įrengiama atsižvelgus į konkretaus namo išplanavimą ir jame gyvenančių žmonių skaičių.

Namuose jausti jaukią šilumą ir patirti mažiau šilumos nuostolių padeda tai, kad pasyvūs namai yra ypač sandarūs. Tiesa, dažnai sandarumas painiojamas su namo „nekvėpavimu“, tačiau iš tiesų yra netgi priešingai – išskirtinai malonų mikroklimatą pasyviuose namuose palaiko minėta rekuperacinė sistema. Priešingu atveju, kai konstrukcijos nesandarios, būstas įrengtas netinkamai, jame per didelis ar per mažas drėgmės kiekis, SMLPC duomenimis, gali kilti pavojus net ir namo gyventojų sveikatai: rizika susirgti astma, rinitu, bronchitu, peršalimo ligomis gyvenant drėgnose patalpose; rizika susirgti kraujotakos ir kvėpavimo sistemos ligomis gyvenant šaltose patalpose.

Optimalios drėgmės santykį (40–60 proc.) pasiekti galima sienų statyboms naudojant tinkamas medžiagas – visi blokai, išskyrus akytąjį betoną, puikiai palaiko optimalią santykinę oro drėgmę patalpose, šiuo metu vienas populiariausių pasirinkimų – silikato blokai, nes, pavyzdžiui „Arko“ blokų vandens įmirkis, palyginti su kitais blokais, yra mažiausias – mažiau nei 18 proc., tuo tarpu keraminių blokų – apie 19 proc., akyto betono – apie 51,9 proc., o keramzitinių – apie 18,8 proc.

Iš ko statyti sienas, kad namas būtų draugiškas sveikatai?

Anot specialistų, besiruošiantiems statyti aukštos energinės klasės namą, bene reikšmingiausias sprendimas yra pasirinkti sienų statybines medžiagas. Lietuvos rinkoje yra apie 20–30 skirtingų blokų, pagamintų įvairiomis technologijomis, o juos galima skirstyti pagal medžiagas, iš kurių jie pagaminti: autoklavinio akytojo betono; betono su lengvaisiais užpildais; betono su tankiaisiais užpildais; keraminiai; silikatiniai.

Pastarieji blokai, anot statybinių medžiagų rinkos specialistų, yra ypač paklausūs privačių namų statybos sektoriuje. Jie panaudoti ir pirmojo Lietuvoje pasyvaus vienbučio namo statybai. „Arko“ silikatiniai mūro blokai gaminami iš vietos natūralių medžiagų: smėlio, kalkių ir vandens, nenaudojami cheminiai priedai, tad užtikrinamos sveikatai saugios ir tvirtos sienos.

Siekiant pastatyti kuo natūralesnį, energiškai efektyvesnį namą, dažnai griebiamasi kraštutinumų, pvz., namas statomas iš šiaudų ar molio, kuris laikomas ypač ekologiška medžiaga. Deja, nors jis ir yra natūrali medžiaga, tačiau palyginti su smėliu – radioaktyvesnė. Sveikatos apsaugos ministerijoje tiriant molio blokus buvo nustatyti radionuklidų aktyvumai, taip pat, palyginus kitus gaminius, didžiausia radžio dalis rasta keraminiuose blokeliuose, daugiausia torio aptikta keramzitbetonio blokeliuose. Tiesa, šios medžiagos nustatytų leidžiamų normų neviršija.

„Silikatinių mūro gaminių pardavimai auga dideliu tempu. Priežasčių tokiam augimui – gana nemažai, tačiau šių blokų pirkėjai teigia, kad vieni didžiausių privalumų – medžiagų ekologiškumas, geresnė šiluminė inercija, greitesnis statybų procesas, o dėl blokų tikslių matmenų sienos gaunasi tokios lygios, kad, pavyzdžiui, lenkai šiuos blokus naudoja vietoje apdailos plytų“, – pastebi AB „Silikatas“ direktorius Vytautas Česnauskas. Anot jo, lietuviškoms žiemoms ir sveikatai draugiškam mikroklimatui pritaikyti blokai jau yra įsitvirtinę tarp lyderių ne tik privačių namų sektoriuje, bet ir visoje statybų rinkoje. 

Platesnė informacija www.arko.lt

Statybunaujienos.lt




Objektai. Technologijos. Verslo naujienos

nuotrauka
2021-08-05 11:57
Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė leidimą „Eika“ valdomo verslo centro „Flow“ statyboms Konstitucijos pr. Tai dviejų korpusų – 15 ir 20 aukštų – sujungti pastatai su 3 aukštų požemine automobilių stovėjimo aikštele ir darbuotojams skirta terasa 16 aukšte. Investicijos į projektą sie...
nuotrauka
2021-08-04 13:24
Santaros slėnyje, Žaliųjų Ežerų g. 2, prasideda Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Mokslo centro statybos. Naujas mokslo centras papildys medicinos bei farmacijos srityse veikiančių, Santaros slėnyje įsikūrusių įmonių infrastruktūrą.
nuotrauka
2021-08-02 16:52
Viena didžiausių pastatų priežiūros ir inžinierinių sprendimų grupių Baltijos šalyse „Civinity“ ir pastatų priežiūros paslaugas teikianti bendrovė „Servico“ planuoja apjungti valdomas gyvenamųjų pastatų administravimo bei priežiūros veiklas Vilniuje. Bendrovės jau kreipėsi į Konkurencijos tarybą pra...
nuotrauka
2021-08-02 08:38
Europos Komisija pagal Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisykles patvirtino viešosios paramos priemonę Palangos oro uostui Lietuvoje. Planuojama skirti 10,25 mln. eurų investicinę pagalbą oro uosto infrastruktūrai modernizuoti: oro uosto kilimo ir tūpimo tako, riedėjimo tako, pietinių ir šiaurin...
nuotrauka
2021-07-29 11:36
Gautas statybą leidžiantis dokumentas vykdyti vieno didžiausio uždarų teniso kortų komplekso Baltijos šalyse – „SEB arenos“ Vilniuje rekonstrukciją. Tai bus jau antroji 2008 m. pastatyto komplekso plėtra, po kurios arena taps viena didžiausių Europoje. Statybos darbus planuojama baigti iki kitų metų...
nuotrauka
2021-07-29 09:31
Darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ dešiniojoje Neries krantinėje Kaune, kitapus senamiesčio, įsigijo 5,3 ha ploto teritoriją. Joje bus toliau plėtojamas didelio pasisekimo sulaukęs Piliamiesčio kvartalas, pakeitęs šios miesto vietos veidą ir sugrąžinęs į ją gyvybę.
nuotrauka
2021-07-26 16:39
„Citus“ Vilniuje, šalia Aušros vartų, aukciono būdu įsigijo anksčiau Jeruzalės darbo rinkos mokymo centrui priklausiusių pastatų kompleksą, esantį Tyzenhauzų g. 17. Maždaug 0,75 ha ploto valstybinės žemės sklype planuojamas būsto projektas, į kurį numatoma investuoti 17,5–18,5 mln. eurų.
nuotrauka
2021-07-26 16:30
Lietuvos zoologijos sodo rekonstrukcija prasidės jau netrukus – liepos 26 d. pasirašyta sutartis su statybos darbų viešųjų pirkimų konkursą laimėjusiu rangovu – UAB „Statybos ritmas“. Zoologijos sodo infrastruktūros atnaujinimo projektas turėtų būti užbaigtas 2023 m. viduryje. Jo vertė – 18,3 mln. e...
nuotrauka
2021-07-23 10:38
Šiuo metu remontuojamas ir restauruojamas vienas iš ilgiausių bei aukščiausių Lietuvoje Lyduvėnų geležinkelio tiltas Raseinių rajone. Kauno apskrityje šiemet taip pat vyksta Jonavos geležinkelio tilto rekonstrukcija. Šie darbai sutapo su Europos Sąjungos Tarybos paskelbtais Europos geležinkelių meta...
nuotrauka
2021-07-20 14:15
Vilniaus miesto savivaldybei ir UAB „Vilniaus vystymo kompanijai“ bendradarbiaujant su naujai atrinktu Lazdynų baseino rangovu AB „Panevėžio statybos trestu“, baseino statybos darbai persirito į antrą pusę. Objekte ištaisyta didžioji dalis defektų ir atlikta apie du trečdalius visų rangos darbų, o j...
nuotrauka
2021-07-19 10:09
Sėkmingai realizuojant investuotojų patikėtas lėšas, turto valdymo įmonė „Orion Asset Management“ pardavė verslo centrą „Manto namai“, įsikūrusį H. Manto g. 7, Klaipėdoje. Sandorio metu pardavėjui atstovavo tarptautinė nekilnojamojo turto (NT) konsultacijų bendrovė „Newsec“. Sandorio suma šalių susi...
nuotrauka
2021-07-19 08:05
Pokyčiai Kauno senamiestyje aprėpė ne tik Vilniaus gatvę bei Pilies žiedą su prieigomis, bet ir miestui reikšmingus pastatus. Pastoliai grįžta į Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčios ir benediktinių vienuolyno ansamblį. Autentiškas spalvas netrukus atgaus šio komplekso klebonijos fasadas. Planuojama, kad p...
nuotrauka
2021-07-16 08:41
Ekonomikos ir inovacijų ministerija patenkino paraišką pirmojo investicinio projekto, kuris bus įgyvendinamas pasinaudojus ministerijos iniciatyva atvertu Žaliuoju koridoriumi stambiems investuotojams. Projektą įgyvendins SBA grupė, kuri per pustrečių metų planuoja investuoti 91,7 mln. eurų į naują ...
nuotrauka
2021-07-16 08:09
Architektūrinio stiklo gamintoja UAB „Glassbel Baltic“ Klaipėdos LEZ teritorijoje išplėtė savo sklypą ir jame planuoja plėtrą dviem etapais. Per artimiausius kelis metus bendrovė išplės savo esamą stiklo rūšiavimo ir kitą gamybinę infrastruktūrą, o antrojo etapo metu „Glassbel“ ketina investuoti į n...
nuotrauka
2021-07-13 14:37
Atnaujinami tvarkymo darbai tarp Vingrių ir Mindaugo gatvių, šalia MO muziejaus, kur atsivers nauja viešoji erdvė – Vingrių šaltinių skveras.
nuotrauka
2021-07-13 10:36
Dėl aplinkos poveikio betoninių konstrukcijų – tiltų atramų, sijų, kolonų – paviršiuje gali atsirasti mikroįtrūkimų. Toks pavojus kyla visoms – tiek sausumoje, tiek jūroje esančioms konstrukcijoms. Tačiau ankstyvas mikrotrūkių aptikimas betoninėse konstrukcijose padeda išvengti gedimų, turtinės žalo...
nuotrauka
2021-07-12 09:09
Vilniuje, greta Molėtų plento, pradėta Gamybos inovacijų slėnio pastato statyba. Čia gamybos įmonės, startuoliai, technologijų kūrėjai ir tyrėjai galės testuoti inovatyvias savo idėjas, kurti skaitmenines inovacijas ir prototipus, vykdyti mažaserijinę gamybą.
nuotrauka
2021-07-12 06:52
Olandų gatvėje 21A, baigus senų teritorijos statinių griovimo darbus, prasideda Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) studijų miestelio statyba – čia iškils „Paleko Archstudijos“ suprojektuotas aštuonių meno ir mokslo veiklai skirtų pastatų kompleksas.
nuotrauka
2021-07-09 15:53
Vilniuje kylančio daugiafunkcio Lazdynų baseino rangos konkursą laimėjusi AB „Panevėžio statybos trestas“ tęsia darbus – prasidėjo plaukimo baseino įrengimas ir kiti vidaus paruošiamieji darbai.
nuotrauka
2021-07-09 11:57
„Galio Group“ pranešė sudariusi sandorį su AB Panevėžio statybos trestas (PST) dėl gyvenamųjų namų „reVINGIS“ vieno iš kvartalų statybų Geležinio Vilko g. 2, Vilniuje. Bendra sutarties vertė siekia per 16 mln. eurų (įskaitant PVM).

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslo naujienos